nemokami pavasario vitaminai

Koks man buvo džiaugsmas praeitą savaitę, kai pagaliau pavyko ištrūkti iš miesto :) Gera draugė davė mažą sklypelį savo žemėje, kur galiu sodinti, auginti, ant žemės gulėti, jėgų semtis ir debesis ganyti. Netoli ten upelė teka, tikra atgaiva, žodžiu.. O dar ir pavasarinis lygiadienis išpuolė. Puikiai pavyko atšvęsti.

Tos dienos tikslas buvo ne tik į žemę rankas sukišti, bet ir pavasarinių vitaminų, žaliems kokteiliams, salotoms, sultims, toliau nuo miesto pasirinkti.

Pavasarį prasikalusios pirmosios žolės - tiesiog vitaminų ir mineralų bomba, visą energiją po žiemos iš žemės į paviršių ištraukusios. Dar labai vertinga - bręstantys medžių, krūmų pumpurai arba jauni lapeliai. Pavyzdžiui liepų, klevų, juodųjų serbentų,  jų galima drąsiai suvalgyti po saują per dieną; taip pat - beržų, lazdynų, pušų, tuopų, alksnių, aviečių. Tik aišku nereikėtų jų daug nuo to pačio krūmo skabyti, po kelis. Ir visada atsiprašant, padėkojant - aš taip visus augaliukus stengiuos rinkti :)

Nors visa žaluma dar tik kalasi, ir seną rudeninę žolę kapstyti teko, tačiau medžioklė pavyko :) Štai kas nugulė krepšelyje, o paskui iškart ir pilvelyje:

Piktžolių karalienė, mano labai mylima dilgėlė - ji pavasarį, jaunutė, besikalanti tokios net rudos ar violetinės spalvos būna. Dilgėlėse gausu geležies ir kitų vitaminų. Maitinančioms mamytėms ji gerina pieno išsiskyrimą (kaip beja ir aviečių lapai). Tik taip pat turėkit omeny, kad dilgėlė tirština kraują, kas turiu tokių problemų - vartokit ne daug ir ne dažnai, bei kartu su kiaulpiene, kuri turi priešingų savybių.

Juodųjų serbentų pumpuriukuose gausu vitamino C (taip pat ir aviečių pumpuruose). O vėliau, kai išlenda jų lapeliai - be galo tinka į kokteilius, renku juos iki kol visi nenukrenta nuo šalnų :) Juodieji serbentai, jų lapai, pumpurai -  apskritai stiprina visą organizmą, dar rekomenduojami sergantiems inkstų ir šlapimo takų ligomis.

Kiaulpienė įeina į pačių naudingiausių pasaulio vaistažolių ketvertuką. Valgomi ir lapeliai ir žiedai. Tiek, kiek noris :) Žiedų galima ir iki dešimt per dieną. Ši žolytė šiek tiek karti, bet kartumo nereiktų bijoti, kartumas - tai sveikata.  Kiaulpienė gerina regėjimą, odos būklę, reguliuoja nervų sistemos veiklą. Kaip ir dilgėlė turi daug geležies. Dėka joje esančio inulino - padeda šalinti šlakus ir toksinus, reguliuoja kenksmingojo cholesterolio kiekį, apskritai - tai augalas, turintis savyje pusę naudingų Mendelejevo lentelės cheminių elementų.

Daugiausia šį kartą prisirinkau jaunų builių, matyt tos vietovės žemė jiems tinka. Builis - valo kraują, stiprina, valo organizmą, skatina virškinimą. Dėl specifinio skonio labai tinka į salotas.

Dar į krepšelį  įkrito jauni varnalėšų lapeliai. Apskritai - visa varnalėša valgomas augalas - ir lapai ir stiebai. Virškinimą skatinantis, puikus vitaminų ir mineralų šaltinis. 

Dar radau kelis šalpusnius, jie taip pat labai naudingi, ypač nuo kosulio, bronchų ligų, tačiau daug jų nereikėtų valgyt, nes tai stiprus vaistinis augalas, vienas žiedelis arba lapelis į kokteilį tikrai nepamaišys :)

Po žiemos gausu daug nesušalusių iš praeitų metų, bei daug besikalančių jaunų žemuogių lapelių. Jie taip turi daug vitamino C, padeda sergant mažakraujyste.

Garšva - nuo seno lietuvių naudojamas maistinis augalas, iš jų taisydavo salotas, žymiąją garšvų šaltsriubę (beja, reiks būtinai pabandyt). Jas kaip kopūstus raugdavo žiemai. Ši žolytė vasarą - viena mano mėgiamiausų žaliuose kokteiliuose, patinka jos neįkyrus skonis, be to turi daug vitamino A ir C, stiprina imuninę sistemą. Renkami jauni nepražydusio augalo lapeliai, skaniausi - visai jaunučiai, ryškiai žalios spalvos. Garšvų cheminė sudėtis labai artima kraujo sudėčiai, tad ją galima vartoti labai ilga laiką, ji neturi jokio šalutinio poveikio.

Maistui puikiai tinka jauni raktažolių lapeliai. Raktažolės yra puikus vitaminų bei geležies šaltinis, tad jas reikėtų vartoti nusilpus organizmui, padeda sergant mažakraujyste.

Dar vienas geras ir šiek tiek neįprastas būdas pavasarį gauti vitaminų (bent man buvo negirdėtas) - pasirinkti žirginių žiedadulkių. Tam tinka lazdynai, alksniai, beržai - tiesiog prisirinkti žirginėlių ir padžiovinti namuose ant popieriaus, kad išbyrėtų žiedadulkės. Tai natūralūs mikroelementai, neperdirbti bitučių, tiesiai iš gamtos. Jas reikia laikyti šaldytuve, kad nesugestų. 

Apie laukinių žolių gydomąsias sąvybes dar rašiau štai čia.

Tai ką - marš visi į pievas, į laukus :) Badmetis baigėsi :) Aš kai dar dirbau nuolatinį darbą, nuo 9 iki penkių, sugebėdavau ir per pietų pertrauką išbėgti žolių pasirinkti, tad prašome be atsikalbinėjimų. :) Arba galima po darbo, ar savaitgalį puikią iškylą pasidaryti, malonią ir naudingą - vitaminų rinkimų. taip pat būtų įdomu sužinoti kokie jūsų mėgiamiausi laukiniai augaliukai?.. Kaip, kur juos naudojate?..

Nuotraukos Žolininko.