2013 m. lapkričio 20 d., trečiadienis

Cake day / Tortadienis


For a long time, a raw cake making seemed to me as a fully alchemy. Simply a mysticism. Although the process is much more easier than making usual cake, but perhaps because everything’s inside-out - eg . you need to refrigerate things or dehydrate them instead of baking - I was putting off the matter .
My first raw cake I’ve made last year. I always really loved moist and spiced carrot cakes, so I’ve tried to make raw version of that. I would like to say, that result was incredible, but it wasn’t. Till now, I made some changes and it become really good – I will surely share that here some day.
But the story isn’t about that. So I would be making only raw carrot cakes for ten years or so, as the simplest version, if a friend of mine wouldn’t ask me to make a white raw cake for her wedding. After some psychological preparation, because of all the responsibility – I have agreed. I decided to rely upon a recipe from one of my old time favorite pages, with some changes of my own. Well, what can I say – the result exceeded all my expectations :) And now it really seems silly, that I was afraid to try it before, and that I was not making it for all the birthdays, Christmas, Easters and without any occasion as well.

Raw Dream Cake

For the base:
1/2 cup (American cup - 230 ml.) of almonds ( or any other nuts );
1/2 cup soft dates ;
¼ teaspoon of sea salt ( I used Himalayan salt) ; 

For the filling:
1 ½ cup of cashews ( soak them overnight or for at least 5 hours );
1 vanilla pod ;
Juice of 1 lemon;
1/3 cup liquid coconut oil (dissolve it in a hot water) ;
1/3 cup liquid honey or agave syrup ;
rose petals for the garnish ; 

1.Grind the base ingredients in the food processor with S-shape blades. For me – it’s easier to grind nuts and dates separately and then mix it in the large bowl, don’t forget to add that pinch of salt – it really finishes up the taste real good. Now, fold the film or cooking paper to your cake form, so that it won’t stick and evenly cover it with base paste.
2.Prepare the filling – throw soaked cashews into the blender (if you have a Vitamix – definitely use it), add coconut oil, honey, lemon juice, vanilla pod seeds and water – such an amount, that it would be possible to blend everything, not too much though. It will take some time :) - be patient and don’t burn your blender :) From my experience I can tell – that it blends easiest then you fill half of the blender. That’s it. You’ve almost finished – now pour the filling to the prepared form and garnish it with whatever you want – flowers, berries, fruits or rose petals as I did. Put it into the freezer and don’t forget to take out 30 minutes before serving, you can keep leftovers (what leftovers?:) in the freezer as well. So simple, so tasty, so healthy. In Joy :)
 ---------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------
Ilgą laiką žaliavalgiško torto gaminimas man atrodė visiška alchemija. Mistika ir nesuprantamybė. Nors pats procesas turbūt žymiai lengvesnis už įprastinį, bet galbūt todėl, kad viskas išvirkščiai - pvz. reikia šaldyti kameroj, o ne kepti, ar džiovinti, aš vis atidėliojau šį reikalą. 
Pirmąjį tokį pusiau bandymuką gaminau pernai - anksčiau labai mėgdavau kvapnų drėgną morkų pyragą, todėl po morkų sulčių likus daug išspaudų, sukurpiau kažką panašaus žaliavalgiško, rezultatas buvo nieko, bet ne ach :) dabar jau patobulinau tą receptą ir kažkada būtinai pasidalinsiu, skonis gaunasi kaip ir įprasto, gal net skaniau.. 
Tuom ir būtų pasibaigę mano draugystė su namie gamintais žaliavalgiškais torčiukais, kol čia, Ukrainoj, prieš gerą mėnesį pažįstama išprašė, kad tokį pagaminčiau jai vestuvėms. Kaupiausi ir psichologiškai nusiteikinėjau ilgai, rinkau informaciją, visgi kokia atsakomybė :) Pirmiausia sekė pasibandymas, kadangi norėjau, kad rezultatas būtų užtikrintas - gaminau pagal mano vieno mano jau daug kartų tikrinto puslapio receptą, ten viskas visada pavyksta. Na ką aš galiu pasakyti - pranoko visus mano lūkesčius :) Ir dabar tai jau atrodo taip kvaila, kad aš negaminau jo anksčiau, visiems gimtadieniams, kalėdoms, velykoms, švenčių progomis ir be šventės :) Taigi.. Ta Dam..

Žaliavalgiškas Svajonių Tortas

Pagrindui reikės:
1/2 puodelio (amerikietiškas puodelis - 230 ml.) migdolų (tinka bet kokie kiti riešutai);
1/2 puodelio datulių;
¼ šaukštelio jūros (aš naudojau Himalajų) druskos;

Kremui:
1 ½ puodelio nekepintų anakardžių (mirkyti juos per naktį, arba mažiausiai 5 val.);
1 vanilės ankštis; 
1 citrinos sultys ( dėl rūgštelės tortas gaunasi toks, kaip 'cheescake'as - sūrio pyragas, todėl galima dėti ir daugiau, o galima ir nedėti);
1/3 puodelio skysto kokosų aliejaus (jei pas jus namuose šalta ir jis kietas - ištirpinkite karšto vandens vonelėje);
1/3 puodelio skysto medaus arba agavos sirupo;
papuošimui naudojau rožių lapelius; 

1. Susmulkinam pagrindo ingridientus kombaine su S formos peiliuku. Man lengviau tai daryti atskirai, o paskui sumaišyti, nepamirštam to žiupsnelio druskos - ji labai išbaigia skonį. Išklojame torto formą maistine plėvele, kad paskui būtų lengva tą tortą iškrapštyti ir paskirstome tolygiai pagrindo masę. 
2. Ruošiame kremą - šiuo atveju be Vitamixo ar panašaus galingo blenderio turbūt neišsiversite, metame ten mirkytus, perplautus anakardžius, pilame kokosų aliejų, medų, citrinos sultis, išgramdome vanilės ankštį, teks kažkiek ir vandenuko įpilti, bet su juo neskubėkit - tik labai po nedaug, lygiai tiek, kad plaktųsi. Lėtai, švelniai ir atsargiai, su pertraukėlėmis plakit kremą. Iš patirties galiu pasakyti, kad tai pavyksta lengviau, jei blenderio asotis būna užpildytas tik iki pusės.. Viskas :) Paprasta ar ne?..  Visada galima paįvairinti naudojant bet kokias trintas uogas ar vaisius, tiesiog įmaišant juos į dalį anakardžių kremo ir sluoksniuojant. Galima berti kakavos, galima puošti uogomis ar gyvomis gėlėmis. Pasitelkit fantaziją, šitas - toks visai bazinis variantas.
3. Beliko supilti kremą ant iškloto pagrindo, pabarstyti rožių žiedlapiais ir pašauti į šaldymo kamerą bent porai valandų. Išimkite iš ten 30 min prieš ragavimą, likučius taip pat laikykite šaldiklyje (kokius likučius? :). Tortas gaunasi be galo be galo be galo be galo be galo be galo be galo be galo be galo be galo be galo skanus ir sveikas :) Pabandykit. In Joy.

