Čija pudingo pusryčiai su avietėmis

Tokį pusrytį pasirinkau gaminti šį savaitgalį, kai gaminau maistą savo draugių renginyje 18-ai žmonių. Galvojau pasiruošiu iš vakaro ir bus lengviau. Ir taip - tai įmanoma, tačiau paskui nusprendžiau, kad noriu gaminti šviežiai iš pat ryto ir turėjau daug reikalų su maišymu :) 

Nors toks patiekalas gana lengvas, tačiau svarbus čija sėklų ir augalinio pieno santykis, taip pat svarbu iškart maišyti, kitaip bus ne pudingas, o gumulai. Maišyti ir papildomai pilti pieno greičiausiai teks kelis kartus, nes čija sėklos labai geria skystį. 

Savaitgalį ruošiau sluoksniuotą čija sėklų pudingą, dvejuose atskiruose dubenyse susimaišiau bazę, o tada į vieną dėjau kokybiškos riebios kakavos, taip pat teks ten įpilt ir daugiau sirupo, bei augalinio pieno, nes kakava karti ir taip pat sugeria skystį. Tačiau efektas ir skonis - garantuotas. Gardinau avietėm, bananais, bei žemės riešutų sviestu, kuris labai dera prie kakavinio pudingo sluoksnio.

Noriu su jumis pasidalinti pagrindu, bei proporcijomis vienai porcijai pudingo paruošti, o toliau - sekite paskui fantaziją :)

Pusrytinis žalio kokteilio dubenėlis su mangais ir daigintų grikių traškučiais

Noriu pasidalinti serija receptų, kurie buvo publikuoti "Raktas" žurnale, jei kas nematėt, ar nespėjot, ar neturėjot galimybės įsigyti. Visų receptų bendra tema - Buddha bowl. Kas tai?

Buddha bowl - arba Budos dubenėliai - spalvingi, labai fotogeniški patiekalai jau seniai užkariavę interneto platybes bei valgytojų skrandžius. Tai - veganiškas arba vegetariškas patiekalas, patiekiamas dubenėlyje arba lėkštėje aukštais kraštais, kuriame meniškai išdėliotos mažos porcijos skirtingų, derančių tarpusavyje ingredientų. Viena iš galimų priežasčių iš kur kilo toks, šio patiekalo pavadinimas - nuo Budos dubenėlio idėjos budizme, kurį Budai pripildydavo išmaldą duodantys žmonės vegetariško maisto likučiais.

Dažniausiai po Budos dubenėlio pavadinimu slepiasi labiau pietums ar vakarienei tinkančios kompozicijos iš kruopų (ryžių, bolivinės balandos ar perlinių kruopų), augalinės kilmės baltymų (avinžirnių, pupelių, tofu ar kitų sojos produktų), bei daržovių. Daržovės gali būti termiškai apdorotos ir/arba žalios, plius žinoma visa tai apjungiantis padažas - štai ir visa paslaptis. Bet gali būt ir saldūs, labiau pusryčiams ar užkandžiui tinkantys Budos dubenėlių deriniai. 

Visas jų grožis ir paprastumas tame, kad bene visi ingredientai gali būti pakeisti betkuo, ką šiuo metu turite savo šaldytuve ar spintelėje, arba tuo, ką tiesiog labiau mėgstate. Čia nėra kažkokių griežtų taisyklių. Tačiau žinoma skoniai turi derėti, taip pat svarbu - šviežūs bei kokybiški maisto produktai.

Noriu pradėti nuo saldžių, pusrytinių Budos dubenėlių.

(Receptuose naudojami puodeliai, šaukšteliai ir šaukštai - standartiniai amerikietiški matavimo vienetai)

Dieviško skonio avižinių miltų vafliai (be gliuteno)

Na ką gi #veganiskasavaite tęsiasi ir pristatau jums dar vieną puikų receptą. Kas sekate mane Instagram (o jei nesekate - tai kodėl?:) turbūt jau matėte kaip aš gimtadienio proga gavau dovanų vaflinę ir kaip aš ją džiaugiausi ir džiaugiuosi ir kiek mano feed'e vaflių nuotraukų atsirado. Tai atsiprašau - bet bus dar viena :)

Beje, primenu, kad visus vaflių receptus, neturint vaflines - galima panaudoti kaip blynų receptus ir tiesiog iškepti blynų paprastoj keptuvėje.

