Turbūt pavadinimas skamba labai optimistiškai - "pats skaniausias", bet iš tiesų pats skaniausias iš tų, kuriuos bandžiau gaminti ir kuriuos teko ragauti. Morkų pyrago/torto pirmą kartą ragavau seniai seniai, kai gyvenau Amerikoje, pas mus apie juos tada, prieš penkioliką metų gal ir buvo kas girdėjęs, bet niekas negamino. O man iškarto labai patiko. Man apskritai patinka visokie deriniai/kepiniai/gaminiai su vaisiais ir daržovėmis, labiau negu be jų :) Kai žaliavalgiavau, dažnai gamindavo žaliavalgišką morkų pyragą, paprastesnį nei šis tortas. Pamenu, vieną kartą, Ukrainoje teko skaityti paskaitėlę apie žaliavalgystę ir kad iliustruočiau jos privalumus tokį pyragą nusinešiau ten, tai jį visavalgiai žmonės, tik šiek tiek besidomintys sveikesne gyvensena minėjo ir minėjo net keli metai praėjus po tos paskaitos, receptų prašė ir gamino. Tai va - o šitas tortas dešimt kartų skanesnis. Iš vis - bomba. Drėgnas, turtingo skonio, o savo tekstūra beveik nesiskiria nuo kepto. Gaminau jį per Naujus Metus ir visiems be galo patiko. Valgėm gal keturias dienas, nes buvo didelis, su pasimėgavimu iki paskutinio kąsnelio. Tortą gaminau su vienu slaptu ingridientu, kuris "makes all the difference".
Kadangi aš visad stengiuosi valgyti/naudoti tai, kas tuo metu auga, besikapstant burokėlių lysvėje, kurie jau labai prašėsi praretinami, į galvą atėjo ryškių spalvų ir skonių vizija. Todėl recepto pavadinimas galėtų būti – „Miražas burokėlių lysvėje“, bet gal ne visi suprastų, tai palikim pirmąjį variantą.
Šios salotos, dėl savo spalvų, labai tinka svečiams nustebinti ar savo mielus ir brangius žmones pamaloninti. Žodžiu – stalo puošmena garantuota. O skonis.. mmm..
Tęsiame datulių maratoną! Prieš tai gaminome datulių pastą (jei negaminote - tai ko laukiate?), o šią savaitę - siūlau pasigaminti ir patiekalą su ta pasta.
Mano močiutė visad lepindavo mus tokiu savo firminiu, trupininiu pyragu įvairių švenčių, gimtadienių metu. Ir nors močiutės pyragas buvo dieviškas (kaip gi kitaip), siūlau pasigaminti sveikesnį jo variantą - be miltų, be cukraus, be kiaušinių ir nekeptą. Veganišką ir žaliavalgišką. Susidomėjote?
Be viso to, šis pyragas tikrai patiks ne tik žaliavalgiams, veganams, vegetarams bet ir visavalgiams žmonėms, patikrinta per praktiką, pyragas bus tiesiog nušluotas nuo stalo. Jis puikiai tiks iškyloms, neštis į gimtadienį ar suneštinius pietus.
Visiems, kas daugiau ar mažiau domisi sveika gyvensena ateina laikas ir iškyla daugelio vidinių prieštaravimų susilaukiantys klausimai, apie druskos ir cukraus vartojimą. Druską kol kas beriame šalin, stabtelėkime prie cukraus :) Nepasakosiu visų ypatybių - internetas visagalis ir kas nori baisių pasakėlių prieš miegą, galite rasti ir pasiskaityti. Iškart einu prie pozityvo ir konstruktyvo - o norite pasisaldinti gyvenimą bei savo nuostabius, su meile gamintus patiekalus sveikai? Taip, taip - vaisiais - taip kaip gamta sutvėrė.
O tas stebuklingas vaisius - datulė. Be to, kad yra ypatingai saldžios, skanios ir turi natūralaus karamelės skonio, datulės pilnos vitaminų ir mikroelementų. Datulėse gausu kalcio, geležies ir magnio. Sakoma, kad jos gali padėti norint numesti svorio ir esant vidurių užkietėjimui.