O čia buvo bandymai / these were the test versions :



2013 m. spalio 7 d., pirmadienis

Pumpkin stories/ Moliūgizmas

               Today was the first morning, when coming home after yoga, I‘ve already noticed a true sign of autumn - the steam from the mouth.. And even though yesterday we were still picking wild herbs for green smoothies, and there are still no signs of frost, but now I know, for sure, not only in the calendars – autumn is here.. I always associate autumn with colors and moss in the forest and crisp Indian summer... A week ago we were visiting a friends farm and got a Present.. Yes, with a capital P :) Around 100 kg of pumpkin.. So, recently I‘ve been obsessed with raw pumpkin recipes.. If you happen to have so much pumpkin, or if you just really love it, as we do, I‘ll hope you‘ll enjoy some of my favorite recipes.. 
              So, one of my old time favorites (I used to prepare it every day for weeks) – is sweet pumpkin, fruit and nuts breakfast salad. Fruit, nuts, dried fruit can vary according to the content of your fridge, but it‘s a real keeper :)  Another one – creamy pumpkin soup. And though I didn‘t want to try it for a long time, because while still on cooked food, pumpkin soup was my favorite and I thought I won‘t be able to make as good version of raw pumpkin soup, as cooked. Guess what – I was wrong. Raw – is even tastier. So , you need a good piece of pumpkin , a carrot , a little red pepper (optional ) , a handful of sunflower, one date and if you want it to be more filling – you can add some cold-pressed oil - thrown everything into the blender pour some water (not too much) , and spice up things a little bit : I use black pepper, curry , turmeric, cumin., salt – blend it . Vitamix in this case, is a wonder maker – it slightly heats the content, so you get a real warm spiced autumn soup, decorate ir with green coriander or parsley and InJoy :) Believe me – it‘s really great, I‘ve been making it for days, everyday (my husband is not so happy about that, though :) (continued below..)
-----------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------
 Šiandien pirmas rytas, kai grįžinėjant namo, po jogos, pastebėjau jau tą tikrą rudens ženklą - garą iš burnos.. Ir nors vakar dar rinkom žoles pamiškėj žaliems kokteiliams ir jokiom šalnom pas mus dar nešviečia, bet jau tikrai, ne tik kalendorinis.. ruduo.. Man ruduo visad asocijuojasi su spalvom ir saule retam dzūkiškam samanų miške ir bobų vasara...:) Prieš savaitėlę lankėmės vienos anastasiukės sodyboje ir gavom dovanų arti 100 kg moliūgų.. Spalvų dabar namie tikrai užtenka :) Dovanos dovanomis, bet prapjovus vieną tokį penkiakilograminį reik realizuoti kažkaip tais..Todėl šiandien pasidalinsiu keliais išbandytais ir puikiais receptukais su moliūgu, jei ir jus gamta jais šį rudenėlį apdovanojo :)
       Vienas mano mėgstamiausių visų laikų patiekalų su šiuo gėriu - tai tokios saldžios pusrytinės salotos, apie kurias jau rašiau. Dar labai skanu - trinta moliūgų sriuba. Ir nors ilgą laiką nesiryžau jos išbandyti, nes kol nežaliavalgiavau be galo mėgau virtą trintą moliūgų sriubą su kariu ir nenorėjau nusivilti. Bet be reikalo baiminaus :) Nuoširdžiai sakau - "žalias" variantas žymiai skanesnis.. Vakar vyrui viriau, o sau vitamixinau beveik tą patį ir pas mane gavosi tikrai skaniau :) Taigi, reikės gero gabalo moliūgo, vienos morkos, truputį raudonos paprikos (galima ir be jos), vienos datulės ir saujos saulėgrąžų, dar beriu gerą šaukštą chia sėklų - jos sriubytę padaro tokią tikrą, tirštą; jei norisi sočiau - galima šiek tiek šalto spaudimo aliejaus šliūkštelt - metam į blenderį užpilam vandenuku (ne per daug) ir beriam prieskonius: pipirus, druskytę, karį, ciberžolę, kuminą - blenderiuojam. Vitamixas šiuo atveju ir šiek tiek pašildo todėl gaunasi tokia tikra kvepianti šilta rudeninė sriuba, puošiam žalia kalendra arba petražolėm. Skanaus :) O skanu -labai ;) aš tą sriubytę jau kelintą dieną kasdieną gaminu :) taip jau man būna - jei kas skanu, tai "sėdu', kol neatsivalgau :)


            Another pumpkin treat - only this time sweet , thick , morning or afternoon pumpkin and cranberry smoothie. Just blend pumpkin with some water, chia seeds and several dates for sweetness ( I use around 10), spice it up of course – again, I use Frontier apple pie spices, they're organic and really good, I buy them on iHerb.com together with a lot of other cool raw stuff, if you want to try it, they ship worldwide and with my reward code MOK 022 first time customer get's 5-10$ discount :) Blend, blend, blend and wash your blender. Now – cranberries – just add some water and honey if you like. You can serve it in a tall glass layered or swirl both smoothies, like I did. I must say – cranberries and pumpkin are soooo goood together J and just complement perfectly each other's taste. Also it‘s the best Christmas smoothie and I will sure make this for my family on Holidays. It has that Holiday scent J InJoy J and please share your favorite pumpkin recipes, ‘couse we still got plenty of it.
----------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------
         Dar vienas receptukas taip pat nenusileidžia skoniu pirmajam, tik šį kartą saldus, tirštas, rytinis arba popietinis moliūgų ir spanguolių kokteilis. Moliūgą plakam su vandenuku, datulėmis (čia jų reikės daugiau, kad saldu būtų), cinamonu, kardamonu, muskatu - aš naudojau ekologiškus Frontier prieskonius obuolių pyragui, labai kokybiški, kvapnūs ir skanūs; kartu su daug kitų žaliavalgiškų skanėstų perku juos iHerb.com; jei nebandėte labai rekomenduoju, ten viskas pigiau ir kokybiškiau nei pas mus, siunčia jie visame pasaulyje, pigus ir greitas atsiuntimas, o su mano reward kodu MOK 022 pirmam užsakymui gausite 5-10$ nuolaidą; taigi, grįžtant prie kokteilio :) plaunam blenderį ir plakam spanguoles - tiesiog su vandenuku, galima šiek tiek medaus įdėti. Viskas - stiklinėje sluoksniuojame arba gražiai išmaišome. Grožis - akims, skanumas - pilvui :) Spanguolės iš tiesų dera su moliūgu, labai papildo vienas kitą. Šitą gėrimuką būtinai suplaksiu per Kalėdas namiškiams, nes na jis toks - grynai Kalėdom kvepia..InJoy :)
          p.s. pasidalinkit savo moliūgų receptais - nes mes jų turim vis dar gana daug.. ačiū :)





