2017 m. liepos 18 d., antradienis

Ieva bando: "nauja" virtuvė su foxypaint (prieš ir po)

Taip, čia nebus maisto įrašas. Ir net ne sveikos gyvensenos. Tačiau, kadangi mano interesai visada platūs ir į jų lauką, jau labai seniai patenka turbūt viskas, kas nors kažkiek susiję su ekologija, sąmoningu gyvenimo būdu, vartojimo mažinimu ir... zero waste lifestyle. 

Visi pastarieji, išvardinti dalykai yra apie pakartotiną panaudojimą, senų daiktų sutaisymą, o ne iš karto bėgimą ir pirkimą naujų. Tai va, apie tai ir rašysiu. 

Apie pakartotiną panaudojimą savo virtuvės. Taip, taip, projektas nemažas, dėl to ir tempėsi taip nuo pavasario. Kadangi iki šiol daug keliaudavau, butuko remontai nebuvo prioritetas, bet šiek tiek nusėdus po kelionių labai norėjau truputį atsišviežint. Neskausmingai, nebrangiai ir nesunkiai. 

Mano virtuvė nuo senų senų laikų buvo iškalta lentutėm, kurios lakuotos ir kaip žinia su laiku tampa tokios ryškios oranžinės, visai ne medžio ir nelabai gražios spalvos. Sugalvojau, kad būtų fainai jas tiesiog nudažyt šviesiai, kažkokiu baltu atspalviu. Ir žinoma, būtų smagu, jei nereiktų nieko šveisti, gramdyti to lako, nes lentelės nelygios, o su tokiais krašteliais, žodžiu, jei būtų tekę šveisti, tai projektas visai nebūtų įvykęs. Skaitinėjaus internete kelias dienas, skambinaus į parduotuves ar yra tokių dažų, niekas man nieko naudingo nepapasakojo. Kol netikėtai užtikau lietuvių įkurtą kompaniją, Foxy Paint, gaminančią būtent tokius dažus, kokių man reikia ir skirtus būtent daiktų atnaujinimui. Taip pat, visiems paviršiams: metalui, medžiui, betonui, you name it. Vandens pagrindu, bekvapius, kuriuos galima tepti tiesiai ant daikto, nesvarbu ar jis dažytas, ar lakuotas, ar dar kažkoks.

Tai jau kelis mėnesius tie dažai stovėjo mano virtuvėj, garbingoj vietoj, ant akių, kad aš vis nepamirščiau. Bet kaip kaip jau minėjau - projektas rimtas, tad ir užtruko. Kol nusprendžiau tiesiog atsipalaiduot ir dažyt po vieną sieną, nes viskam iškarto niekaip negalėjau rasti nei laiko nei jėgų.

Taigi, prieš pradedant viskas atrodė taip:


O pabaigus, šitaip:


Ką aš galiu pasakyti apie dažus: man be galo patiko. Pirmiausia labai patiko kaip jie atkeliavo: popierinėj dėžutėj ir užklijuoti ne plastikine lipnia juosta, o popierine - žodžiu viskas labai ecology ir zero waste oriented. O dar, kadangi jie vandens pagrindu, jokių įrankių nereikėjo išmesti: kiekvieną kartą tiesiog išplaudavau vandeniu volelį, šepetėlį, talpą ir naudodavau kitą kartą.

Spalva taip pat man labai patiko, naudojau 16 numerį, nordic white. Tiesa iš pradžių, reikėjo priprasti, nes labai jau balta atrodė, bet pati taip norėjau, jei daryčiau antrą kartą, gal rinkčiaus gelsvą kokią, šiek tiek linxmesnę. 


Patys dažai absoliučiai atitinka aprašymą: tikrai nereikia nieko gruntuoti, šveisti, keisti. Visai nesmirda! Turi lengvą kvapą, bet nėr to tokio acetono, ar chemijos kvapo kaip būna ir tikrai galima tam pačiam kambary viską sau daryt, ką nori. Labai greitai džiūna. Matiniai, ko aš norėjau. Bet labiausiai man patiko jų skalsumas, kadangi dengiamas jau padengtas paviršius, matyt todėl dažų reikia labai nedaug, aš naudojau volelį, o tarpams - teptuką. Pradžioj su teptuku dažiau tuos tarpus, o paskui su voleliu. Voleliu tepiau du sluoksnius, nes mano patamsėjusios lentutės persimušė, tačiau vistiek dažų užteko, pagal foxy paint puslapy nurodytus kiekius reikalingus tam tikrai kvadratūrai, ir dar liko. Nes na tikrai skalsūs, Galvoju nusidažyti iš vytelių pintą tokią senovinę lempą dar taip pat baltai :)


Tikrai galiu rekomenduoti, neturiu jokių neigiamų atsiliepimų, nei pastebėjimų. Anei vieno. Nors susisiekus su įkūrėja, ji rekomendavo iš pradžių mažą plotelį nudažyti, kad galbūt gali keistis spalva dažų, nuo to seno acetoninio lako, kuriuo dengtos buvo mano sienos. Bet kai man jau užėjo noras dažyti, tai aš jau nenorėjau jokių pasibandymų. Ir nieko neatsitiko, puikiai pasidengė. 