Bet dabar - apie vaflius. Šis receptas, kuriuo tuoj pasidalinsiu labai paprastas, bet vafliai pavyksta dieviško skonio. Nei kiek neperdedu. Minkšti, purūs, ne per saldūs, tiesiog puikūs. Tinkantys pusryčiams, ar kelionei įsidėti su savimi, arba užšaldyti, jei pasigaminote per daug.

Aš šiam receptui naudojau vien tik avižinius miltus ir tikrai gavosi puikiai, skonis bei tekstūra - viskas dešimt balų. Tačiau jei norite, galite dalį miltų pakeist į kažkokius kitokius.

Pati, per naktį pasigaminanti avižinių dribsnių košė

Kaip jau dalinausi Instagram stories, šią savaitę dalyvauju virtualiame renginyje arba iššūkyje #veganiskasavaite" ir tai yra man puiki proga pačiai išbandyti kelis seniai smalsumą kirbinančius receptus. Šios savaitės virtuvės svečias - avižos ir viskas su jomis. Tai pirmas patiekalas kuris atėjo į galvą ir kurio nesu gaminusi - tokia užjūriuose populiari - "overnight oats", pati per naktį pasigaminanti avižų košė.

Ir iš tiesų užtruksite vakare mažiau nei minutę viską susimaišyt, o ryte galėsite pasimėgauti skaniais pusryčiais. Ypač tokia košė tinka keliaujant, nes gaminti, tiesiogine prasme nieko nereikia.

Tobulas veganiškas bananų pyragas (arba bananų duona)

Kas daugiau, nei pyrago kvapas pasklidęs po visus namus (o kartais net ir už jų durų),  gali sušildyti tą kartais niūroką lietuvišką rudenį. 

Šį patiekalą gaminu jau seniai ir galbūt kažkada jau dalinausi receptu, tačiau tik visai neseniai, pagaliau pavyko iškepti tą idealų pyragą, idealių saldumo ir purumo proporcijų, idealaus iškilimo ir.. idealaus skonio. Lyg to būtų maža - pyragas drėgnas, švelnus ir sveikuoliškas. Ko daugiau norėt!

Į pyragą galima dėti mažiau saldumo (arba visai nedėti) ir valgyti pusryčiams, kaip saldžią duonelę paprastai, o galima ir paskrudinti - tada tepti žemės riešutų sviesto, veganiško sviesto ar kokios uogienės. Galima daryt grynai pagal receptą ir mėgautis sveiku, skaniu desertu namuose ar nusinešus svečiuose.

Odė skrebučiui su avokadu

Nežinau, kaip jūsų, bet, asmeniškai mano - vienas mėgiamiausių pusryčių yra skrebutis su avokadu. Apkritai, aš pusryčių maistus galėčiau valgyt tris kartus per dieną. Kartais ir valgau - esu tikra pusryčių fanė. O avokadų skrebučiai taip patinka, turbūt dėl to, kad juos galima ruošti skirtingai ir išgauti visai skirtingus skonius. Dėl to ir nusprendžiau pasidalinti tokiu paprastu receptu (nors čia bus du receptai viename), nes kiekvienas gamina avo skrebutį kitaip/savaip ir galbūt įkvėpsiu jus pabandyti mano variantus.

Man skaniausia gerai prinokusį avokadą išskobti šaukštu, pastatyti jo kalną ant apskrudintos duonos riekelės ir sutrinti tiesiog ant duonos šakute. Pačią duoną neseniai atradau avižinę, nes stengiuosi mažinti gliuteno vartojimą. Tai va, radau "Iki" prekybcentryje tokią, berods "Biržų duonos", duonelę visai be gliuteno (ji, tiesą sakant, skaniausia ką be gliuteno galima įsigyti paprastam LT prekybos centre), dar kepu savo duoną iš daigintų grikių, kažkada dalinausi, tačiau patobulintu receptu pasidalinsiu artimiausioje ateityje. Apie duoną tiek, tačiau skrebučio skanumą lemia ne duona ir net ne gerai prinokęs avokadas, kas išties labai svarbu, tačiau svarbiausia čia - pabarstukai, arba ką beriame/pilame ant viršaus.