2013 m. rugsėjo 19 d., ketvirtadienis

Sultys

Vakar savo pamėgtam ekologininės daržininkystės klube pirkome draugams Ezidri džiovyklę, visokių eko kruopų, grūdų, daaaug obuolių ir prie viso šito užmačiau ten knygutę rusų kalba Norman Walker "Gydymas sultimis". Tokia plona pakankamai ir ne karvę kainavo, tai jau grįžus namo prieš miegą pradėjau skaityti ir negalėjau sustoti. Nuostabi knyga, labai rekomenduoju. Pasirodo, N. Walker'is buvo vienas iš žaliavalgystės bei gydymo sultimis pradininkų. Čia truputį apie autorių. Gyveno šimtą metų ir išleido ne vieną knygelę bei padėjo daugeliui žmonių. Knyga ne tik apie sulčiavimą bet ir apie žaliavalgystę, apie mitybą apksritai, o pirmą kartą ji buvo išleista 1936 m :) Tačiau kiekvienas sakinys buvo visiškai atitinkantis ar aktualus mūsų laikams. Na labai labai įdomi knygelė ir be galo vertinga, radau, kad ir lietuvių kalba buvo išleista.
Ta proga, ant įkvėpimo, bei rudens lygiadieniui artėjant, o podėliams lūžtant nuo moliūgų, obuolių, kriaušių, morkų, slyvų ir kitokių gėrybių, su vyru nusprendėm savaitėlę pasėdėti ant sulčių. Apie savo pirmą sulčiavimą rašiau štai čia. Šiandien atsikėlę pradėjome nuo arbūzo, o pietums mėgavomės - morkų, gudobelių ir svarainių gėrimuku. O dar pasirodo šiandien pilnatis ir pats tas laikas visokioms organizmo valymo, detoksikacijos procedūroms, bei pasninkams.
Gal kas nori prisijungti? :) 




2013 m. rugsėjo 14 d., šeštadienis

"Daržo maltinis"

Atsiprašau už tokį ilgą atostogavimą..:) Nors iš tiesų tai buvo visai neatostogavimas, o visokie persikraustymų rūpesčiai, stygavimai ir panašūs reikalai.. 
Žinoma, rūpesčiai rūpesčiais, o valgyt vistiek reikia gaminti :) Tai tiek receptų naujų išbandyta, tiek skanėstų išragauta ir laukia savo eilės.. kad net gėda :) jog nesidalinu.. Pirmiausia šią vasarą apturėjau smagų atradimą. Žinote, kaip būna, kai kažkas jums pasakoja apie kažką skanaus, vardina sudėtines dalis, kurios super paprastos ir jums kažkaip visai neatrodo, kad verta išbandyti.. kol po kažkurio laiko netenka laimė paragauti :) ne veltui gi ten tokia patarlė yra. :) 
Taigi, Mandalos festivalyje, teko garbė padėti gaminti žaliavalgiškus patiekalus ir vieną dieną pietums tiekėme daržo maltinius.. apie juos jau senai buvau girdėjus liaupsių, bet elementarus saulėgrąžų ir morkų derinys su prieskoniais, man neatrodė, kažkas tokio.. Bet kai puikieji draugai/žaliavalgiai/maisto gamintojai pagamino, kai susipynė kvapai, spalvos ir skoniai, nepameluosiu, gavosi šedevras ir vėlgi genialumas paprastume, ką aš labai mėgstu..O dėl šedevro - nė kiek neperdedu, nes festivalio metu prie mūsų stalų vis sukosi vienas toks pagyvenęs vyriškis, su pilvuku ir šiaip iš išvaizdos ne pats aršiausias sveikos mitybos šalininkas; taigi po "Daržo maltinio" jis priėjo prie mūsų ir išdrožė - "Žinokit, aš valgau mėsą ir mėgstu ir valgysiu, bet ką čia pas jus dabar valgiau buvo skaniausias dalykas mano gyvenime".. vat taip va :)
Taigi, nevynioju į vatą - Ta Dam (iškilmingu tonu) - stalo karalius - "Daržo maltinis". Originalus receptas Linutės ir Igno :)
Imam maždaug panašų kiekį morkų ir saulėgražų, metam į kombainą, smulkinam, tiesa, lengviau, jei tai darysit atskirai - pirma sėklas, paskui morkas.. Tinka svogūno įdėti, kas valgo..- Krečiam į vieną dubenį, druskinam, prieksoninam (pvz. karis arba kiti jūsų mėgstami prieskoniai) ir minkom, voliojam kukulaičius. Tiekiam juos ant kopūsto lapo (kuris, beje labai tinka pagal skonį) arba salotos lapo, su pasirinktom daržovėm; kukulaičius gardinam saulėj džiovintų pomidorų, paprastų pomidorų, paprikos ir šlakelio alyvuogių aliejaus padažiuku. 
Skanaus, tiesiog privalote pabandyti :) 
p.s. ateity bandysiu eksperimentuoti keičiant morkas burokėliais; salieras taip pat tiktų manau..