Taigi siūlau ne šiaip sau datulę sugraužti, o pasigaminti datulių pastos - natūralaus, žaliavalgiško-veganiško, viskam tinkančio saldiklio. Kodėl datulių pasta? Nes ji be galo patogi naudoti - jums nereiks kiekvieną kartą malti ar trinti, nereiks išiminėti kauliukų ar kitaip gaišti savo brangaus laiko. Datulių pasta puikiai laikysis šaldytuve iki savaitės, bei iki trijų savaičių - šaldiklyje. Siūlau laikymui naudoti stiklinę tarą - tai visada padeda ilgiau išsaugoti produktus šviežius.
Dar vienas žalumynas lengvai užauginamas namie, tokiu metu, kaip dabar, kai taip trūksta visų natūralių žalėsių ir vitaminų – saulėgrąžų daigai. Tai bene patys mėsingiausi ir didžiausios apimties daigeliai, todėl puikiai pakeis salotas šaltojo sezono metu. Juose gausu chlorofilo, vitaminų, lengvai įsisavinamų mikroelementų ir fermentų. Saulėgrąžų daigai turi daug vitamino D ir lecitino. Taip pat juose yra Alfa-linoleno rūgšties, žinomos kaip Omega-3 riebalų rūgštis. Ši rūgštis dalyvauja smegenų veikloje, skatina odos, plaukų ir kaulų atsinaujinimą. Mokslininkai nustatė, kad saulėgrąžų daiguose du kartus daugiau baltymų nei špinatuose.
Kai apniukęs oras už lango ir šlabdriba pradeda veikti, niaukti net ir nuotaiką - pirmas įspėjimas, kad galbūt trūksta vitaminų. Aha, o iš kur tų vitaminų gauti, jūs pasakysite, kai sniegas už lango, žiemos vidurys, o dargi lietuviška žiema, kaip visiems puikiai žinoma - gali ir iki Velykų užsitęsti.
Bet - yra vienas būdas. Labai paprastas, pigus, švarus, ekologiškas. Taip - daiginimas! Pasidalinsiu su jumis kelių straipsnių ciklu, kuris buvo publikuotas kažkada "Beatos virtuvėje", bet iki blog'o taip ir nedakeliavo. Kada geriau, jei ne dabar :) Labai tikiuos, kad tie straipsniukai įkvėps jus nesigąsdinti, pamėginti ir pamilti daiginimą.
Būtent šiame galite pasiskaityti apie daiginimą bendrai, ir pabandyti susidaiginti sėklų mišinį salotoms, taip pat dalinuosi visokiausių sėklų daiginimo lentele, kiek mirkyti, kaip greit sudygsta ir pan. Sekančiuose keliuose apžvelgsiu bene populiariausių dalykų - grikių ir saulėgrąžų daiginimo ypatumus. Taigi, pradedam :)
Jau senokai nebuvo recepto. Tai nereiškia, kad aš nieko sudėtingiau nei kokteilis negaminu (nors būna daug ir tokių dienų), tiesiog dažniausiai valgau kažką tokio paprasto, tiesiog elementarias salotas, kad tikrai nėra prasmės dalintis.
Tačiau kartais 'sėdu' ant kokio vieno patiekalo ir gaminu jį kasdieną, kelias dienas iš eilės. Taip buvo praeitą savaitę su žaliavalgiškais barščiais (būtinai kada pasidalinsiu receptu), patį pirmą kartą kai juos gaminau, tai valgiau ir pietums, ir paskui dar vakarienei tą pačią dieną susiplakiau. Nes juk jei skanu, tai skanu :)
Tai va, vakar vėl tas pats atsitiko - prisiminiau, kad senai spagečius žaliavalgiškus begaminau. O dar parduotuvėj buvo akcija nedidelėms cukinijoms ir pomidorams (Maximoj čia), tai visko užsipirkau, kad bent keliems kartais užtektų ir pasiraitojau rankoves.
Kad šis patiekalas pavyktų, bent mano nuomone, yra du svarbūs dalykai: spiralizer'is (toks aparatas, kur makaronus padaro, bet galima naudoti ir tarką korėjietiškoms morkoms, ar kokią kitą, kur ilgais šiaudeliais pjausto) ir žinoma - padažas.
