Kai apniukęs oras už lango ir šlabdriba pradeda veikti, niaukti net ir nuotaiką - pirmas įspėjimas, kad galbūt trūksta vitaminų. Aha, o iš kur tų vitaminų gauti, jūs pasakysite, kai sniegas už lango, žiemos vidurys, o dargi lietuviška žiema, kaip visiems puikiai žinoma - gali ir iki Velykų užsitęsti.
Bet - yra vienas būdas. Labai paprastas, pigus, švarus, ekologiškas. Taip - daiginimas! Pasidalinsiu su jumis kelių straipsnių ciklu, kuris buvo publikuotas kažkada "Beatos virtuvėje", bet iki blog'o taip ir nedakeliavo. Kada geriau, jei ne dabar :) Labai tikiuos, kad tie straipsniukai įkvėps jus nesigąsdinti, pamėginti ir pamilti daiginimą.
Būtent šiame galite pasiskaityti apie daiginimą bendrai, ir pabandyti susidaiginti sėklų mišinį salotoms, taip pat dalinuosi visokiausių sėklų daiginimo lentele, kiek mirkyti, kaip greit sudygsta ir pan. Sekančiuose keliuose apžvelgsiu bene populiariausių dalykų - grikių ir saulėgrąžų daiginimo ypatumus. Taigi, pradedam :)
Tema: parazitai. Ne pati maloniausia, bet deja mūsų kasdienybė, jei galima taip sakyti...
Parazitais užsikrečiame nuolat, pamenu, kaip vienas alternatyvios medicinos gydytojas man papasakojo pirmą kartą kaip tai vyksta, baisu buvo išėjus į gatvę kvėpuot. Pavyzdžiui, šuniukas lakstė, atliko savo gamtinius reikalus, žmonės, mašinos vaikščiojo, važiavo, sutrynė, vėjas išdžiovino, išnešiojo tas dulkes - jūs ėjot ir įkvėpėt. Viskas.
O dar jei jūs namuose laikote naminius gyvūnus: kates, šunis; turite mažų vaikų, ar dirbate su jais, dar kartais valgote mėsą, o ypač žuvį.. - greičiausiai turite parazitų.
Papildomas juos patvirtinantis reikalas, jei jaučiate tokius simptomus, kaip: nuovargis, alergijos, problemos su skrandžiu ar žarnynu, dujų kaupimąsis, sutrikęs virškinimas, bėrimai, jei dažnai prabundate 2-3 val. ryto, jaučiate raumenų, sąnarių skausmus, kamuoja dažni peršalimai, nusilpęs imunitetas, mažakraujystė. Kadangi
parazitai pirmiausia išskiria toksinus, jie nuodija organizmą ir šitaip sukelia tokius bendrus
negalavimus. Paskui, neišgirdus savo organizmo pagalbos šauksmo gali sekti ir sunkesnės ligos.
Pamenat, kaip prieš kelias dienas FB klausiau ką daryti su daug persimonų?.. Gavau tikrai puikių patarimų, kurie laukia eilėje būti išbandyti. Tačiau, visai netyčia, užmačiau tokį paprastą receptuką. Na visai toks paprastas paprastutis. Bet iškart užuodžiau tame paprastume genialumą. Šiek tiek patobulinau ir..
Na, gavosi - vienas skaniausių raw desertų, kurį esu valgius. Be riešutų, taigi visai neriebus, lengvutis, tirpstantis burnoje.. Mažiau kalbų, taip sakant, ar ne?..:)
Jei kam naujiena - aš labai mėgstu keliauti. Labai labai. Net kai jau nemėgstu, kai pavargstu, vistiek keliauju, nes, nu - taip gaunasi. Karma tokia, matyt. Tik va dabar nusėdau, o gal užstrigau šiek tiek paskutiniu metu ryšium su visokiom politinėm/karinėm situacijom, kurios, tikiuos greit išsipręs; bet vistiek kertu porą/trejetą valstybinių sienų kas kelis mėnesius stabiliai, nes net ir niekur nekeliaudama, keliauju tarp namų, kurie skirtingose šalyse. Va taip.