2013 m. liepos 30 d., antradienis

piknikaujame

Receptukas vasarinei iškylai prie upės palei saulėgrąžų laukus, su plazdančiais lengvais sijonais mirkant kojas vandeny, kol mylimasis "varlytes" upelio paviršiumi laido..  Taigis: mirkytas saulėgrąžas blendinam su trupučiu citrinos sulčių, petražolėm, pipirais, galima druska; įdarome cukinijų juosteles, susmeigiam pusele dantų krapštuko, puošiam graikiškais riešutais ir petražolėm. Suktinukus galima gaminti ir su agurkais ir su baklažanais, taip pat labai skanu.
Skanių ir smagių iškylų :)
p.s. O koks jūsų mėgiamiausias žaliavalgiškas užkandis?.. Toks, kurį galima būtų į pikniko krepšį susikrauti ir mielus/artimus nustebinti..? :)

vaikai

"Begalinių pasaulių jūros krante susitinka vaikai. Dangus bekraštis tvyro virš galvų, ir šėlsta neramus vanduo. Begalinių pasaulių jūros krante susitinka vaikai ir šoka krykštaudami.
Jie stato smėlio namelius ir žaidžia su tuščiom kriauklelėm. Iš suvytusių lapų daro laivelius ir šypsodami plukdo juos ant plačių gelmių. Vaikai žaidžia pasaulių jūros krante.
Nemoka jie nei plaukti, nemoka nei tinklų užmesti. Perlų žvejai pasineria ieškoti perlų, pirkliai keliauja laivais, o vaikai renka bangų nugludintus akmenėlius ir vėl išbarsto. Neieško jie paslėptų lobių, nemoka jie tinklų užmesti.
Kvatodama banguoja jūra, ir blyškiai boluoja kranto šypsena. Mirtį nešančios bangos dainuoja vaikams beprasmes balades kaip motina, supanti kūdikio lopšį. Jūra žaidžia su vaikais, ir blyškiai boluoja kranto šypsena.
Begalinių pasaulių jūros krante susitinka vaikai. Audra klajoja danguje be takų, laivai skęsta jūroje be kelių, aplink siautėja mirtis, o vaikai sau žaidžia. Begalinių pasaulių jūros krante vyksta didysis vaikų susitikimas."

Rabindranatas Tagore


Nuotraukos iš interneto.


2013 m. birželio 17 d., pirmadienis

arbūūūūzai

Kokia gi vasarą be ledų :) Mano mėgstamiausi - iš šaldytų bananų ir visokių uogų..Jau rašiau apie juos štai čia, bet ką tik atradau naujus mėgstamiausius...:)
O viskas prasidėjo nuo to, jog išvykdama prieš kelionę suplaktą arbūzą įsidėjau į šaldiklį, kad atšaltų greitai ir... pamiršau :) užtat grįžus pusryčiams per kelias minutes susiplakiau nerealaus skonio arbūzinį šerbetą.. manau taip pat ir iš meliono galima.. Ingridientai - arbūzas :) ir tiek.. Žinoma blenderiuojant reikia jį vis paspausti ir maišyti, kad tolygiai susiplaktų.. Skanumo ir vėsumo :)

2013 m. birželio 14 d., penktadienis

valgoma kosmetika/ edible cosmetics

So, let's continue talking about all kinds of women stuff (I really hope I'm not talking to myself here :).. I've noticed that recently I've started to use only edible stuff as cosmetics.. And I really think it's the right approach - if you can't put it in your mouth, you shouldn't put it on yourself either. Because everything you put on - gets into your bloodstream only in few minutes, - it's the same result as you've had eaten it.
So, my latest successful experiment - beautiful greenish and wonderfully smelling cucumber, mint and milk cleanser. Very quick to make, just simple natural ingredients and it lasts about one week if kept in the fridge.
You need to take two small cucumbers, peel and blend them together with 1/4 cup of milk and 5 mint leaves (there is a sage in the picture, they both fit here really well). Blend it well then simmer it on low heat just few minutes, let it call and strain through a cloth. Add few drops of natural preservative -grapefruit seed extract and In Joy :) Hey - don't eat it, it's for your face :) I use it in the mornings as cleanser or mask, sometimes I don't even wash it, just put my face cream right on it.
-----------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------
Taigi toliau tęsiame kalbą (labai tikiuos, kad aš čia ne viena su savim kalbuosi:) apie moteriškus visokius dalykėlius. Pastebėjau kuo toliau, tuo labiau ant savęs tepu tik valgomus dalykus.. Ir, manau, kad tai teisingas požiūris - ko negali įsidėt į burną, mesk per tvorą, nes jei vistiek išsimozosi - viskas kas patenka ant odos, jau po kelių minučių patenka į kraują, todėl rezultatas bus, lyg būtum suvalgius.
Nesenai atradau dar vieną nuostabų natūralų kvepiantį ir labai gražios spalvos reikalą - pieno, agurkų ir mėtų valiklį. Labai greit pagaminamas, paprasti natūralūs ingridientai, šaldytuve laikosi apie savaitę, iš tiesų taip ir užtenka maždaug...
Imami du mažus agurkėlius, lupame, metame į blenderį, ten pat pilame 1/4 puodelio natūralaus pieno ir metame 5 žalius mėtos lapelius (nuotraukoje - šalavijas, nes lygiai taip pat puikiai pavyksta ir su šalaviju). Viską blendinam, tada statom puodeliuky ant mažos ugnies ir trumpai, porą minučių paverdam, ataušinam ir perkošiam, kad liktų tik švarus skystis, lašinam keletą lašelių greipfrutų sėklų ekstrakto - natūralaus konservanto ir mėgaujamės. Ei, ei - nevalgom, o veidelį tepam :)
Galima naudoti ryte vakare, kaip valiklį arba kaip kaukę, aš nenuplaunu net jo, tiesiog palieku, kad pamaitintų odą arba ir kremą tiesiai ant jo tepuosi..


O kokie jūsų natūralūs išmėginti, laiko patikrinti grožio receptai?


2013 m. birželio 7 d., penktadienis

mano dinaminė meditacija

Ech.. Kaip gera po šitiek laiko pagaliau pilnumoj pasinerti į vasaros glėbį.. Kartu su Silveriu (suprask, dviračiu, tokį vardą nešančiu dar nuo Styveno Kingo skaitymo laikų) lenktyniauti su laumžirgiais ir kielėmis.. Jausti vėją plaukuose ir saulę ant skruostų.. Su muzika ausyse garsiai dainuoti skriejant miško keliukais ir visai negalvojant ar kas nors girdi.. Ir užtikti paskutinę, žiedų nenumetusią akaciją, auksinei arbatai.. O važiuojant nuo kalno, tiesiu keliu, užversti galvą į dangų ir leisti paukščiams išnešioti paskutinius minčių voratinklius.. 
Paskui lėtai, švelniai grįžti/grimzti į save plūduriuojant ant nugaros vėsiame ežeriuky, ir jausti debesų minkštumą ten, viduj, krūtinėj, giliai giliai..
Ir erdvę.. neaprėpiamą beribę erdvę...


p.s.  manau vakar vienas žmogus labai prisidėjo prie šito mano šiandieninio pasiskraidymo.. ačiū, Ryti :)
http://rytis.net/apie.html




2013 m. gegužės 29 d., trečiadienis

pasaka

Ši pasaka buvo mano paauglystės top'as, nežinau nei kieno ji nei iš kur, paskui buvau n metų ją praradus ir beveik pamiršus.. Kol nesusapnavau ir vėl neatradau, dabar jau nepamesiu.. niekad.. :) Taigi.. Pradedam..