Paskutinės dienos prieš šventes: visi skuba, ruošiasi, planuoja, dovanas pakuoja ir žinoma galvoja, ką skanaus, bei sveiko patiekti ant švenčių stalo :) Bent jau aš visad noriu pagaminti kažką Tooookio, kad giminaičius/šeiminykščius nustebinti, parodyti, kad gali būti ir sveikesnis, įprastinių patiekalų, variantas ir taip pamažu juos pratinti prie sveiko gyvenimo būdo..:)
Taigi, Kalėdų arba Naujųjų metų stalui, siūlau trijų sluoksnių, žaliavalgišką šokolado ir vyšnių tortą. Skamba pasakiškai, ar ne?.:) Patikėkit, skonis irgi pasakiškas. Tortukas gaunasi labai skalsus, skanus ir tikrai sveikesnis nei visi įprasti švenčių saldumynai. Žinoma, kadangi daug riešutų, tai tortas bus riebokas, tačiau pasilepinti mažyčių gabalėliu per šventes - tikrai nenuodėmė.
Likus porai savaičių iki gražiausių žiemos švenčių, noriu pasidalinti su jumis tikru, senoviniu, žaliavalgišku šių švenčių patiekalu - Kūčia. Šiuo receptu spirgu jau nuo praeitų metų, kai gaminome ukrainietiškuose namuose, o belankydama šių kraštų giminaičius prisiragavau įvairiausių jos versijų. Pas mus Lietuvoj, bent mūsų krašte aplink Jonavą, ji nelabai populiari. O veltui, juk tai senovinis, labai svarbus, pagrindinis Kūčių patiekalas. Beje, originaliai žaliavalgiškas ir dar labai skanus :)
Prisipažinsiu, nesu iš tų visokių super maistų (superfood'ų) papildų naudotoja. Nors pas mane visad galima rasti lietuviškų, įprastų pabarstukų - linų sėmenų, kanapių sėklų, margainio sėklų, sezamų.. Mėgstu įberti, kai kokteilį plaku.. Linų sėmenys kažkada Indijoj man skrandį išgelbėjo, ten keliaujant nesiskiepyjau, o vos ką ne taip pajutus - gerdavau vakare linų sėmenis brinkintus su vandeniu, taip ir be jokių vaistų, beigi nemalonių pojūčių apsiėjau.
Tačiau yra vienos kitoniškos/užsieninės sėklytės, kurios visad mano virtuvėj po ranka. Čija - arba ispaninis šalavijas. Man tiesiog patinka jų skonis (o tiksliau, kad nėra jokio specifinio skonio), dar patinka, kad galima sutirštinti kokteilius, jei reikia.. Arba jei kisielių žaliavalgišką noriu pasigaminti.
Vieną kažkurią dieną sugalvojau pasiskaityti daugiau, ko jos taip giriamos ir vertinamos. Tai aišku ir su jumis pasidalinsiu. Va ką aš radau:
Pamenat, kaip prieš kelias dienas FB klausiau ką daryti su daug persimonų?.. Gavau tikrai puikių patarimų, kurie laukia eilėje būti išbandyti. Tačiau, visai netyčia, užmačiau tokį paprastą receptuką. Na visai toks paprastas paprastutis. Bet iškart užuodžiau tame paprastume genialumą. Šiek tiek patobulinau ir..
Na, gavosi - vienas skaniausių raw desertų, kurį esu valgius. Be riešutų, taigi visai neriebus, lengvutis, tirpstantis burnoje.. Mažiau kalbų, taip sakant, ar ne?..:)
Jei kam naujiena - aš labai mėgstu keliauti. Labai labai. Net kai jau nemėgstu, kai pavargstu, vistiek keliauju, nes, nu - taip gaunasi. Karma tokia, matyt. Tik va dabar nusėdau, o gal užstrigau šiek tiek paskutiniu metu ryšium su visokiom politinėm/karinėm situacijom, kurios, tikiuos greit išsipręs; bet vistiek kertu porą/trejetą valstybinių sienų kas kelis mėnesius stabiliai, nes net ir niekur nekeliaudama, keliauju tarp namų, kurie skirtingose šalyse. Va taip.
To pasekoje, mane visad labai stipriai domino žaliavalgiškos, maitinimosi kelionėje, galimybės. Vien iš praktinių sumetimų. Per eilę metų išsivystė šiokie tokie įpročiai, kuriais noriu pasidalinti. Taigi, dažniausiai mano kelionės nuo taško A iki B trunka para, pusantros. Tad su savim visad turiu obuolių, dž. vaisių ir riešutų, bei vieną žalią kokteilį, kurį suvartoju pirmiausia, o paskui talpoje laikau vandenį. Paprasta. Taip, paprasta, kai kelionė trunka taip trumpai, bet aš dar labai mėgstu visokius žygius gamtoje. Dviračiais, kalnais, laukais, kaip pasiseka.