To pasekoje, mane visad labai stipriai domino žaliavalgiškos, maitinimosi kelionėje, galimybės. Vien iš praktinių sumetimų. Per eilę metų išsivystė šiokie tokie įpročiai, kuriais noriu pasidalinti. Taigi, dažniausiai mano kelionės nuo taško A iki B trunka para, pusantros. Tad su savim visad turiu obuolių, dž. vaisių ir riešutų, bei vieną žalią kokteilį, kurį suvartoju pirmiausia, o paskui talpoje laikau vandenį. Paprasta. Taip, paprasta, kai kelionė trunka taip trumpai, bet aš dar labai mėgstu visokius žygius gamtoje. Dviračiais, kalnais, laukais, kaip pasiseka.
Taigi, kaip maitintis žaliavalgiškai, kai eini į žygį pvz. savaitei ar dešimčiai dienų. Ką pasiimti su savimi?..
Įprastai turistai-alpinistai ima visokias užpilamas sriubas, košes, "tušonkes" - baisu, vienu žodžiu. Tokį maistą, kuris kaip tik apsunkina labiau nei suteikia energijos. Žaliavalgystė net ir ne žaliavalgiaujanties žygio metu pati puikiausia išeitis. Kodėl? Na, jūsų kuprinė bus lengviausia iš visų - čia faktas. Antra - kiek susitaupo laiko, kai nereikia ryte vakare rinkti malkų, kurti laužo, kažko burti prie jo dūmuose ir paskui dar smėliu šveisti puodų ir keptuvių. Nekalbant aišku apie energijos gavimą paprasčiausia ir švariausia jos forma. Greita, paprasta, sveika.
Tai, nuo ko pradėti tą kuprinę krautis..
Pirmiausia, žygis tai juk visad būna gamtoje (aišku, jei kokios snieguotos viršūnės - tai jau kitas reikalas), tad gamtos gėrybės turėtų būti pirmoj vietoj - uogos, vaisiai, laukinės žolės, vaistažolės. Žinoma, jei nepažįstate, tai geriau į burną nedėti. Turiu kelias elektronines knygas apie išgyvenimą gamtoje, mitybą laukiniais augalais, jei kam įdomu - rašykit komentaruose el. paštą - persiųsiu.Be to - Lietuvoje yra toks Neries regioninis parkas prie Kauno, ir jie karts nuo karto rengia nuostabius seminarus apie valgomus laukinius augalus, labai rekomenduoju :)
Jei jūsų kelias veda per kokius kaimukus, miestukus, tai aišku turgely, iš močiučių ar parduotuvėj galima karts nuo karto
pasipildyti šviežių vaisių ir daržovių atsargomis; jeigu neveda - aš
stengiuosi pasiimti po didelį obuolį kiekvienai žygio dienai; jį galima
valgyti pusryčiams pasipjausčius į granolą, nes na tikrai pavargsti būna
nuo tų džiovintų dalykų.
Taigi, toliau - pagrindinis racionas:
balti grikiai daiginimui (nes aš pagrinde daugiau nieko daiginto nemėgstu; bet galima dar imti kviečių ar lešių);
dž. žolių miltai (t.y. džiovintų špinatų,kviečių želmenų, mangoldų, kale ir lauko žolių miltai (su blenderiu puikiai susimala), šliūkštelsit vandenuko į vat tokį vat patogų indą, dėl saldumo dar galima maltų dž. vaisių įberti, pateliuskuot gerai ir žalias kokteilis gatavas :)
džiovinti vaisiai (datulės, razinos, abrikosai, figos, obuoliukai, kriaušės, šilkmedžio uogos (yra lietuviškų labai skanių batonėlių iš jų), slyvos ir kt.);
dž. daržovių čipsai, juostelės (pvz. moliūgų, burokėlių);
riešutai (lazdyno, graikiški, migdolai);
sėklos (saulėgrąžos, moliūgų, chia, sezamų ir kt.)
maltos sėklos, kaip linų sėmėnys ar kanapių sėklos, kurias galima maišyti į kokteilius;
spirulina, chlorela (jie ypač duoda energijos), maca ir kiti papildai į kokteilį ar vandenuką;
bičių produktai, kas naudoja - medus, bičių duonelė;
šaltai spaustas aliejus (salotoms iš lauko žolių);
žaliavalgiška granola, duoniukai, dž. vaisių ir riešutų batonėliai (štai čia receptai: granolos ir duoniukų);
jūržolės (wakame);
žolelių, žalia arbata (aišku tiems, kas vartoja, bet šiaip rekomenduoju, nes ypač žygyje būna tikrai norisi kažko šilto);
Svarbiausia žygio metu yra energija, o energija mes gauname iš angliavandenių - taigi tai ir turėtų būti pagrindinė raciono dalis, šiuo atveju saldūs džiovinti vaisiai, nebijokit, dėl kelių dienų dantukai neišbyrės :) Dar labai svarbu tos energijos gauti nuolat, t. y. valgyti maždaug kas valandą, nevalgyti, labiau užkąsti dž. vaisiais ir keliauti sau toliau.