Kartą, labai senai, laimingais laikais, kiekvienas gimdamas gaudavo po mažutėlį, minkštutėlį Švelnukų maišelį. Vos panorėjęs, žmogus galėjo įkišti į jį ranką ir išsitraukti Šiltą Švelnuką. Šiltų Švelnukų visiems labai reikėjo, nes juos gavęs žmogus kaip mat pasijusdavo pilnas šilumos ir švelnumo. Žmonės, retai gaunantys Šiltų Švelnukų, galėjo susirgti nugaros liga, suriečiančia į ragą ir net mirti. Tais laikais gauti Šiltų Švelnukų buvo visai paprasta. Kaskart, jų užsigeidęs žmogus, galėjo prieiti prie tavęs ir pasakyti: „Aš norėčiau Šilto Švelnuko“. Tu tuomet kyšteli ranką į savo maišelį ir ištrauki Švelnuką. Vos išvydęs dienos šviesą, jis virsdavo dideliu pūkuotu Šiltu Švelnuku. Tada tu dedi jį žmogui ant peties, galvos ar kelių, o Švelnukas glausdamasis prie kūno ištirpsta, užliedamas žmogų geru jausmu. Žmonės dažnai prašydavo vienas kito Šiltų Švelnukų, o kadangi juos dalijo veltui, buvo nesunku jų gauti tiek, kiek nori.
Visiems jų užteko, visi buvo labai laimingi, jausdami šilumą ir švelnumą. Tik piktoji ragana buvo labai nelaiminga, nes niekas iš jos nepirko mikstūrų ir tepaliukų. Todėl ji labai greitai sumanė klastingą planą.
Viena gražų rytą, kai Alisai žaidė su dukrele, ragana prisliūkino prie Nojaus ir sušnibždėjo jam į ausį: „Tik žiūrėk, Nojau, matai, kiek daug Švelnukų Alisai atiduoda Liucijai. Žinok, jei ji ir toliau taip juos dalys, galų gale jie pasibaigs, ir tau nebeliks nė vieno“. Nojus nustebo. Jis paklausė raganos: „ Nejau tu nori pasakyti, kad ne kiekvieną kartą, įkišę ranką į savo maišelį, ten rasime Švelnukų? “Ragana atsakė: „ Ne, tikrai ne. O kai jie baigsis, tu jų daugiau nebeturėsi“.
Raganos žodžiai krito Nojui į širdį, ir jis ėmė pastebėti kiekvieną Šiltą Švelnuką, kurį Alisa atiduodavo ne jam. Laikui bėgant, jis vis labiau krimtosi ir liūdo, nes labai mėgo Alisos Šiltus Švelnukus ir nenorėjo jų prarasti. Nojui ėmė atrodyti, kad Alisai atiduoda savo Šiltus Švelnukus vaikams ir kitiems žmonėms, elgiasi neteisingai. Jis ėmė prieštarauti jai, kai pamatydavo ją atiduodančią savo Šiltą Švelnuką kam nors kitam. Alisa labai mylėjo Nojų ir todėl vis rečiau dalijo Šiltus Švelnukus kitiems, saugojo juos jam.
Tai matydami vaikai nusprendė, kad atiduoti Šiltus Švelnukus kiekvieną sykį, kam nors prašant ar tiesiog pačiam panorėjus, yra negerai. Jie irgi pasidarė labai atidūs – įdėmiai stebėjo savo tėvus, ir kai tik jiems pasirodydavo, kad kuris iš jų per daug atiduoda Švelnukų kitiems, tuoj imdavo prieštarauti.
Laikui bėgant žmonės pasidarė labai atsargūs, vienas kitą ėmė stebėti, ar tik nebus jie per daug Šiltų Švelnukų išdalinę. Netrukus visi pajuto, kad jiems trūksta šilumos ir švelnumo. Dėl to jie ėmė riestis į ragą, o vienas kitas ir mirė. Todėl vis dažniau žmonės ėjo pas raganą pirkti mikstūrų ir tepaliukų, nors jie nelabai tepadėdavo.
Taigi susidarė išties rimta padėtis. Blogoji ragana, tiesa sakant, nenorėjo, kad žmonės mirtų (nes numirę negali pirkti mikstūrų ir tepalų), todėl sumanė naują planą.
Kiekvienas gavo po maišelį, kuris nuo Švelnukų maišelio skyrėsi tik tuo, kad buvo šaltas. Raganos maišelyje buvo Šalti Šiurkštukai. Tie Šalti Šiurkštukai neteikdavo žmonėms nei šilumos, nei švelnumo, nuo jų pasidarydavo šalta ir šiurkštu. Vis dėlto jie apsaugojo žmones nuo ligų. Taigi nuo to laiko, jei kas paprašydavo: “Aš noriu Šilto Švelnuko“, žmonės bijantys išeikvoti savo Švelnukų atsargas, atsakydavo: “Aš negaliu tau duoti Šilto Švelnuko, bet gal tu nori Šalto Šiurkštuko“ ?
Būdavo, du žmonės prieina vienas prie kito, tikėdamasi gauti Šiltą Švelnuką, tačiau kuris nors apsigalvoja, ir abu išsiskiria, gavę tik po Šaltą Šiurkštuką.
Taigi nors mirė žmonės retai, daugelis buvo nelaimingi ir nuolat jautė šaltį bei šiurkštumą.
Švelnukai, kurie ankščiau buvo kaip oras, dalijami veltui, pasidarė labai vertingi…Tai vertė žmones daryti visokiausius dalykus, kad tik gautų Švelnukų.
Kol raganos nebuvo, žmonės susirinkdavo drauge, ir pernelyg nesirūpindavo, kas kam dalija Šiltus Švelnukus. Raganai pasirodžius, žmonės ėmė poruotis ir atsiskirti nuo kitų, saugojo savo Šiltus Švelnukus tik išrinktajam. Tas kuris užsimiršdavo ir atiduodavo Švelnuką kam nors kitam, jausdavosi kaltas, nes žinojo, kad jo poelgis įskaudins draugą. Žmonės, kurie nesusirasdavo dosnaus draugo, Švelnukus turėjo pirkti. Jie ilgai dirbdavo, kad uždirbtų pinigų Švelnukui.
Ir štai kas nutiko. Atsirado žmonių, kurie ėmė Šaltus Šiurkštukus, kurių buvo gausybė, lipino juos pūkais ir dalijo kaip Švelnukus. Tačiau juos gavusiųjų nebeužliedavo gerumo jausmas, kaip anksčiau, ir jie tik dar labiau viską supainiojo.
Ne taip seniai į tą nelaimingą šalį atkeliavo maloni, stipri, džiaugsmingai besišypsanti, nieko nebijanti moteris. Ji elgėsi taip, tarsi nieko nebūtų girdėjusi apie raganą. Žmonės ją praminė Plačiaklube Moterimi. Kai kam nepatiko jos elgesys, kuriuo ji tarsi sakė, kad neverta taupyti Šiltų Švelnukų.
Vaikams ji be galo patiko, nes šalia jos buvo labai gera. Jie irgi ėmė dalyti Šiltus Švelnukus kada tik panorėję.
Suaugusieji susirūpino ir nutarė išleisti įstatymą, kuris neleistų vaikams iššvaistyti Šiltų Švelnukų. Įstatymas skelbė: “Šiltų Švelnukų lengvabūdiškas dalijimas be specialaus leidimo yra kriminalinis nusikaltimas“. Tačiau vaikai, matyt, jo negirdėjo arba tiesiog nekreipė dėmesio į tą įstatymą ir dalijosi Šiltais Švelnukaus, kai norėjo ar buvo prašomi.
Aš tikiu, kad ta MOTERIS ir VAIKAI išgelbės tą nelaimingą šalį ir, kad joje bus gera kaip kadaise.