Taigi, kaip maitintis žaliavalgiškai, kai eini į žygį pvz. savaitei ar dešimčiai dienų. Ką pasiimti su savimi?..
Įprastai turistai-alpinistai ima visokias užpilamas sriubas, košes, "tušonkes" - baisu, vienu žodžiu. Tokį maistą, kuris kaip tik apsunkina labiau nei suteikia energijos. Žaliavalgystė net ir ne žaliavalgiaujanties žygio metu pati puikiausia išeitis. Kodėl? Na, jūsų kuprinė bus lengviausia iš visų - čia faktas. Antra - kiek susitaupo laiko, kai nereikia ryte vakare rinkti malkų, kurti laužo, kažko burti prie jo dūmuose ir paskui dar smėliu šveisti puodų ir keptuvių. Nekalbant aišku apie energijos gavimą paprasčiausia ir švariausia jos forma. Greita, paprasta, sveika.
Tai, nuo ko pradėti tą kuprinę krautis..
Pirmiausia, žygis tai juk visad būna gamtoje (aišku, jei kokios snieguotos viršūnės - tai jau kitas reikalas), tad gamtos gėrybės turėtų būti pirmoj vietoj - uogos, vaisiai, laukinės žolės, vaistažolės. Žinoma, jei nepažįstate, tai geriau į burną nedėti. Turiu kelias elektronines knygas apie išgyvenimą gamtoje, mitybą laukiniais augalais, jei kam įdomu - rašykit komentaruose el. paštą - persiųsiu.Be to - Lietuvoje yra toks Neries regioninis parkas prie Kauno, ir jie karts nuo karto rengia nuostabius seminarus apie valgomus laukinius augalus, labai rekomenduoju :)
Jei jūsų kelias veda per kokius kaimukus, miestukus, tai aišku turgely, iš močiučių ar parduotuvėj galima karts nuo karto
pasipildyti šviežių vaisių ir daržovių atsargomis; jeigu neveda - aš
stengiuosi pasiimti po didelį obuolį kiekvienai žygio dienai; jį galima
valgyti pusryčiams pasipjausčius į granolą, nes na tikrai pavargsti būna
nuo tų džiovintų dalykų.
Taigi, toliau - pagrindinis racionas:
balti grikiai daiginimui (nes aš pagrinde daugiau nieko daiginto nemėgstu; bet galima dar imti kviečių ar lešių);
dž. žolių miltai (t.y. džiovintų špinatų,kviečių želmenų, mangoldų, kale ir lauko žolių miltai (su blenderiu puikiai susimala), šliūkštelsit vandenuko į vat tokį vat patogų indą, dėl saldumo dar galima maltų dž. vaisių įberti, pateliuskuot gerai ir žalias kokteilis gatavas :)
džiovinti vaisiai (datulės, razinos, abrikosai, figos, obuoliukai, kriaušės, šilkmedžio uogos (yra lietuviškų labai skanių batonėlių iš jų), slyvos ir kt.);
dž. daržovių čipsai, juostelės (pvz. moliūgų, burokėlių);
riešutai (lazdyno, graikiški, migdolai);
sėklos (saulėgrąžos, moliūgų, chia, sezamų ir kt.)
maltos sėklos, kaip linų sėmėnys ar kanapių sėklos, kurias galima maišyti į kokteilius;
spirulina, chlorela (jie ypač duoda energijos), maca ir kiti papildai į kokteilį ar vandenuką;
bičių produktai, kas naudoja - medus, bičių duonelė;
šaltai spaustas aliejus (salotoms iš lauko žolių);
žaliavalgiška granola, duoniukai, dž. vaisių ir riešutų batonėliai (štai čia receptai: granolos ir duoniukų);
jūržolės (wakame);
žolelių, žalia arbata (aišku tiems, kas vartoja, bet šiaip rekomenduoju, nes ypač žygyje būna tikrai norisi kažko šilto);
Svarbiausia žygio metu yra energija, o energija mes gauname iš angliavandenių - taigi tai ir turėtų būti pagrindinė raciono dalis, šiuo atveju saldūs džiovinti vaisiai, nebijokit, dėl kelių dienų dantukai neišbyrės :) Dar labai svarbu tos energijos gauti nuolat, t. y. valgyti maždaug kas valandą, nevalgyti, labiau užkąsti dž. vaisiais ir keliauti sau toliau.