Dar noriu pasidalinti video rusų kalba, vieno sportuojančio/keliaujančio žaliavalgio veikėjo, kuris ir įkvėpė šį straipsniuką parašyt :) be visų įdomumų šiame video pamatysite kaip lengvai pasigaminti kelioninę daigyklę savo grikiams.
Smagių, sveikų kelionių!
p.s. Pasidalinkit, prašau, savo "išgyvenimo" patirtimi kelionių metu :)
Dabar, kai gausu daržo ir miško gėrybių - ir receptų apmažėjo, na kokie gi dar receptai - paėmei braškę ir į burnytę.. arba žemuogių saują arba mėlynių.. o tuoj dar ir alyviniai obuoliai prasidės, pas mus sode - šakos lūžta :) ech..
Bet kartais norisi pasigaminti kažką special, pasilepinti, arba kokia ypatinga proga palepinti artimą savo, arba be progos :) vat tada labai tiks - toks nei maistas nei gėrimas - raw virgin pina colada..:)) raw - nes raw, virgin - na, nes žaliavalgiai nevartoja stimuliantų..:) o jiems ir nereik.. pina colada.. - na tiesiog - pina colada..:)
Iš tiesų tai labai paprasta - pradžioj reik pasigaminti kokosų pieno iš vieno kokoso, t.y. - perskeliam, išgeriam vandenuką (arba galima taip pat panaudot jį pina coladai), susmulkinam riešuto minkštimą su blenderiu ir vandeniu ir perkošiam - vandens pagal skonį, turi būt toks sodresnis, tirštesnis gėrimukas.. - va čia draugų video kaip tai padaryti :) sunkioji dalis baigėsi :) dabar beliko kokosų pieną suplakti su vieno labai prinokusio ananaso minkštimu..:) viskas.. tiesa, aš dar kartais dedu vieną ar porą bananų, jei trūksta tirštumo.. čia dar nuotraukoj trinta ekologiško apelsino žievele pabarstyta...:)
In Joy :)
raw virgin pina colada recipe - just blend together 1 pineapple and 1 coconut's milk - here's video how to make raw coconut milk and you can add one banana too, if you like it thicker :)
Prieš kelias dienas nusižiūrėjus nuo Karinos ir Aliaus, jų puslapis štai čia, o tiksliau prisiminus tą nuostabų skonį iš vaikystės šiandien gaminau ir aš..
Koks ten gaminimas iš tiesų - užmerki migdolus (galima ir bet kokius kitus riešutus, pvz. lazdyno ar kokoso arba sezamus naudot), susmulkini su šlakeliu vandens - išsispaudi, - pasigamini migdolų pieno, prisipjaustai braškių (man norėjos dar papildomo saldumo tai dėjau raw agavos nektaro..)..:)) mm..
