2018 m. vasario 15 d., ketvirtadienis

Bandau: Physicians Formula hipoalerginė kosmetika

Mano santykiai su dekoratyvine kosmetika labai komplikuoti. Tiksliau iki praeito pavasario - jų praktiškai visai nebuvo. Atsimenu mokykoje, ar jau ją pabaigus, vieną kartą draugė taip normaliai "padažė" - pažiūrėjau į veidrodį, išsigandau ir viską nusivaliau. Na tikrai - kito žmogaus veidas buvo. Paskui, kai dirbau savo rimtą ofisinį darbą, kartais naudodavau tušą. Viskas. End of story.

Bet praeitą pavasarį mano gyvenime pasikeitė daug dalykų - atsirado labai daug ryškių, visų spalvų suknelių, grįžo nagų lakas ir.. kosmetika :) Apie Physicians Formula kosmetiką sužinojau, kai pradėjau užsisakinėti visokius dalykus iš iHerb, seniai seniai. Pamenu tik, kad ji tinka jautriai odai, kad nesukelia alergijos. Ir kai ji atsirado Lietuvoje, konkrečiai - ja prekiauja Eurokos, labai apsidžiaugiau galimybe išbandyti.

Aš pvz. nežinojau, kad ši kosmetika gimė iš meilės: garsus alergologas sukūrė ją savo žmonai, turinčiai itin jautrią odą. O dar ji - nebandyta su gyvūnais, be sintetinių kvapų, prabenų ir visokio kitokio nereikalingo blogio.

Bandžiau keturias priemones: mineralinę pudrą, skaistalus, antakių pieštuką ir tušą.


Mineralinė kompaktinė pudra, be talko, spalva natural beige, patiko bene labiausiai iš visų bandytų dalykų. Naudoju ją kaip makiažo pagrindą, nes nemėgstu skystos pudros, man kažkaip visad jausmas, kad užkemša visą odą. Šita, mineralinė pudra - lengva, bet tikrai kokybiškai maskuoja visokius maskavimo besiprašančius dalykus, pabėrimus ir pan. Visiškai nesausina odos - o man tai buvo labai svarbu. Žodžiu, nepastebėjau jokių trūkumų po mėnesio naudojimo.

Skaistalai "Butter Bronze", spalva bronze. Antras labiausiai patikęs dalykas - patiko, kad nesuteikia jokio raudono, ryškaus, krentančio į akis burokais ištepliotų skruostų efekto. O man taip yra nutikę. Skaistalai tokie labai natūralūs, natūralios spalvos, tik tik paryškina. Maloniai kvepia :) Gerai, kad pasirinkau tamsesnę spalvą, nes šviesesnė būtų per šviesi. Jei pirksit, atkreipkit dėmesį pas ką tamsesnė odą kaip ir pas mane. Abi šios priemonės pakuotėje turi po tokį kelioninį šepetėlį.


Antakių priežiūros priemonė. Spalva - brunnete. Ši priemonė patiko jau mažiau, pradžioj turėjau vargo kol išmokau naudotis. Galbūt todėl, kad buvau pripratusi prie paprasto antakių pieštuko. Aprašyme rašo, kad čia yra pieštukas, kuris suteikia antakiams spalvą, tai va - jo nėra. Yra, vienoj pusėj kažkas panašaus į pieštuką, bet jis tokios šviesios spalvos, nesuteikia jokio atspalvio ir mano nuomone skirtas tam, kad priliptų pigmentas, kuris randasi kitoj priemonės pusėj. Pigmentas toks kaip koks antakių šešėlis. Pradžioj, kol nesupratau kaip naudotis, visai nepatiko, paskui įpratau ir visai nieko. Tačiau tie, vadinami šešėliai, ne visai gerai užsisuka, ir kartais byra.. 

Natūralus tušas. Natūralus tiesiogine prasme, 100 proc. sudedamųjų dalių natūralios ir nedirgina akių. Man tas buvo labai svarbu, nes nešioju kontaktinius lęšius. Akių tikrai nedirgina. Bet, kiek teko naudoti natūralių tušų, visi jie tokie - na.. labai jau natūralūs ir ne visai suteikia norimą efektą. Gana neįprastas, bent jau man, šepetėlis. Labai patiko, kad lengvai nusiplauna vandeniu ir kokosų aliejumi. 