Dar noriu pasidalinti video rusų kalba, vieno sportuojančio/keliaujančio žaliavalgio veikėjo, kuris ir įkvėpė šį straipsniuką parašyt :) be visų įdomumų šiame video pamatysite kaip lengvai pasigaminti kelioninę daigyklę savo grikiams.
Smagių, sveikų kelionių!
p.s. Pasidalinkit, prašau, savo "išgyvenimo" patirtimi kelionių metu :)
Mano gyvenimas yra apdovanotas daugybe nuostabių, puikių žmonių, už kuriuos kiekvieną dieną išties esu dėkinga. Žinau, kad kiekvienas jūsų aplink save taip pat turite tokių bendrakeleivių, kurie įkvepia, sušildo, kai reikia - apkabinimu arba žodžiu, o kartais švelniai, bet griežtai "pastato į vietą" kai susvyruojate. Nes palaikymas kelyje yra tikrai svarbu, ar tai būtų žaliavalgystė, ar joga, ar tiesiog - sunki savaitė :) O pasidalinus atrodo, kad ir tas džiaugsmas tampa platesniu, ir liūdesiukas skaidresniu..
Tai va, šis įrašas apie tai, apie vieną nuostabią, sveikuoliškai gyvenančią mano draugų šeimyną, pirštais nerodysim :) Susitikus su jais, kiekvieną kartą sužinau kažką naujo ir įdomaus bei gaunu begalę įkvėpimo ekperimentams virtuvėje. Nes viena yra sveikai maitintis, kai daugiau mažiau esi viena ar dviese, sugrauži bananą ir puiku :) O kai reikia užpildyti pilvukus keturių asmenų šeimynai su dviem pipirais - tenka griebtis visokių išmonių. Su pasididžiavimu noriu papasakoti apie šių draugų mergytę, kuri iki 3 metukų nebuvo ragavus jokių pirktinių sintetinių saldumynų ar saldainių, nedaug turbūt tokių vaikų pas mus dabar. Ir iki šiol ji visų tų ryškių, kvapnių, netikrų dalykų nemėgsta. Ir viskas tik todėl, matyt, kad jos mama gamina be galo skanų, natūralų, naminį šokoladą :)
Koks man buvo džiaugsmas praeitą savaitę, kai pagaliau pavyko ištrūkti iš miesto :) Gera draugė davė mažą sklypelį savo žemėje, kur galiu sodinti, auginti, ant žemės gulėti, jėgų semtis ir debesis ganyti. Netoli ten upelė teka, tikra atgaiva, žodžiu.. O dar ir pavasarinis lygiadienis išpuolė. Puikiai pavyko atšvęsti.
Tos dienos tikslas buvo ne tik į žemę rankas sukišti, bet ir pavasarinių vitaminų, žaliems kokteiliams, salotoms, sultims, toliau nuo miesto pasirinkti.
Pavasarį prasikalusios pirmosios žolės - tiesiog vitaminų ir mineralų bomba, visą energiją po žiemos iš žemės į paviršių ištraukusios. Dar labai vertinga - bręstantys medžių, krūmų pumpurai arba jauni lapeliai. Pavyzdžiui liepų, klevų, juodųjų serbentų, jų galima drąsiai suvalgyti po
saują per dieną; taip pat - beržų, lazdynų, pušų, tuopų, alksnių, aviečių. Tik aišku nereikėtų jų daug nuo to pačio krūmo skabyti, po kelis. Ir visada atsiprašant, padėkojant - aš taip visus augaliukus stengiuos rinkti :)
Nors visa žaluma dar tik kalasi, ir seną rudeninę žolę kapstyti teko, tačiau medžioklė pavyko :) Štai kas nugulė krepšelyje, o paskui iškart ir pilvelyje:
Piktžolių karalienė, mano labai mylima dilgėlė - ji pavasarį, jaunutė, besikalanti tokios net rudos ar violetinės spalvos būna. Dilgėlėse gausu geležies ir kitų vitaminų. Maitinančioms mamytėms ji gerina pieno išsiskyrimą (kaip beja ir aviečių lapai). Tik taip pat turėkit omeny, kad dilgėlė tirština kraują, kas turiu tokių problemų - vartokit ne daug ir ne dažnai, bei kartu su kiaulpiene, kuri turi priešingų savybių.