Kažkada buvau čipsų mergaitė.. taip taip, mane visad ne prie saldaus traukė, o prie sūraus ar pikantiško.. ir su tais čipsais tokie sudėtingi įtempti santykiai buvo - "и хочетсця и колетсця" ar kaip ten sako.. kol prieš kelis metus nuo jų atpratau.. na nuo tų blogųjų virtų senam aliejum ir pagardintų visokiais gliukomatais.. bet nuolat ieškojau sveiko ir tuo pačiu skanaus atitikmens.. paskui prie visų kriterijų prisidėjo ir raw.. Pagaliau užtikrintai atėjo galas visiems tiems ieškojimams - ta dam...Esu bandžius gaminti (tai yra džiovinti neaukštoj temperatūroj naudojant pravertą orkaitę, ar džiovintuvą, ar saulę) traškučius iš įvairių daržovių: morkų, burokėlių, pastarnoko, tų pačių bulvių (visai nevykęs variantas) ir dabar nesenai - topinambų.. Topinambai tai tokia stebuklinga daržovė, kuriai nereik jokios priežiūros, o mėgautis ja galima ištisus metus, be to gražiai žydi, nes juk ir vadinama bulvine saulėgrąža.. Taigi būtent jų traškučiai man patys skaniausi, dar burokėlių.. Pagaminti labai paprasta, su šepetuku nušveičiu topinambus ar burokėlius, nelupu, kadangi iš savo daržo, tada supjaustau griežinėliais, nei per plonais nei per storais tokiais.. ir viskas - džiovinam, galima pabarstyt natūralia druska kol dar drėgni, bet ir taip skanu.. burokėliai tokie saldūs šiek tiek gaunas, o topinambai apskritai idealaus skonio, traškumo, pikantiškumo.. Pasigamink ir draugą pavaišink :) Skanaus
So, taigi, savo angelo sargo slash kalėdų senelio (nes gi tik angelai sargai žino slapčiausias svajones, o Kalėdų seneliai jas išpildo, o gal ne kalėdų, o gal ne seneliai..:) dėka vėl turiu langą į pasaulį aka Canon ir pasistengsiu dažniau dalintis džiaugsmais ir rūpesčiais.. Rūpesčių tiesa kaip ir nebūna, o vat sako, kai džiaugsmą pasidalini tai jis dar didesniu tampa :)
Paskutinis džiaugsmas - su tuo pačiu Kalėdų/ne kalėdų seneliu/ne seneliu sušio vakaras.
Aš visad labai mėgau suši ir pradėjus žaliavalgiaut , gąsdinaus, kaip aš be jo.. kaip jis be manęs ..:) Bet žalias, gyvas veganiškas suši dar skanesnis pasirodo gaunas, nei tas įprastas.. Receptų internete labai daug, aš visad darau iš akies ir dedu, ko po ranka turiu..:) Taigi šis buvo dviejų rūšių - vienas su jaunais svogūnų laiškais, o kitas - be ir apvoliotas sezamuose.. Kaip pagrindą, t.y vietoj ryžių susmulkinam kalafiorą, kartais dar brokolio dedu, pasitiesiam raw nori lapą pasibarstom tais ale "ryžiais" ir toliau dedam ką norim, aš šįkart dėjau avokado, paprikos, jaunų saulėgražų daigų ir kitokių kažkokių daigų nuo palangės, agurko ir į kai kuriuos tų laiškų. Susukam ir pjaustom aštriu peiliu ir mėgaujamės :)
Mano mėgstamiausias gėrimas (o gal ir maistas) on Earth - jauno kokoso vanduo, kažkur skaičiau, kad žmogus gali kelerius metus puikiausiai gyventi misdamas tik jauno nesubrendusio kokoso minkštimu (malaya) ir gerdamas tą vandenį. Kai gyvenau Indijoj, po jogos kinkydavaus dviratį ir ankstyvais rytais važiuodavau užsipirkti pas savo mėgstamiausią pardavėją.. - du išgerdavau vietoj, du tilpdavo į bagažinę, du į krepšelį ant vairo... čia vienai dienai :) o pas mus nėra... ir ech.. kaipgi gaila.. O bet tačiau visai nesenai interneto platybėse užtikau ir išbandžiau kitą labai sveiką ir naudingą gėrimuką - Rejuvelac, pilną enzimų, vitaminų ir natūralių probiotikų..
Taigi - reikės puodelio ekologiškų grūdų, aš naudojau speltą, kelių litrų vandens (pagal skonį) ir stiklainio plačiu kaklu. Pirmiausia kraupščiai nuplauti ir grūdus, užpilti vandeniu ir mirkyti 12 val, po to perplauti, vėl užpilti vandeniu ir palikti stovėti kambario temperatūroj, žiūrėti kad negautų tiesioginių saulės spindulių, kas 12 val. lengvai pasukti (bet nepurtyti), kai paviršiuje susiformuoja putelė (gali užtrukti 2-5 dienų, priklausomai nuo temperatūros) - Rejuvelac pagamintas :) Jis turėtų būti malonaus javų ir šiek tiek citrinos skonio, ne per rūgštus. Gėrimą galite nupilti, o javus vėl užpilti, tik šį kart rejuvelac pasigamins greičiau - per parą, pusantros. Galima laikyti šaldytuve apie savaitę.
