2016 m. balandžio 27 d., trečiadienis

Datulių pasta/sirupas gyvenimo/patiekalų pasisaldinimui - žaliavalgiška ir sveikuoliška

Visiems, kas daugiau ar mažiau domisi sveika gyvensena ateina laikas ir iškyla daugelio vidinių prieštaravimų susilaukiantys klausimai, apie druskos ir cukraus vartojimą. Druską kol kas beriame šalin, stabtelėkime prie cukraus :) Nepasakosiu visų ypatybių - internetas visagalis ir kas nori baisių pasakėlių prieš miegą, galite rasti ir pasiskaityti. Iškart einu prie pozityvo ir konstruktyvo - o norite pasisaldinti gyvenimą bei savo nuostabius, su meile gamintus patiekalus sveikai? Taip, taip - vaisiais - taip kaip gamta sutvėrė.

O tas stebuklingas vaisius - datulė. Be to, kad yra ypatingai saldžios, skanios ir turi natūralaus karamelės skonio, datulės pilnos vitaminų ir mikroelementų. Datulėse gausu kalcio, geležies ir magnio. Sakoma, kad jos gali padėti norint numesti svorio ir esant vidurių užkietėjimui.

Taigi siūlau  ne šiaip sau datulę sugraužti, o pasigaminti datulių pastos - natūralaus, žaliavalgiško-veganiško, viskam tinkančio saldiklio. Kodėl datulių pasta? Nes ji be galo patogi naudoti - jums nereiks kiekvieną kartą malti ar trinti, nereiks išiminėti kauliukų ar kitaip gaišti savo brangaus laiko. Datulių pasta puikiai laikysis šaldytuve iki savaitės, bei iki trijų savaičių - šaldiklyje. Siūlau laikymui naudoti stiklinę tarą - tai visada padeda ilgiau išsaugoti produktus šviežius.


2016 m. balandžio 21 d., ketvirtadienis

veganiška pusrytinė burnočio košė

Jau seniai seniai kontempliavau mintį, dalintis šitame blog'e ne tik žaliavalgiškais patiekalais, bet ir veganiškais receptais. Nes mano pačios mityba veganiška su žaliavalgiškais intarpais ir ilgesniais pažaliavalgiavimais vasaros metu. Taigi, labai tikiuos, kad ir tokie receptai kažkam patis ir bus naudingi. Viską visada gaminu vienodai - kuo mažiau ingridientų, kuo paprasčiau ir kuo sveikiau - mėgstu tikrą maistą.

Ypatingai šaltu sezonu sau ir artimiesiems gaminu daugiau veganiškų patiekalų, nors stengiuosi ištisus metus rytais vistiek gerti žalią kokteilį arba sultis, o vakarienei irgi kažką žalio - dažnai tai būna keli greipfruktai, salotos ir pan, kadangi grįžtu namo vėlai, po jogos pamokų, tai vakarienė išties būna minimali, tik kad užmigti ne tuščiu skrandžiu :) 

Bet būna tokių šaltų, apsiniaukusių rytų, kai šildymas jau išjungtas, o pavasaris kažkur pasiklydo ir kai visai visai nesinori plaktis to kokteilio. O norisi kažko šilto, minkšto ir švelnaus, kaip iš vaikystės. Na, brangiausio šuniuko ar sekmadieninio mamos pakutenimo lovoje gal nepavyks susigrąžinti, bet košę išsivirti galima :)