Tad imk ir mano ŠVELNUKĄ. Lai jis ištirpsta ant Tavo kūno, užliedamas jį gerumo, švelnumo ir meilės jausmu..

2013 m. gegužės 28 d., antradienis

traumos ir žaliavalgystė

         Nuo vaikystės buvau tas, keliantis tėvams rūpesčių, vaikas.. Nors mokiausi gerai, bet laksčiau tvoromis tikrąja to žodžio prasme, žaisdavau gaudynių statybose, karstydavausi po medžius ir sugebėdavau "find trouble if it couldn't find me". Traumos buvo mano ir vargšų mano tėvelių beveik kasdienybė :) Ir pabaigus mokyklą, nepriklausomai nuo metų laiko, mano visi savaitgaliai ir atostogos nesibaigiančios - baidarės, kanojos, kalnai, dviračiai ir pelkės.. Pamenu, jau dirbdama respektabilioj (na ir žodis:) įmonėj, su tokiais pat žmonėm ir ale tokį pat darbą, grįždavau po kokių savaitgalinių pelkių subraižytu veidu ir mėlynėmis ant rankų, vieni kolegos mandagiai nutylėdavo, o tie, kurie išdrįsdavo paklausti - pelkių fėja vadindavo ir paskui nebesistebėdavo. Bet su laiku tos nuolatinės kelionės pradėjo varginti, senatvė vadinasi :) ir nors dabar laikau save nebekeliaujančia, pertrauka darančia, per metus vistiek "pavyksta" tris keturis kartus tėvynės sieną kirsti, čia į vieną pusę :) matyt tai tampa gyvenimo dalimi, jei pasikvieti vieną kartą - prilimpa kaip vantos lapas pirtyje ir niekaip tu nebenuskrapštysi tos varlės keliauninkės dalios.
          Taigi.. Kaip bebūtų keista, tų visų klajonių metu, toli nuo namų niekad neteko patirti jokių rimtesnių traumų, tpfu, tpfu, tpfu.. na neskaitant Indijoj karščio smūgio ir pragulėjimo ant patalo tris dienas su 40 temperatūra ir kalbėjimo su angelais, na, bet tai Indija.. suprantama..
Bet aš vis kažkaip įsigudrinu kažką pasidaryti čia, Lietuvoj, namuose. Paskutinis įvykis - lygioj vietoj, nei iš šio nei iš to su kažkokiu paprastu plastmasiuku nusiplėšta dešinės (o taip) rankos, rodomojo piršto sausgyslė.  Be viso to priėmime neklausę paskiepijo nuo stabligės ir dar prigąsdino, kad turiu tris dienas gerti antibiotikus, jei nenoriu kad stiprus organizmas, metalo, įstatyto į kaulą, neatmestų. Antibiotikus gėriau pusę dienos, tiesiog fiziškai jaučiau, kaip jie man negerai, tada nusprendžiau liautis,jei matysiu jog kažkas blogo darosi su tuo pirštu, tai tada ir imsiuos veiksmų. O kol kas..
          Kadangi niekur internete net ir anglų kalba vienoj vietoj neradau konkrečių patarimų ką, kaip valgyti kad greičiau sugytų sausgyslės, kaulai ar kokie kiti sužeidimai, noriu pasidalinti savo atradimais, surankiotais informacijos gabaliukais tikėdamasi, kad kažkam padės greičiau ir lengviau pasveikti :) Kai kurie žaliavalgiai rekomenduoja badavimą, aš manau, kad tai tikrai padėtų, bet pati nebandžiau, nes po operacijos nesijaučiau nusiteikus.
          Pirmiausia, kelias savaites atsisakiau bet kokio kieto maisto. Gėriau žaliuosius žolių kokteilius, dar būčiau ir sultis gėrus, bet pati spausti negalėjau, o kažkaip nieks po ranka nepasimaišė, kas padėtų :) dar vandenuką ir žolelių arbatas. Taip - kuo mažiau apkraunamas skrandis, o tuo pačiu ir visas organizmas, kuris gali skirti visas jėgas (kurios būtų naudojamos virškinimui) - gijimui.
               Kokteilius gaminausi iš:
              -  bananų;  Bananai turi daug   B grupės vitaminų,   vitamino C ir kalio. Taip pat   bananuose daug baltymų, o baltymai yra naujų/atsinaujinančių ląstelių maistas.
               -  linų sėmenų, kanapių sėklų - juos ypač patariama vartoti patyrus traumas; linų sėmenys taip pat turi daug baltymų ir dar pagerina organizmo funkciją pasisavinti kalcį, bei malšina uždegimus ir taip pagreitėja gijimas; kanapės - turi taip pat daug baltymų ir visų reikalingų riebiųjų rūgščių gijimui;
            -   laukinių žolių: kiaulpienių lapų ir žiedų, garšvų, gysločio, balandų, aviečių, juodųjų serbentų lapų, dilgėlių, dobiliukų, builių,- visko, ką tik galėjau rasti;
                Pienės pvz. turi daug vitaminų, bei geležies ir kalio, stiprina organizmą, valo kraują;
                Garšvos - taip pat malšina sąnarių skausmus, turi daug naudingų medžiagų; 
                Gyslotis - turi priešuždegiminių, žaizdas gydančių ir antiseptinių, skausmą malšinančių savybių;
                Balanda - taip pat pasižymi kraują valančiomis savybėmis, turi daug baltymų ir vitaminų; 
                Aviečių lapai - pasižymi karščiavimą, skausmą mažinančiu, priešuždegiminiu poveikiu, stiprina
                                         organizmą; 
                 Juodųjų serbentų lapai - tonizuoja visą organizmą, gydo sąnarių uždegimus;
                 Dilgėlės -  baltymų kiekiu nenusileidžia ankštiniams, turi daug kalcio, be visų kitų vitaminų ir 
                                  mikroelementų, padeda šalinti toksinus; 
                 Dobilai - raudonasis dobilas slopina uždegimus, stiprina visą organizmo būklę;
                 Builiai - varo toksinus, turi daug vitamino C, gydo odos ligas;     
                    