Kodėl aš pradėjau pasakot apie kokosų vandenį o baigiau fermentuotų grūdų gėrimu?..:) Nes jie abu puikūs gyvi vandenys ne tik paprastam atsigaivinimui bet ir visokių glotnučių gaminimui :) Išplakit puodelį rejuvelac su keliais bananais bei žiupsniu cinamono ir gausit puikius pusryčius ar vakarienę :) skanaus
Kai pradėjau žaliavalgiaut sudėtingiausia buvo atsisakyt - visokių sūrių, pikantiškų dalykų.. su druska dar ir dabar kovoju - tai išmetu, tai mamai visą išvežu, tai vėl nusiperku, taip ir žaidžiu :) o prieš kelis metus, pačioj pradžioj, tai aš buvau tiesiog čipsų mergaitė, man niekad nereikėjo ten kažkokių šokoladų, torčiukų, bet silpna darydavos nuo druskos ir prieskonių trūkumo.. ačiū dievui tai jau praeitis - visokie priepuoliai, kai vienu prisėdimų kelis pokus sučiaumoji o paskui bloga :) kiekvienam turbūt savo buvo.. man dar dabar nuostabu, kaip aš sugebėjau tuom persirgti, nes tuo metu atrodė, na kad visad jų norėsis, kad nesugebėsiu..
Tiesa, vis dar noris.. kažko tokio.. sūūūūūūraus/rūgštaus/aštraus.. ir kai noris, kai jau nieks nepadeda - atradau puikų dalyką - korėjietišką kimchi.. Iš esmės tai fermentuotos daržovės, ir druskos ten kažkiek naudojas, ir gal primaišyta visko šiek tiek per daug.. na bet kai labai noris...:) padeda tą craving'ą nuraminti..ir tikrai ne pats nesveikiausias pasirinkimas.. taigi..
Kimči pagaminti reikės kopūsto galvos, kelių morkų, paprikos, imbiero gabaliuko, česnako, kelių čili, porą šaukštų natūralaus obuolių acto, medaus, kriaušės, obuolio.. galima dar čili prieskonius naudot jei trūksta aštrumo.. pirmas reikalas - supjaustyt kopūstą ne per mažais gabaliukais (tikrai nesmulkiai) ir pamirkyt porą trejetą valandų sūryme ( vandens kad apsemtų ir ten porą gerų šaukštų druskos ištirpinti prieš tai).. po to kruopščiai kelis kartus perplaut su šaltu vandeniu.. įpjaustyt morkos griežinėliais, paprikos, vieną čili, galima ir kalafioro ar šiaip kas po ranka.. tada padažiukui reikia sumalti su blenderiu - obuolį, kriaušę, vieną čiliuką, kelias česnako skilteles, gerą šaukštą medaus arba cukraus, acto tuos porą šaukštų, imbiero gabalą, paprikos miltelių. Dar galima įpilti raugintų kopūstų sulčių, kad bakterijoms lengviau būtų. Ir dar kažko galima įdėt pagal skonį... na ir daržoves sumaišyt su padažu ir kaip nors uždengus paslėgti 3-4 dienom kambario temperatūroj, o paskui jau galima dėt į stiklainius ir kur šalčiau..
Na va.. Koks čia raw blog'as, jei dar nei vieno raw recepto neįdėjau.. Taip jau atsitiko, kad blog'o gimtadienis sutapo su kelionių-klajonių pradžia, o kaip žinia, kai be namų esi, sunkoka kokį virtuvinį šedevrą sukurti :) tenkinies mandarinais, apelsinais, avokadais, obuoliais, datulėm ir kitais gėriais jų neperdirbtam pavidale :) Bet vis dėl to, jau kelias dienas iš eilės susimeistravę ekspromtu savo viešbučio kamabariuky dubenį iš vandens bambalio lepinamės saločikėm.
Šios vienos mėgiamiausių - labai jau dera skoniai.. ir jos tokios subtilios, ale gourmet gaunas :)
Taigi - suplėšom vieną salotos galvą, supjaustom kelis burokėlius, vieną didelį apelsiną arba du (reikalo negadina), pusę čiliuko, kuokštelį kalendros (kas nemėgsta - galima dėt petražolių, kokių kitų žalumynų arba apsieit visai be jų), pašlakstom alyvuogių aliejum ir mėgaujamės..:)