Vat tokia mano patirtis ir nuomonė, dvi pirmas priemones tikrai įsigysiu ir dar kartą, kai pasibaigs, dėl dviejų paskutinių, nesu tikra. Šiuo metu,  mačiau, Eurokos parduotuvėse kaip tik nuolaida šiai kosmetikai, tad labai siūlau pabandyti. 

2018 m. vasario 10 d., šeštadienis

Blynai su mėlynėmis ir citrinų eteriniu aliejumi

Artėja blynų diena. Arba varymo-Žiemos-iš-kiemo diena. Arba Užgavėnės. Pas mus Jonavoje, atsimenu iš paauglystės, kai dar vaikščiodavo vaikai vakare, per Užgavėnes, persirengę ir prašydavo skanėstų, buvo populiarus toks eilėraštukas: "Mes čigonai Jonavos / prašom blynų ir kavos." Niekas nedainuodavo dažniausiai, nešokdavo ar kažką - bet šitą eilėraštį būtinai pasakydavo. 
O dar turiu svajonę kada nors sudalyvauti Užgavėnių šventėje Rumšiškėse, ten tiek visko vyksta ir labai smagu. Bet kol kas vis nesigauna.

Ir tenka blynus kepti pačiai. Aišku, negaliu sakyti, kad labai dėl to liūdžiu.  Blynus kepu dažniausiai - savaitgalio rytą. Man tai tokie - karališki pusryčiai.. iš vaikystės. Kai pradėjau gaminti veganiškai, užtruko šiek tiek laiko, kol ištobulinau receptą, bet dabar - visada pavyksta. 

O po šio paskutinio blynų kepimo galiu pasakytim, kad perkėliau viską į next level. Aukštesnį lygį. Paslaptis - slaptas ingridientas (ne toks jau slaptas, jei nurodytas recepto pavadinime). Bet apie viską iš pradžių.

Patiems skaniausiems blynams gyvenime, sveikiems, be kiaušinių ar pieno produktų, jums reikės (dviems porcijoms - 6 didokiems, storokiems blynams):


2018 m. sausio 31 d., trečiadienis

Šiltos morkų ir jūržolių salotos su tofu ir avokadu

Turbūt kiekvienas, mėgstantis gaminti, savo spintelėje turi produktų, kurie "sveiki", būtų sveika juos valgyti, bet nelabai aišku kaip ir su kuo. Todėl tie produktai taip ir užima garbingą vietą virtuvėj, bet ne skrandyje. 

Tai vat tokia ir jūros kupūstų istorija mano spintelėje. Ne pirmą kartą jų nusiperku, skirtingų firmų, bet vis su jais kažkas arba ne taip, pvz. neužtenka mirkyti, o dar reikia virti, arba jie po ilgo beprasmio tokio pasibuvimo tiesiog kažkur dingsta.. 

Šįkartą, betvarkydama spinteles, vėl jų radau ir ne, galvoju, aš vistiek sugalvosiu kaip juos panaudot - ir skaniai panaudot, ne bet kaip. Na ir ką - sugalvojau. :) Per kelis kartus ištobulinau iki tobulybės ir dalinuosi:



2018 m. sausio 24 d., trečiadienis

Šildanti ir soti marokietiška lęšių bei saldžiųjų bulvių sriuba

Šiandien visa diena - sutapimų metas. Sutapimai prasidėjo jau vakar. Taip, aš žinau, kad sutapimų nebūna. Galiu, žinoma, ir tikraisiais vardais vadinti - šiandien stebuklų metas. :)

Ryte tvarkiau spintelę ir pamačiau, kad joje, nuo neatmenamų laikų, slępiasi daug lęšių. Grįžinėdama namo pietauti, sugalvojau kad gaminsiu sriubą. Prisiminiau, kad nėra bulvių. Bet yra saldžiųjų bulvių. Tingėjau papildomai eiti į parduotuvę, tai pagalvojau - tebūnie. Aš juk mėgstu naujus skonius. Pažiūrėjusi internete, ar toks skonių derinys geras pasirinkimas, pamačiau, kad toks patiekalas ne tik kad egzistuoja - tai tradicinis Maroko valgis. Tiesą pasakius, esu kelis mėnesius gyvenusi Maroke ir ten tokio dalyko niekada neteko ragauti. Bet - internetas visažinis, patikėsim. Viso to pasekoje - gavosi nuostabi tiršta, tokia grynai žiemiška, kvapni ir soti sriuba.  