beveik angliški pusryčiai

Mano sesutė kažkada mokėsi Anglijoje. Ir žinoma aš ją ne kartą lankiau. Ją lankiau ir taip be progos keliavau, o vieną kartą iš vis netyčia į ten buvau nuskridus, tik čia jau kita istorija. Visada kai ten lankiausi atsimenu maistą, kažkaip viskas man ten tiko, tuo labiau kad tai buvo seniai, tada dar buvau visavalgė, bet pamenu tą mažų gatvyčių, mažų namelių atmosferą. Pamenu pusryčius su sese saulėtoj virtuvėj su atdarom durim į kiemelį. Ir visad man po, to ta frazė angliški pusryčiai tokią nostalgiją sukelia. Nors iš tiesų tie tikri angliški pusryčiai - tai visiška nesveiko maisto bomba. Bet galima juos gaminti ir kitaip :) Sveikai. Ir paliekant tą pačią nostalgiją.

Tai vat tą ir bandžiau padaryti. O iš tiesų tai dalinuosi su jumis penkiais receptais viename, visi šie receptai mano labai mėgiami, senai gaminami ir puikiai tinka ne tik komplekte, bet ir po vieną arba kituose deriniuose :) Svarbiausia šiuo atveju - time management, arba laiko kontrolė, aš rašysiu ta tvarka, kaip aš ruošiu, kad viskas būtų šilta ir vienu metu baigtųsi gamintis. Receptas - dviems porcijoms.

naminė granola

Noriu pasidalinti labai skanios naminės granolos receptuku. Stengiuosi visada turėti spintelėje, jei sandariai uždaryta stikliniame inde - galiojimas neribotas. Ištiesų, nežinau ar neribotas, iki to niekas dar neišlaukė pas mane namuose. :) 

Taip pat puikiai tinka dovanai einant į svečius, supilkit į stiklainį, gražus kaspinėlis, ir - wolla :) Sveika, zero waste, netgi prabangi, nes rankų darbo - dovanėlė.

Šis receptas yra toks kaip basic'as, galima keisti skonį dedant papildomai džiovintų vaisių ar riešutų, ar sėklų - ir kaskart išgauti naują skonį. 

Kaip galima skanauti granolą:

• su veganišku jogurtu;
• su veganišku pienu;
• puošti ir skaninti kokteilį dubenėlyje;
• kaip užkandukas į kelionę;
• skaninti bananinius ledus;

Sorų ir moliūgo košė su datulėmis

Soras pamėgau, kai gyvenau Ukrainoje. Jas ten visi labai mėgsta, daug visko daro su jom, net pvz įdarą blyneliams ar bandelėms. Visaip išradingai ir kartais keistai panaudoja. Tai ir man jos nustojo būti tuo papūgų maistu iš vaikystės ir patapo - tiesiog maistu. 

Šiaip soros yra be galo vertingos ir maistingos, tikrai daugiau nei ryžiai kokie. Pirmiausia tuo, kad sorose yra labai nedaug gliuteno, todėl jos lengvai virškinamos ir nesukelia jokių alerginių reakcijų. Sorų košėje gausu nepakeičiamųjų amino rūgščių, kurios yra pagrindinė medžiaga mūsų raumenims bei odos ląstelėms. Taip pat gausu įvairių B grupės vitaminų, bei A ir E vitaminų ir daug magnio. Dėl to puikiai tinka sportuojantiems :) O dar sorų košė organizmui tiekia geležį.

Aš naudoju soras sriubose, taip pat kepdama veganiškus kotletukus dažnai virtas soras naudoju kaip pagrindą, dar labai puikiai tinka apkepui. Man patinka, kad šias kruopas galima naudoti tiek saldžiuose, tiek pikantiškuose patiekaluose. Bet dažniausiai, vis dėlto, tiesiog verdu košę.

veganiška pusrytinė burnočio košė

Jau seniai seniai kontempliavau mintį, dalintis šitame blog'e ne tik žaliavalgiškais patiekalais, bet ir veganiškais receptais. Nes mano pačios mityba veganiška su žaliavalgiškais intarpais ir ilgesniais pažaliavalgiavimais vasaros metu. Taigi, labai tikiuos, kad ir tokie receptai kažkam patis ir bus naudingi. Viską visada gaminu vienodai - kuo mažiau ingridientų, kuo paprasčiau ir kuo sveikiau - mėgstu tikrą maistą.