Penktadienis! Mielieji, šaunuoliai mano, jūs jau beveik beveik - finišo tiesiojoj :) Rytoj bus jūsų paskutinis (tikiuos iššūkyje, ne gyvenime :) žalio kokteilio receptukas ir staigmena/dovana :) O ką jūs manėt - be dovanų?.. Visoks triūsas turi būti apdovanotas!
O šiandien net trys receptukai, kad įkvėpimą ir teisingą kryptį palaikyt :)
Na ką gi, brangieji, liko jau visai ne daug. Tik kelios dienos ir galėsim užkrimsti obuoliuko ar apelsino. Nes asmeniškai aš, po tokių iššūkių, kokteilių ar sulčių dienų labiausiai pasiilgstu pačio kramtymo proceso, tiesiog kažką kramt-kramt-yti, daugelio metų įprotis vienok :)
Tik kelios dienos ir galėsim dalintis visais maloniais, sveikais, gražiais, šauniais pasikeitimais, ir pačiu svarbiausiu - bent šiek tiek sveikesniais maitinimosi įpročiais, kurie tikiuos nepasibaigs su šia saulėta savaite :) O tęsis.. Gal rytais, gal retkarčiais, gal savaitgaliais - bet kokteiliai nebus pamiršti ir vis ras kelią į jūsų racioną. Juk tai taip lengva, paprasta ir greita.
Yoo-hoo,kokteilių iššūkis jau visai įsibėgėjo :) Būtų labai įdomu jei pasidalintumėt savo pojūčiais, pastebėjimais, pasikeitimais, net neabejoju, kad vien tik maloniais. O gal kažkam sunkoka, gal reikia įkvėpimo ar pagalbos?..
Šiandienos receptas kaip tik toks. Po keletos dienų žalių ir ne visai kokteilių, ypač tokiu šaltuoju sezonu ateina laikas, kai jau norisi kažko labiau comforting, kažko sotesnio, labiau užpildančio, kažko tokio.. labiau maisto :) arba kažko tokio kaip šokolado...
Tokiais atvejais mane visad gelbėja du vieni mano mėgstamiausių (iš tikro pas mane visi mėgstamiausi:) kokteilių. Vienas šiandien, vienas rytoj, o paskui ir vėl žaliuosime.
Labas rytas, jau įpusėjome mūsų iššūkį, tikiuos ir nuotaikos ir savijautos puikios, kiek sulaukiu atsiliepimų - taip ir yra :) Taip pat sulaukiu užklausimų ir prašymų nesaldžiam kokteiliui. Todėl šiandien bus du receptai, vienas žalias, o kitas, kaip ir prieš tai buvęs - raudonas. Nuo jo ir pradėsim.
Šią vasarą teko dalyvauti nuostabiame Mandalos festivalyje ir padėti draugams žaliavalgiškos kavinės virtuvėje. Neįkainojama patirtis. Ir festivalis ir virtuvė :) Ten išmokau, pritaikiau daug smagių receptų. Šis - vienas iš jų. Šalta gaspačo sriuba arba pomidorinis kokteilis - kaip pavadinsit, taip nepagadinsit :) Patiekalas labai dažnai gaminamas mūsų namuose (paragavę suprasit kodėl), bet kažkodėl vis neprisiruošiau pasidalinti.
Sumeskite į plaktuvą tris dalis pomidorų, vieną dalį raudonos paprikos, pusę svogūno (čia jei dviejų litrų blenderis), 3-4 saulėje džiovintus pomidoriukus, druskos, pipirų, tyro alyvuogių aliejaus gerą šaukštą, porą datulių ir kelis mažus abrikosus. Paskutinieji ingridientai stipriai pagyvina ir paryškina sriubos skonį, bet jei nėra, galima apsieiti ir be jų. Plakam. Vandens nepilam, nes pomidorai patys savaime sultingi, suplakus aš dar įberiu džiovinto baziliko ir galima siurbčioti :)
Sveikinu su trečiajaŽaliojo Iššūkio diena :) Prasidėjo darbo savaitė ir nekuriems iššūkis taps sunkenis, bet juk taip tik įdomiau :) Tęsiam kokteilių temą..
