Nuo vaikystės buvau tas, keliantis tėvams rūpesčių, vaikas.. Nors mokiausi gerai, bet laksčiau tvoromis tikrąja to žodžio prasme, žaisdavau gaudynių statybose, karstydavausi po medžius ir sugebėdavau "find trouble if it couldn't find me". Traumos buvo mano ir vargšų mano tėvelių beveik kasdienybė :) Ir pabaigus mokyklą, nepriklausomai nuo metų laiko, mano visi savaitgaliai ir atostogos nesibaigiančios - baidarės, kanojos, kalnai, dviračiai ir pelkės.. Pamenu, jau dirbdama respektabilioj (na ir žodis:) įmonėj, su tokiais pat žmonėm ir ale tokį pat darbą, grįždavau po kokių savaitgalinių pelkių subraižytu veidu ir mėlynėmis ant rankų, vieni kolegos mandagiai nutylėdavo, o tie, kurie išdrįsdavo paklausti - pelkių fėja vadindavo ir paskui nebesistebėdavo. Bet su laiku tos nuolatinės kelionės pradėjo varginti, senatvė vadinasi :) ir nors dabar laikau save nebekeliaujančia, pertrauka darančia, per metus vistiek "pavyksta" tris keturis kartus tėvynės sieną kirsti, čia į vieną pusę :) matyt tai tampa gyvenimo dalimi, jei pasikvieti vieną kartą - prilimpa kaip vantos lapas pirtyje ir niekaip tu nebenuskrapštysi tos varlės keliauninkės dalios.
Taigi.. Kaip bebūtų keista, tų visų klajonių metu, toli nuo namų niekad neteko patirti jokių rimtesnių traumų, tpfu, tpfu, tpfu.. na neskaitant Indijoj karščio smūgio ir pragulėjimo ant patalo tris dienas su 40 temperatūra ir kalbėjimo su angelais, na, bet tai Indija.. suprantama..
Bet aš vis kažkaip įsigudrinu kažką pasidaryti čia, Lietuvoj, namuose. Paskutinis įvykis - lygioj vietoj, nei iš šio nei iš to su kažkokiu paprastu plastmasiuku nusiplėšta dešinės (o taip) rankos, rodomojo piršto sausgyslė. Be viso to priėmime neklausę paskiepijo nuo stabligės ir dar prigąsdino, kad turiu tris dienas gerti antibiotikus, jei nenoriu kad stiprus organizmas, metalo, įstatyto į kaulą, neatmestų. Antibiotikus gėriau pusę dienos, tiesiog fiziškai jaučiau, kaip jie man negerai, tada nusprendžiau liautis,jei matysiu jog kažkas blogo darosi su tuo pirštu, tai tada ir imsiuos veiksmų. O kol kas..
Kadangi niekur internete net ir anglų kalba vienoj vietoj neradau konkrečių patarimų ką, kaip valgyti kad greičiau sugytų sausgyslės, kaulai ar kokie kiti sužeidimai, noriu pasidalinti savo atradimais, surankiotais informacijos gabaliukais tikėdamasi, kad kažkam padės greičiau ir lengviau pasveikti :) Kai kurie žaliavalgiai rekomenduoja badavimą, aš manau, kad tai tikrai padėtų, bet pati nebandžiau, nes po operacijos nesijaučiau nusiteikus.
Pirmiausia, kelias savaites atsisakiau bet kokio kieto maisto. Gėriau žaliuosius žolių kokteilius, dar būčiau ir sultis gėrus, bet pati spausti negalėjau, o kažkaip nieks po ranka nepasimaišė, kas padėtų :) dar vandenuką ir žolelių arbatas. Taip - kuo mažiau apkraunamas skrandis, o tuo pačiu ir visas organizmas, kuris gali skirti visas jėgas (kurios būtų naudojamos virškinimui) - gijimui.
Kokteilius gaminausi iš:
- bananų; Bananai turi daug B grupės vitaminų, vitamino C ir kalio. Taip pat bananuose daug baltymų, o baltymai yra naujų/atsinaujinančių ląstelių maistas.
- linų sėmenų, kanapių sėklų - juos ypač patariama vartoti patyrus traumas; linų sėmenys taip pat turi daug baltymų ir dar pagerina organizmo funkciją pasisavinti kalcį, bei malšina uždegimus ir taip pagreitėja gijimas; kanapės - turi taip pat daug baltymų ir visų reikalingų riebiųjų rūgščių gijimui;
- laukinių žolių: kiaulpienių lapų ir žiedų, garšvų, gysločio, balandų, aviečių, juodųjų serbentų lapų, dilgėlių, dobiliukų, builių,- visko, ką tik galėjau rasti;
Pienės pvz. turi daug vitaminų, bei geležies ir kalio, stiprina organizmą, valo kraują;
Garšvos - taip pat malšina sąnarių skausmus, turi daug naudingų medžiagų;
Gyslotis - turi priešuždegiminių, žaizdas gydančių ir antiseptinių, skausmą malšinančių savybių;
Balanda - taip pat pasižymi kraują valančiomis savybėmis, turi daug baltymų ir vitaminų;
Aviečių lapai - pasižymi karščiavimą, skausmą mažinančiu, priešuždegiminiu poveikiu, stiprina
organizmą;
Juodųjų serbentų lapai - tonizuoja visą organizmą, gydo sąnarių uždegimus;
Dilgėlės - baltymų kiekiu nenusileidžia ankštiniams, turi daug kalcio, be visų kitų vitaminų ir
mikroelementų, padeda šalinti toksinus;
Dobilai - raudonasis dobilas slopina uždegimus, stiprina visą organizmo būklę;
Builiai - varo toksinus, turi daug vitamino C, gydo odos ligas;
- spirulinos, kuri padeda atsistatyti organizmui po traumų, padeda atsinaujinti audiniams ir labai rekomenduojama natūropatų.
Tokių kokteilių išgerdavau po kelis litrus per dieną, kai nusibosdavo, bananus keisdavau obuoliais.
Viso šito pasekoje - pirštukas puikiai sugijo, įstatytas strypas (taip, jie taip daro, kad sausgyslė suaugtų :( nesupūliavo, kol kas dar viskas atsistatymo fazėje, bet manau, kad puikiai sugis ir veiks kaip anksčiau.
Tikiuos kažkam šitas mano straipsnelis padės, bet taip pat tikiuos, kad apsieisim visi be traumų.. Galbūt jūs turit kažkokių natūralių/žaliavalgiškų būdų gydytis ir greičiau atsistatyti po visokių tokių įvykių?..
O čia viso minėtos stebuklingos žolytės (eilės tvarka):