Nuostabūs dažai, labai gražios, pastelinės spalvos, jokio vargo, vien tik teigiami atsiliepimai ir net plojimai :) Mano visus lūkesčius atitiko ir dar taip maloniai nustebino skalsumu.

Jei reikės dar kažką perdaryti, keisti, tik šituos dažus naudosiu. Dar be galo džiugu, kad tai lietuviškas produktas ir iniciatyva. Galbūt kažkas dar esate juos išbandęs ir norite pasidalinti savo pastebėjimais ir atsiliepimais. Lauksiu komentaruose :)

2017 m. kovo 28 d., antradienis

Ne-silkė pataluose

Šis receptas laukė būti paleistas į platųjį pasaulį jau gerus porą mėnesių. Bet pabandyti jį pati, atkurti originalų, tačiau veganišką patiekalą rezgiau mintį turbūt ne vienus metus. Todėl, kad tai buvo vienas mano mėgiamiausių patiekalų, kiek tik save prisimenu. Idėjų kaip tai padaryti sėmiausių iš rusiškų maisto tinklaraščių. Nes tas patiekalas gi išvis ir tėra žinomas tik Rusijoje, Ukrainoje, bei buvusiose sovietų sąjungos šalyse.

Tokia, veganiška ne-silkė pataluose be galo tiks (dėl savo įspūdingos išvaizdos) pagaminti, pasiimti su savimi į velykinius (ar kokius kitus šventinius) pietus su šeimyna, draugais ir artimaisiais. Jūs tikrai turėsite ką valgyti ir, garantuoju, visiems be galo magės paragauti. Ypač visosm tetoms, dėdėms, seneliams, kas dar tuos laikus gerai atsimena.  Nes jo ne tik išvaizda fantastinė, bet ir skonis. Atitikimas su originaliu patiekalu sakyčiau (kiek atsimenu ) - 90 %.

2017 m. sausio 17 d., antradienis

pats skaniausias žaliavalgiškas morkų tortas

Turbūt pavadinimas skamba labai optimistiškai - "pats skaniausias", bet iš tiesų pats skaniausias iš tų, kuriuos bandžiau gaminti ir kuriuos teko ragauti. Morkų pyrago/torto pirmą kartą ragavau seniai seniai, kai gyvenau Amerikoje, pas mus apie juos tada, prieš penkioliką metų gal ir buvo kas girdėjęs, bet niekas negamino. O man iškarto labai patiko. Man apskritai patinka visokie deriniai/kepiniai/gaminiai su vaisiais ir daržovėmis, labiau negu be jų :) Kai žaliavalgiavau, dažnai gamindavo žaliavalgišką morkų pyragą, paprastesnį nei šis tortas. Pamenu, vieną kartą, Ukrainoje teko skaityti paskaitėlę apie žaliavalgystę ir kad iliustruočiau jos privalumus tokį pyragą nusinešiau ten, tai jį visavalgiai žmonės, tik šiek tiek besidomintys sveikesne gyvensena minėjo ir minėjo net keli metai praėjus po tos paskaitos, receptų prašė ir gamino. Tai va - o šitas tortas dešimt kartų skanesnis. Iš vis - bomba. Drėgnas, turtingo skonio, o savo tekstūra beveik nesiskiria nuo kepto. Gaminau jį per Naujus Metus ir visiems be galo patiko. Valgėm gal keturias dienas, nes buvo didelis, su pasimėgavimu iki paskutinio kąsnelio. Tortą gaminau su vienu slaptu ingridientu, kuris "makes all the difference".

2016 m. gruodžio 20 d., antradienis

kalėdinis, veganiškas trupininis pyragas su obuoliais ir spanguolėmis, be gliuteno

Turiu tokį vieną veganišką pyrago receptą. Universalų. Paprastą, lengvai pagaminamą, iš kelių paprastų ingridientų. Kiekvieno svajonė, taip sakant :) Jį gaminu labai dažnai. Tinka su viskuo. Galima gaminti su įvairiais įdarais, priklausomai nuo to, ką rasite šaldytuve. Skaniausias dar šiltas. O dar skanesnis su bananų ledais. Idealiai tinka vėlyviems išeiginių dienų arba švenčių pusryčiams, nes susideda iš vaisių ir avižų - beveik vien iš sveikų dalykų :)

Noriu pasidalinti kalėdiniu jo variantu su cinamonu, obuoliais, spanguolėmis ir riešutais. Puiki dovana Kalėdų rytą artimiausiems ir brangiausiems - kartu praleistas laikas, juokiantis, bendraujant, jaukiai skaitant, būnant kartu ir.. žinoma mėgaujantis skanėstais.