               -  spirulinos, kuri padeda atsistatyti organizmui po traumų, padeda atsinaujinti audiniams ir labai rekomenduojama natūropatų.
                Tokių kokteilių išgerdavau po kelis litrus per dieną, kai nusibosdavo, bananus keisdavau obuoliais.

Viso šito pasekoje - pirštukas puikiai sugijo, įstatytas strypas (taip, jie taip daro, kad sausgyslė suaugtų :( nesupūliavo, kol kas dar viskas atsistatymo fazėje, bet manau, kad puikiai sugis ir veiks kaip anksčiau.
Tikiuos kažkam šitas mano straipsnelis padės, bet taip pat tikiuos, kad apsieisim visi be traumų.. Galbūt jūs turit kažkokių natūralių/žaliavalgiškų būdų gydytis ir greičiau atsistatyti po visokių tokių įvykių?..

O čia viso minėtos stebuklingos žolytės (eilės tvarka):


2013 m. gegužės 27 d., pirmadienis

šviesa ir šešėliai

"Ten, kur šviesa, negali nebūti šešėlio, kaip ir ten kur šešėlis, negali nebūti šviesos. Nėra šešėlio be šviesos ir nėra šviesos be šešėlio. Vienoje savo knygų apie tai rašo Karlas Jungas. Pasako jo, kaip mes įkūnijame teigiamybes, taip šešėlis yra blogio įsikūnijimas. Kuo labiau mes stengiamės tapti gerais, laimingais ir tobulais žmonėmis, tuo atkakliau šešėlis tampa tamsus, blogas ir griaunantis. Todėl, kad pagal gamtos dėsnius žmogui pranokti save patį yra taip pat nuodėminga, kaip ir savęs nerealizuoti.
Nežinau, ar tai, kas vadinama Mažaisiais žmonėmis, yra gėris, ar blogis. Tam tikra prasme tai viršija mūsų suvokimo ir gebėjimo apibrėžti ribas. Nuo senų senovės mes gyvename greta jų. Dar nuo tada, kai nebuvo skirties tarp gėrio ir blogio. Nuo tada, kai žmogaus sąmonė dar nebuvo susiformavusi.Tačiau, kad ir kokie jie būtų, - geri ar blogi, šviesa ar šešėlis, - svarbu tai, kad jiems užsimojus veikti būtinai atsiranda ir atsverianti veikla. Taip yra išlaikoma pusiausvyra. Pusiausvyra tai ir yra tas gėris."

Haruki Murakami 1Q84 Antra knyga


2013 m. gegužės 24 d., penktadienis

žalia žalia

Gal ir kvaila paskirti visą post'ą padažui. Bet tai ne šiaip koks padažas. Tai padažas, su kuriuo bet kokio paprasčiausio paprastumo salotos taps skonių šedevru, netgi jei šaldytuve tik vienas abejotinio šviežumo kopūstas.. Šis padažas visada ištaisys padėtį. Beveik kaip ketčupas visavalgiams. Tik sveikiau. Ir skaniau :)
Pirmą kartą perskaičiau apie jį Olgos žaliavalgiškų receptų knygoj, ji suplakė blenderiu krapų, alyvuogių aliejaus ir citrinos sulčių; Neįtikino. Antrą kartą skaičiau jau facebooke, Indrė iš Klaipėdos gyvo maisto klubo dalijosi savo pietumis (deja, tik vizualiai :), Indrė dar naudojo geltoną papriką. Kadangi sėklų padažai paskutiniu metu jau jaučiasi per sunkūs, o krapų oho kaip užderėjo, pagalvojau kodėl gi ir nepabandžius. Tik man pasirodė, kad čia labai tiktų agurkas, ir dėl žalumo, ir dėl gaivumo, ir dėl vandeningumo.. Oi kaip neklydau, taigi griebiam du nedidelius šviežius agurkėlius, metam į blenderį kartu su gera sauja (bet jau tikrai tokia gera) krapų - jų per daug nebus, kliukt kliukt kliukt alyvuogių aliejaus (gal 0,25 puodelio) ir pusės citrinos sulčių, galima ir druskos, kam jau labai noris. Viskas. Plakam. Kol padažiukas tampa toks pat gražus kaip ir nuotraukoj. Skonis - pasakiškas, išeiga - man užtenka dviem dienom tokio kiekio, dviem dideliems dubenims salotų...
Neabejokit ir išbandykit. gėris :)
p.s. - o koks jūsų mėgstamiausias salotų padažas?.. Man žiemą labai tiko tiesiog sublendintas apelsinas.. irgi labai mmm....:)


2013 m. gegužės 22 d., trečiadienis

"Kam kentėti?"