2017 m. liepos 18 d., antradienis

Ieva bando: "nauja" virtuvė su foxypaint (prieš ir po)

Taip, čia nebus maisto įrašas. Ir net ne sveikos gyvensenos. Tačiau, kadangi mano interesai visada platūs ir į jų lauką, jau labai seniai patenka turbūt viskas, kas nors kažkiek susiję su ekologija, sąmoningu gyvenimo būdu, vartojimo mažinimu ir... zero waste lifestyle. 

Visi pastarieji, išvardinti dalykai yra apie pakartotiną panaudojimą, senų daiktų sutaisymą, o ne iš karto bėgimą ir pirkimą naujų. Tai va, apie tai ir rašysiu. 

Apie pakartotiną panaudojimą savo virtuvės. Taip, taip, projektas nemažas, dėl to ir tempėsi taip nuo pavasario. Kadangi iki šiol daug keliaudavau, butuko remontai nebuvo prioritetas, bet šiek tiek nusėdus po kelionių labai norėjau truputį atsišviežint. Neskausmingai, nebrangiai ir nesunkiai. 

Mano virtuvė nuo senų senų laikų buvo iškalta lentutėm, kurios lakuotos ir kaip žinia su laiku tampa tokios ryškios oranžinės, visai ne medžio ir nelabai gražios spalvos. Sugalvojau, kad būtų fainai jas tiesiog nudažyt šviesiai, kažkokiu baltu atspalviu. Ir žinoma, būtų smagu, jei nereiktų nieko šveisti, gramdyti to lako, nes lentelės nelygios, o su tokiais krašteliais, žodžiu, jei būtų tekę šveisti, tai projektas visai nebūtų įvykęs. Skaitinėjaus internete kelias dienas, skambinaus į parduotuves ar yra tokių dažų, niekas man nieko naudingo nepapasakojo. Kol netikėtai užtikau lietuvių įkurtą kompaniją, Foxy Paint, gaminančią būtent tokius dažus, kokių man reikia ir skirtus būtent daiktų atnaujinimui. Taip pat, visiems paviršiams: metalui, medžiui, betonui, you name it. Vandens pagrindu, bekvapius, kuriuos galima tepti tiesiai ant daikto, nesvarbu ar jis dažytas, ar lakuotas, ar dar kažkoks.

Tai jau kelis mėnesius tie dažai stovėjo mano virtuvėj, garbingoj vietoj, ant akių, kad aš vis nepamirščiau. Bet kaip kaip jau minėjau - projektas rimtas, tad ir užtruko. Kol nusprendžiau tiesiog atsipalaiduot ir dažyt po vieną sieną, nes viskam iškarto niekaip negalėjau rasti nei laiko nei jėgų.

Taigi, prieš pradedant viskas atrodė taip:


O pabaigus, šitaip:


Ką aš galiu pasakyti apie dažus: man be galo patiko. Pirmiausia labai patiko kaip jie atkeliavo: popierinėj dėžutėj ir užklijuoti ne plastikine lipnia juosta, o popierine - žodžiu viskas labai ecology ir zero waste oriented. O dar, kadangi jie vandens pagrindu, jokių įrankių nereikėjo išmesti: kiekvieną kartą tiesiog išplaudavau vandeniu volelį, šepetėlį, talpą ir naudodavau kitą kartą.

Spalva taip pat man labai patiko, naudojau 16 numerį, nordic white. Tiesa iš pradžių, reikėjo priprasti, nes labai jau balta atrodė, bet pati taip norėjau, jei daryčiau antrą kartą, gal rinkčiaus gelsvą kokią, šiek tiek linxmesnę. 


Patys dažai absoliučiai atitinka aprašymą: tikrai nereikia nieko gruntuoti, šveisti, keisti. Visai nesmirda! Turi lengvą kvapą, bet nėr to tokio acetono, ar chemijos kvapo kaip būna ir tikrai galima tam pačiam kambary viską sau daryt, ką nori. Labai greitai džiūna. Matiniai, ko aš norėjau. Bet labiausiai man patiko jų skalsumas, kadangi dengiamas jau padengtas paviršius, matyt todėl dažų reikia labai nedaug, aš naudojau volelį, o tarpams - teptuką. Pradžioj su teptuku dažiau tuos tarpus, o paskui su voleliu. Voleliu tepiau du sluoksnius, nes mano patamsėjusios lentutės persimušė, tačiau vistiek dažų užteko, pagal foxy paint puslapy nurodytus kiekius reikalingus tam tikrai kvadratūrai, ir dar liko. Nes na tikrai skalsūs, Galvoju nusidažyti iš vytelių pintą tokią senovinę lempą dar taip pat baltai :)