2016 m. lapkričio 29 d., antradienis

Matcha Latte keksai

Man labai patinka žodis "keksas", nežinau, kažkokios asociacijos iš vaikystės su kažkokiu mielu gyvūnu, ar gal filmą kokį mačiau, nepamenu. Jis man toks.. naminis.. Na bet taip ir yra - kas gali būti geriau sekmadienį, kai už lango pusto, nei keksiukų kvapas sklindantis po visus namus.. Bet aš kažkaip jų nekepu labai dažnai.. na nes jie tokie.. maži.. ir greit susivalgo :) O ir formos neturėjau.. Bet šį savaitgalį nuo pat ryto padus pradėjo kutenti ta nuotaika. Na ta - keksiukų kepimo nuotaika. Tai nulėkiau per audrą iki draugės, gavau formelę (ačiū, Giedrute) ir grįžusi namo burtininkavau.

Pamenat, kažkada dalinausi matcha latte receptu. Matcha - tai pačios aukščiausios kokybės nekaitinti, neskrudinti, labai atsargiai išdžiovinti žalios arbatos milteliai. Matcha - tai vienas iš superfoodų, pilnas antioksidantų, padedantis šalinti toksinus, skatinantis medžiagų apykaitą, o dar pilnas chlorofilo ir vitaminų. Kartu su augaliniu pienu ir karštu vandeniu plakant blenderyje galima pasigaminti nuostabaus skonio latte, tik be kavos, o su sveikesne alternatyva - matcha arbata. Bet taip pat šiuos arbatos miltelius galima panaudoti ir kitur: gaminant žalius kokteilius, avižinę košę ar kažką kepant..

Šį kartą siūlau išsikepti tokių pieniškų, grynai kaip matcha latte keksiukų. Labai lengvai pagaminamų, tik iš kelių ingridientų ir veganiškų. O skonis - gurmanams. Kažkas kitokio, su lengvu atspalviu. Žaliu :) Aaa?


2016 m. lapkričio 23 d., trečiadienis

Kvapų Namai

Niekam ne paslaptis, nes rašiau jau apie tai tūkstantį kartų - kad esu natūralios kosmetikos šalininkė ir mylėtoja. Jau daug daug metų nenaudoju nieko "cheminio". 

Todėl yra viena vieta ant Marijos žemės, kur nuėjus visad sustoja laikas ir apsąla nosis. Visad ten nuėjus galvoju kaip gera būtų čia dirbti, ką ten dirbti - gyventi. Taip jau ten kvepia, taip jau ten jauku.. O vasarą, kai nusivedžiau draugę iš Krokuvos, tokią pat pamišusią ant visų tų aliejukų, kaip ir aš - tai mes vos nepavėlavome įsodinti ją į autobusą namo. Nes ji viską turėjo pauostyti. Viską. :)  Kvapų Namuose juk yra pats didžiausias eterinių aliejų ir jų mišinių pasirinkimas Lietuvoje. O dar man labai patinka, kad jie tausoja gamtą - atnešus priima visą tarą nuo savo produkcijos, suteikia jums nuolaidą, o stiklinius butelaičius panaudoja dar kartą.

Todėl su didžiausiu malonumu dalinuosi Kvapų Namų bandymais. Kadangi jie tiek daug turi produktų, o aš tiek daug noriu/galiu apie juos pasakyti, aprašyti, aptarsiu tik kelis ir pasidalinsiu savo eterinių aliejų panaudojimų būdais :)

2016 m. lapkričio 21 d., pirmadienis

Rytų skonis Nr. 2 falafeliai ir tahini padažas

Užtrukau šiek tiek su antrąja dalimi, bet taip jau būna. Šis ruduo crazy kaip niekad - trys darbai ir plius dar mokslai. Bet visi mylimi ir mėgiami, tad tempiu kol kas nors ir paburbu :)

Taigi - falafeliai. Smagu, kad Lietuvoj jau ne vienoj vietoj jų galima nusipirkti, o visai neseniai užtikau net ir Urmo bazėj viečikę, dar neragavau, bet vien idėja - kad veganiškas food'as (nors ir fast) tampa vis labiau prieinamas - išties džiugina, žmonės sąmoningėja.

Žinau, daug kam atrodo, kad su tais falafeliais daug vargo, bet iš tiesų jie labai paprastai pagaminami ir tų gaminimo būdų daug, priklausomai nuo to kiek laiko turit. Aš aptarsiu visus savo bandytus būdus ir pasidalinsiu receptu, kurį gaminu dažniausiai.