Ypatingai šaltu sezonu sau ir artimiesiems gaminu daugiau veganiškų patiekalų, nors stengiuosi ištisus metus rytais vistiek gerti žalią kokteilį arba sultis, o vakarienei irgi kažką žalio - dažnai tai būna keli greipfruktai, salotos ir pan, kadangi grįžtu namo vėlai, po jogos pamokų, tai vakarienė išties būna minimali, tik kad užmigti ne tuščiu skrandžiu :) 

Bet būna tokių šaltų, apsiniaukusių rytų, kai šildymas jau išjungtas, o pavasaris kažkur pasiklydo ir kai visai visai nesinori plaktis to kokteilio. O norisi kažko šilto, minkšto ir švelnaus, kaip iš vaikystės. Na, brangiausio šuniuko ar sekmadieninio mamos pakutenimo lovoje gal nepavyks susigrąžinti, bet košę išsivirti galima :) 

stebuklinga kakavos pupelė arba šokoladinis pusryčių kokteilis dubenėlyje

Visad stengiuosi su receptu jums kokią pasaką patiekti, nes, na juk taip žymiai skaniau skaityti. :) Tad ir šį kartą pasaka - apie stebuklingą kakavos pupelę. 

Seniai, seniai... Iš tikro tai ne taip seniai - o maždaug prieš kokius 4 metus, kai Indijoj pirmą kartą paragavau kakavos pupelių ir visą maišą namo parsitysiau. Parsitysiau maišą nepaisant to, kad iš to pirmo paragavimo skonis visai nepatiko. Bet aš visad stengiuos antrą šansą viskam ir visiems suteikti, galvojau ragausiu dar. Bet geriau nepasidarė. Tos pupelės buvo padovanotos nepamenu kam, tik tikiuos tam žmogui jos labiau patiko. O viskas dėl to manau, kad jos buvo neekologiškos ir kepintos, tiksliau pusiau degintos. Žodžiu, nusikėlė mano noras paragauti tų visur išliaupsintų super kakavos pupelių iki praeitos savaitės, kai pagaliau į rankas pateko "Žaliasis pakelis" - ekologiški, visai nekepinti, raw kakavos pupelių gabaliukai (cacao nibs). Ir šį kartą įspūdis buvo absoliučiai kitoks - tik teigiamas, o skonis būtent toks, kokį ir įsivaizdavau, kai apie jas skaitydavau. Toks grynas, traškus šokoladas, pačioje natūraliausioje savo formoje. Nesaldus. Bet aš ir nemėgėja saldaus - mėgstu kartų, juodą. Bet čia gi turėjo būti pasaka apie stebuklingą kakavos pupelę, ne mano ragavimų istorijos.. 

O tie stebuklai pupelės, tai tikrai rimti, pažiūrėkit patys:

• Nekepintose kakavos pupelėse yra 40 kartų daugiau antioksidantų nei mėlynėse. Todėl jos pagrįstai vadinamos - grožio maistu, bei gali padėti apsisaugoti nuo vėžio;
• Vienas didžiausių augalinių geležies šaltinių - jose dukart daugiau geležies nei špinatuose, daug kur rašo, kad augalinė geležis lengviau pasisavinama, jei vartojama su vitaminu C, kaip kad apelsinu;
• Turi be galo daug magnio - širdžiai ir smegenims. Na tą tai visi žinome, manau daug ką egzaminų metu, besimokant traukdavo ant šokolado.
• Turi daugiau kalcio nei karvės pienas;
• Natūralus antidepresantas ir nuotaikos "kraniukas" (pakėlėjas); nes ten įeina cheminiai junginiai kažkokie, kuriuos man sunku ištarti ir prisiminti, bet bet kokiu atveju - tai sveikas, skanus ir legalus būdas pasikelti nuotaiką :)

Jeigu dar neatsirado noras jų patriauškint, dalinuosi mano paskutiniu metu priklausomybe - šokoladiniu kokteiliu dubenėlyje :)

Pilnas bliūdas gėrio pusryčiams arba kokteilis dubenėlyje

Jau seniai užsienio blogerių, bei visokiuose sveiko maisto puslapiuose esu užmačiusi tokį dalyką, kuris kažkaip ir kažkodėl pas mus nėra labai populiarus. Bent jau neteko matyti žaliavalgių kavinėse. O gaila.. Skonis ir vaizdas tiesiog pasakiški. Bet svarbiausia - tai puikus būdas, pagyvinti tą patį, gal šiek tiek pabodusų pusrytinį kokteilį ir kievieną rytą mėgautis vis kitu patiekalu. Pristatau: acai bowl arba kokteilis dubenėlyje.