Tikrai galiu rekomenduoti, neturiu jokių neigiamų atsiliepimų, nei pastebėjimų. Anei vieno. Nors susisiekus su įkūrėja, ji rekomendavo iš pradžių mažą plotelį nudažyti, kad galbūt gali keistis spalva dažų, nuo to seno acetoninio lako, kuriuo dengtos buvo mano sienos. Bet kai man jau užėjo noras dažyti, tai aš jau nenorėjau jokių pasibandymų. Ir nieko neatsitiko, puikiai pasidengė. 

Nuostabūs dažai, labai gražios, pastelinės spalvos, jokio vargo, vien tik teigiami atsiliepimai ir net plojimai :) Mano visus lūkesčius atitiko ir dar taip maloniai nustebino skalsumu.

Jei reikės dar kažką perdaryti, keisti, tik šituos dažus naudosiu. Dar be galo džiugu, kad tai lietuviškas produktas ir iniciatyva. Galbūt kažkas dar esate juos išbandęs ir norite pasidalinti savo pastebėjimais ir atsiliepimais. Lauksiu komentaruose :)

2017 m. kovo 28 d., antradienis

Ne-silkė pataluose

Šis receptas laukė būti paleistas į platųjį pasaulį jau gerus porą mėnesių. Bet pabandyti jį pati, atkurti originalų, tačiau veganišką patiekalą rezgiau mintį turbūt ne vienus metus. Todėl, kad tai buvo vienas mano mėgiamiausių patiekalų, kiek tik save prisimenu. Idėjų kaip tai padaryti sėmiausių iš rusiškų maisto tinklaraščių. Nes tas patiekalas gi išvis ir tėra žinomas tik Rusijoje, Ukrainoje, bei buvusiose sovietų sąjungos šalyse.

Tokia, veganiška ne-silkė pataluose be galo tiks (dėl savo įspūdingos išvaizdos) pagaminti, pasiimti su savimi į velykinius (ar kokius kitus šventinius) pietus su šeimyna, draugais ir artimaisiais. Jūs tikrai turėsite ką valgyti ir, garantuoju, visiems be galo magės paragauti. Ypač visosm tetoms, dėdėms, seneliams, kas dar tuos laikus gerai atsimena.  Nes jo ne tik išvaizda fantastinė, bet ir skonis. Atitikimas su originaliu patiekalu sakyčiau (kiek atsimenu ) - 90 %.

2017 m. sausio 17 d., antradienis

pats skaniausias žaliavalgiškas morkų tortas

Turbūt pavadinimas skamba labai optimistiškai - "pats skaniausias", bet iš tiesų pats skaniausias iš tų, kuriuos bandžiau gaminti ir kuriuos teko ragauti. Morkų pyrago/torto pirmą kartą ragavau seniai seniai, kai gyvenau Amerikoje, pas mus apie juos tada, prieš penkioliką metų gal ir buvo kas girdėjęs, bet niekas negamino. O man iškarto labai patiko. Man apskritai patinka visokie deriniai/kepiniai/gaminiai su vaisiais ir daržovėmis, labiau negu be jų :) Kai žaliavalgiavau, dažnai gamindavo žaliavalgišką morkų pyragą, paprastesnį nei šis tortas. Pamenu, vieną kartą, Ukrainoje teko skaityti paskaitėlę apie žaliavalgystę ir kad iliustruočiau jos privalumus tokį pyragą nusinešiau ten, tai jį visavalgiai žmonės, tik šiek tiek besidomintys sveikesne gyvensena minėjo ir minėjo net keli metai praėjus po tos paskaitos, receptų prašė ir gamino. Tai va - o šitas tortas dešimt kartų skanesnis. Iš vis - bomba. Drėgnas, turtingo skonio, o savo tekstūra beveik nesiskiria nuo kepto. Gaminau jį per Naujus Metus ir visiems be galo patiko. Valgėm gal keturias dienas, nes buvo didelis, su pasimėgavimu iki paskutinio kąsnelio. Tortą gaminau su vienu slaptu ingridientu, kuris "makes all the difference".