Pirmiausia pirmadienio receptukas, šį kartą ne žalias, o raudonas :) Žaliu jį labai lengvai galima padaryti - spirulinos kokios
įbėrus.. arba žalėsių įmetus, jei ne per daug - skonio stipriai
nepakeis.
Pusę
didoko burokėlio, pora saujų uogų (naudojau šaldytas gervuoges ir
džiovintas šilkmedžio uogas, tinka mėlynės, avietės) taip pat būtinai
šiek tiek rūgštelės, be jos skonis bus neišbaigtas (naudojau saują
spanguolių, galima pilti citrinų sulčių), vandenuko, kad apsemtų :) aš
dar bėriau štai tokio uogų mixo, nes turėjau kažkada su akcija įsigijus, bet čia nebūtina. Plakam ir mėgaujamės...:)
Kaip jau minėjau kokteilius mėgstu paprastučius, iš kelių ingridientų, na kažkaip nemėgstu tiesiog kai visko daug primaišyta.. Bet net ir naudodami paprastus ingridientus galite kiekvieną kartą lengvai išgauti vis kitokį skonį, pasirinkdamos įvairius priedus. Noriu patikslinti - tie priedai tikrai nėra būtini. Bet smagūs :) Ir pridedantys kokteiliui maistinės vertės.. Pvz.:
Dar būna beriu freeze dried įvairius priedus (džiovintų vaisių, uogų miltelius) iš iHerb, ypač žiemą, kai daržovės, vaisiai ir žalumynai ne tokie vertingi :)
Kaip matote kai kurie priedai yra nuoroda į realų produktą, kurį pati esu išbandžius, naudoju ir tikrai galiu parekomenduoti. Kitką perku turguj, renku arba užsiauginu pati. Tokius visokius egzotiškesnius priedus/superfoodus perku iHerb parduotuvėje, jei niekada nebandėti - labai rekomenduoju, pigiau nei pas mus, kokybė labai aukšta ir siuntimas visai nebrangus. Kaip ten viskas toj iHerb vyksta, kaip pirkti pasiskaityti galite čia.
Sveikinu su praėjusia viena para Žaliojo Iššūkio. Šaunuoliai, kad atsilaikėt. Nesakykit, juk nebuvo taip jau ir sunku (beje labai norėčiau išgirsti įspūdžių ir pojūčių).
Šiandien turiu jums dar vieną užduotį. Ne, šįkart neužteks vien tik išgerti kokteilio. Cha, būtų per lengva. Nors tai susiję. :)
Eisim pasivaikščioti į mišką. Šiandien sekmadienį - pats tas. Su tikslu. Pasirinkti žalėsių. Juk maistas auga ne tik parduotuvėje ir net tokiu, atrodytų, nedėkingu sezonu, vistiek galima rasti šviežių, nemokamų gamtos gėrybių.
Ar žinojot kad pušų spygliuose yra bent du kartus daugiau vitamino C nei apelsinuose. Aš nežinojau. Tik pamenu iš mokyklos laikų, istorijos mokytojos pasakojimą, kaip senovėj jūrininkai pasiimdavo į laivą tujų, nes daug mėnesių trunkančios kelionės per vandenyną iššaukdavo avitaminozę. Kramtant tujų šakeles, jos išvengdavo.
Jauni pušų ūgliai, arba spygliai (jie tokios šviesesnės spalvos) apksritai labai skanūs, netgi tinkami į salotas. Mūsų kokteiliui reikės apie 10 šviežių spygliukų (bet skinkit daugiau, kad sekančiom dienom užtektų, tik ne nuo vieno medelio ir nepamirškit padėkoti :); toliau reikės 2 puodelių jūsų mėgstamų žalumynų (pvz. špinatų arba lapinių kopūstų), 2 bananų (arba 2 didokų obuolių) ir 2 puodelių vandens. Viskas - plakam..
Ir mėgaujamės gaiviu, šiek tiek egzotišku, maloniu ir labai labai geru skoniu, nešnekant jau apie sveikumą bei vitaminų dozes. Į sveikatą :) Ir iki rytdienos.
p.s. Vienoj vietoj radau pastabą, kad pušų spygliai nerekomenduojami nėščioms moterims.
.JPG)