 

Saulėti pusryčiai su daigintų grikių "granola"

Iš visų kruopų ar grūdinių kultūrų, aš labiausiai mėgstu grikius. Jie tokie lengviausi mano skrandžiui, labai skanūs termiškai neapdoroti, daiginti, o be to, iš jų galima labai daug įvairiausių patiekalų pasigaminti. Ir saldžių ir visokių pikantiškų, jie puikiai tinka pagardinti salotas ar kokteilius.

Apie grikių naudą tiek ditirambų yra prirašyta, bet aš dar niekad nerašiau, tad pasidalinsiu keliais :) 

• Pavyzdžiui, japonų dietologai juos stato į pirmą vietą pagal naudingumą ir energetinę vertę;
• Žaliuose, daigintuose grikiuose gausu unikalių baltymų, įeinančių į 8 nepakeičiamų amino rūgščių sudėtį;
• Pagal savo biologinę vertę, kokybę ir maistingumą, grikių baltymai prilygsta vištos kiaušinio baltymams. Pagal įsisavinimą - jie artimi ankštinių kultūrų produktų baltymams;
• Amino rūgštis cisteinas, esanti grikiuose, sustiprina organizmo išvalymą nuo šlakų ir radioaktyvių medžiagų;
• Dar labai svarbu, kad  grikiai neturi gliuteino, augalinio baltymo, kuris dažniausiai randamas kitose grūdinėse produktuose;
• Žalieji grikiai pranoksta javus pagal mikro ir makro elementų sudėtį. Grikiuose daugiau geležies, kalio, kalcio, boro. Taip pat turi daugiau vitaminų E, B1, B2, P.

Paskutiniu metu pamėgau tokį labai paprastutį daigintų grikių granolos varianta - daigintų grikių traškučius, kurių turint galima labai greitai susikurti nuostabų, spalvotą, vitaminų kupiną pusrytį.

Čija Pinavija

Prisipažinsiu, nesu iš tų visokių super maistų (superfood'ų) papildų naudotoja. Nors pas mane visad galima rasti lietuviškų, įprastų pabarstukų - linų sėmenų, kanapių sėklų, margainio sėklų, sezamų.. Mėgstu įberti, kai kokteilį plaku.. Linų sėmenys kažkada Indijoj man skrandį išgelbėjo, ten keliaujant nesiskiepyjau, o vos ką ne taip pajutus - gerdavau vakare linų sėmenis brinkintus su vandeniu, taip ir be jokių vaistų, beigi nemalonių pojūčių apsiėjau.

Tačiau yra vienos kitoniškos/užsieninės sėklytės, kurios visad mano virtuvėj po ranka. Čija - arba ispaninis šalavijas. Man tiesiog patinka jų skonis (o tiksliau, kad nėra jokio specifinio skonio), dar patinka, kad galima sutirštinti kokteilius, jei reikia.. Arba jei kisielių žaliavalgišką noriu pasigaminti.

Vieną kažkurią dieną sugalvojau pasiskaityti daugiau, ko jos taip giriamos ir vertinamos. Tai  aišku ir su jumis pasidalinsiu. Va ką aš radau:

a little piece of heaven

Pamenat, kaip prieš kelias dienas FB klausiau ką daryti su daug persimonų?.. Gavau tikrai puikių patarimų, kurie laukia eilėje būti išbandyti. Tačiau, visai netyčia, užmačiau tokį paprastą receptuką. Na visai toks paprastas paprastutis. Bet iškart užuodžiau tame paprastume genialumą. Šiek tiek patobulinau ir.. 

Na, gavosi - vienas skaniausių raw desertų, kurį esu valgius. Be riešutų, taigi visai neriebus, lengvutis, tirpstantis burnoje.. Mažiau kalbų, taip sakant, ar ne?..:)

sveiki pusryčiai

Kas dažniausiai žmonėms asocijuojasi su sveikais pusryčiais?.. Na žaliavalgiams turbūt šiek tiek kitaip, bet daugumai žmonių tai manau, - sausi pusryčiai, gal dėl to kad skamba panašiai :) Deja, dauguma tų sausų pusryčių parduotuvėse sveikata net nekvepia..:(

Iš tikrųjų sveikuoliškus ir labai skanius, sausus pusryčius lengvai galima pasigaminti pačiam :) Ir ne kažkokius įprastus, neįdomius, bet kitokius, stebinančius ir skoniu ir vaizdu :) Suintrigavau?.:)

