Duoniukai

Labas rytas, suraitytas, sėdžiu ant lagaminų, tikrąją to žodžio prasme, jau pasiruošus į savo antrus namus važiuoti keletui mėnesiui, aš per pusę Lietuvoj, o per pusę Ukrainoje juk gyvenu, ir dar kur nurs būna, kaip gyvenimas nuneša.. 

Taigi kažkur keliaujant reikia gi užkandžiais pasirūpinti, o tam labai puikiai tinka duoniukai, ir saldūs, apie kuriuos rašiau štai čia, užvadinus sausainiais, bet ,žinoma, ir pikantiški, prie kokių daržovių, šiuo atveju brokolių, saliero stiebų ir mažučiukų pomidoriukų, kuriuos susikroviau į kelionę.

Privalumas jų tas (be to, kad be galo skanūs) - jog nieko nereikia mirkyti, ir nieko nereikia daiginti ir apskritai vieni lengvesnių, ką esu gaminus/džiovinus. Įkvėpėja jiems ir vėlgi mano draugė Linutė ir tie patys prancūziški ūkiai :) Tik aš šiek tiek pakeičiau ir pagal save pritaikiau.

Reikės: pusantro puodelio pjaustyto moliūgo (arba cukinijos), trečdalio svogūno, pusė saliero stiebo, puodelio maltų linų sėmenų, puodelio saulėgrąžų kartu su moliūgų sėklom, prieskonių. (iš tikro visko dėjau iš akies, bet pabandžiau atgaminti kiekius, pasitikėkit savo skoniu ir nuojauta :) Moliūgą sublendinam su svogūnu ir salieru, suberiam atskirai sausai sumaltas saulėgrąžas bei moliūgų sėklas, linų sėmenis, prieskonius. Prieskoniavau druskyte (žinau, žinau, stengiuos jos vartot mažiau, bet visai atsisakyt dar negaliu) ir maltų kalendros sėklų. Man kalendra apskritai labai patinka, užsikrėčiau ja Ukrainoje ir valgau šaukštais. O šiuose duoniukuose ji iš tiesų tinka, pabandykit. Linutė deda kario, o dar Linutė sakė, kad jei dėsim daugiau daržovių - duoniukai trapesni gausis, jei daugiau linų sėmenų - kietesni :)

Viskas - suminkom pirščiukais, ir klojam džiovinimui. Džiūna, kol išdžiūna, galima palikti ir minkštesnes, visokioms užtepėlėms, kaip sumuštiniai tiks.. 

Skanaus Jums ir gero kelio man :)
p.s. antroje foto puikus užkandis su duoniukais - šakute sutrintas avokadas ir mažučiuko pomidoriuko puselė. Niam :)