Tiesą sakant, viskas labai paprasta, jums reikės:

1,5 puodelio avižų dribsnių;

saujelės saulėgrąžų;

saujelės džiovintų uogų, razinų (čia jau pagal skonį);

šiek tiek kanapių branduolių (nebūtina);

žiupsnelio cinamono;

vidutinio dydžio burokėlio;

6 datulių (jei mėgstat saldžiau, datulių galima ir daugiau, reikalo negadina tap sakant :);

1/2 puodelio vandens;

Burokėlį, datules ir vandenuką suplakame blenderyje ir sumaišome su sausais produktais :) Viskas, klojam į džiovintuvą, kad šiek tiek apdžiūtų.. na maždaug 8 val.

Belieka pildyti mėgiamais dalykais, šviežiomis uogomis, vaisiais, riešutų pienų ar sultimis ir mėgautis :) InJoy

 
p.s. Argi negražus toks rūžavas pusrytis?.
p.p.s. Labai tinka rytui po Valentino dienos :)

orange + basil + love + sunshine

My new best thing - all cosmic (meaning the taste) - orange basil smoothie. So to speak - genius of simplicity, really simple, but a unique combination of - oranges (2), plus basil (4-6 leaves) no water  required, blend it and you will get this silky, amazing, neon, light bright yellow green, glass of sunshine.. In Joy .. I mean it :) 

------------------------------------------------------------------------------------------------------------

Naujas mėgiamiausias visiškai kosminis (skanumo prasme) glotnutis, taip sakant - genialumas paprastume, iš tiesų paprastas, bet ypatingas derinys - apelsinai (2) plius bazilikas (4-6 lapeliai), vandens nereikia, blendinam kol gausim šilkinę, nuostabios neoninės, šviesiai geltonai salotinės, spalvos saulės stiklinę..  In JOy.. I mean it :)

p.s. plius derantys ryto skaitiniai, naujas "Rakto" numeris :)

kitokia avižinė košė ir kitoks pieniškas kokteilis

Kai rytais dar šaltoka, nors jau berods paklydėlis pavasaris ir surado mus, eini po rytinės jogos namo su saule ant rankų ir širdyje, ir svajoji apie kažką tokio skanaus, šilto, užpildančio.. Turiu vieną tokį pusrytį, kuris visad gelbėja tokiais atvejais. Jis galbūt ne visai raw, nes yra nuomonių, jog avižiniai dribsniai presuojami aukštesnėje temperatūroje, o bet tačiau, man vistiek (pa)tinka :) Taigi - beriam į blenderį (būtent po šio recepto išbandymo supratau, kad Vitamixas vis dėlto pasiteisino) saują avižinių dribsnių, metam porą bananų, keletą datulių, šiek tiek cinamono, pilam vandenuko. Blendinam. Ilgai blendinant su Vitamixu nuo didelių apsukų jis šiek teik sušildo maistą ir gaunasi puikiausias comfort food'as - kokteilis. Mmm ta šilkinė tekstūra, saldumas ir švelnumas...Tikrai verta paragauti :) Labai tinka norint ką nors nustebinti ir sušildyti, nes nustemba visi :) 

O dar vat tokiam nustebinimui puikiai tinka migdolinis braškinis kokteilis, užsimerkiam saują migdolų (tinka bet kokie riešutai) iš vakaro, ryte perplaunam ir sublendinam su keliom datulėm ir trintom uogom (taip, taip, šaldytom - o tai irgi ne visai raw)..Jei naudojat Vitamixą - net nereiks perkošti riešutų pieno, galima viską mesti iš karto, jei ne - reikės riešutų pieną pasigaminti atskirai. Bet kokiu atveju verta, braškės kvepia vasara ir vitaminų iššsiilgęs kūnelis bent trumpam nusiramina..:) Cheers :)

p.s. - labai tinka vaikams :)

sugrįžtuvių pusryčiai

Kas gali būt geriau šaltą vėjuotą lietingą lietuvišką rytą sugrįžus po ilgų karštų atostogų, nei violetinio baziliko arbata ir miško uogos su medum..:)
p.s. prie uogų labai dera cinamonas..

akacijos žydi

Šiandien pusryčiams akacijų žiedai :) suskubkit, kol nenužydėjo.. be galo saldūs ir kvapnūs ir labai skanūs :)

Foto iš čia :)