Kažkadais, besilankydama vienos žaliavalgiaujančios draugės šeimoje, užmačiau Ann Wigmore fondo išleistą Ann autobiografinę knygelę "Kam kentėti?". Pasiskolinau, bandžiau įkalbėti mamą perskaityti, nepavyko ir knyga atsidūrė mano lentynoje. Vakarais prieš miegą labai mėgstu kažką paskaityti, kažką ramaus ir šviesaus; prie mano lovos visuomet stūkso stirta knygų, ir užmigti padeda ir apsišvieti, nes kitaip laiko nelieka, o čia -susiplanuoji, kad pusę dešimt jau lovoj ir tada lieka geras pusvalandis skaitymo - veikia :) Taigi, "suvalgiau" tą knygelę per kelis vakarus, būčiau ir per vieną, bet stengiuosi laikytis dienos režimo ir neužsivėlinti su užmigimais. 
Labai įdomi, o svarbiausia - nuoširdi, žalios mitybos ir gydymo želmenų sultimis bei daigais, pradininkės pasaulyje, Hipokrato instituto įkūrėjos - Onos Varapickaitės, Amerikos lietuvės, emigrantės knyga. Visos raidės, žodžiai, sakiniai persmelkti šios neeilinės moters ramybe, tikėjimu ir paprastumu. Knyga labai organiška. Vaiski ir gaivi, apie gamtą, apie žmogaus prigimtį, apie Dievą, apie tai, kaip padėti savo kūnui pasveikti nuo bet kokios ligos, apie tvirtybę, apie nuoširdžią pagalbą kitiems.
Noriu pasidalinti labiausiai patikusia pastraipa:
"Kiek prisimenu, visą laiką jutau tokią ramybę, kokią gali suteikti tik tvirti religiniai įsitikinimai. O kai matydavau, kokie bejėgiai aplinkui jaučiasi dauguma žmonių, toks mano nusiteikimas tik stiprėjo. Žmonės tikėjosi Dievo pagalbos, bet drauge siekė išsaugoti vadinamąjį sveiką protą ir iki galo jam neatsiduodavo."
Labai rekomenduoju, su šia knyga apturėsit malonių ir įkvepiančių akimirkų. 




Kaip rašo pati Ann  įžangoje - "Noriu su jumis pasidalyti savo vizija: regiu pasaulį be ligų, sielvarto ar įtampos. Subalansuotą pasaulį, kuriame kupini jėgų gyvename harmoningą gyvenimą." To ir linkiu mums visiems.

2013 m. gegužės 20 d., pirmadienis

sun tea

Be galo mėgstu arbatą. Šaltu sezonu apskritai be jos negaliu. Man arbata - tai procesas, ceremonija, ne tik pats troškulio malšinimas ar susišildymas. O ar kada girdėjo apie kitokią, saulės arbatą?..
Įsibėgėjus pavasariui, o ir vasarai nebe už kalnų, besimėgaujant saulės voniomis, šalia galima pasistatyti, kad pasigamintų ir "saulės arbata". Sun tea, arba saulės arbata, tai tikrų tikriausia labai ekologiška žaliavalgiška arbata - naudojamas tyras, gyvas nekaitintas vanduo, gyvi žiedai ir vaistažolės ir saulės energija vietoj dujinės, ugnies ar elektros.
Pats procesas labai paprastas - į stiklinį indą (šiukštu ne plastikinį) priskinkit mėgiamų žiedelių ir lapelių, užpilkit vandenuku ir palikit saulėkaitoj apie tris - penkias val.. Galima naudoti ir bet kokią džiovintą arbatą. Pasaldinkit medumi ir mėgaukitės.. Mano mėgstamiausias derinys - medetkos (kol nėra šviežių, naudoju džiovintas) ir mėtos bei melisos lapeliai.. dar citrinos sulčių šiek tiek įspausti labai skanu..Galima dėti ir imbiero sulčių.. Nuotraukoje gaminta su laukinėmis mėtomis ir gvazdikėliais. Neabejoju, kad rasite savo mėgiamiausią variantą.  Paskui laikyti šaldytuve, pačių žolelių aš dažniausiai neišimu.
Skonis gausis šiek tie švelnesnis nei įprastos, užpiltos verdančiu vandeniu arbatos, ir šiek tiek kitoks.. Lėtas arbatos nokimas suteikia visai kitokių natų, bet man labai patinka. In Joy :)
p.s. O kokią arbatą mėgstate Jūs?..:)




2013 m. gegužės 16 d., ketvirtadienis

orange + basil + love + sunshine

My new best thing - all cosmic (meaning the taste) - orange basil smoothie. So to speak - genius of simplicity, really simple, but a unique combination of - oranges (2), plus basil (4-6 leaves) no water  required, blend it and you will get this silky, amazing, neon, light bright yellow green, glass of sunshine.. In Joy .. I mean it :) 
------------------------------------------------------------------------------------------------------------
Naujas mėgiamiausias visiškai kosminis (skanumo prasme) glotnutis, taip sakant - genialumas paprastume, iš tiesų paprastas, bet ypatingas derinys - apelsinai (2) plius bazilikas (4-6 lapeliai), vandens nereikia, blendinam kol gausim šilkinę, nuostabios neoninės, šviesiai geltonai salotinės, spalvos saulės stiklinę..  In JOy.. I mean it :)
p.s. plius derantys ryto skaitiniai, naujas "Rakto" numeris :)



2013 m. gegužės 15 d., trečiadienis

oldschool'inės pavasario salotos

Jau kurį laiką, ypač jaunam mėnuliui užtekėjus, šiltnamio gėrybės dygsta, auga, klesti kaip ant mielių ir džiugina akį bei skrandį :) Pamenu, nuo vaikystės laikų, tas tikrasis pranašas, kad pavasaris jau atėjo, o ir vasara ne už kalnų, buvo mamos ruošiamos pavasarinės salotos iš ridikėlių, salotų lapų, jaunų svogūnėlių laiškų ir krapų, žinoma, su grietine.

O aš jau gerą savaitę mėgaujuos tokiom pačiom salotom, su puikiu saulėgrąžų padažiuku, skonis lygiai toks kaip iš vaikystės, tik sveikiau. Turbūt dauguma jau gaminosi tokį padažiuką ir ne kartą, bet jei yra nežinančių, dalinuosi.

Taigi: saulėgražų grietinė arba majonezas: blenderyje arba smulkintuve plakam mirkytas arba daigintas saulėgrąžas, truputi moliūgų sėklų, vandenuko (reik dapilinėt, pagal poreikį), prieskonių (druska, pipirai) ir šiek tiek šalto spaudimo saulėgrąžų aliejaus (nebūtinai), plakam, vis įpildami vandens, kol gausim norimą konsistenciją. Aš pasidarau daugiau ir laikau šaldytuve, porai dienų kad pakaktų. Tinka bet kokių salotų gardinimui :) Skanaus

p.s. O kokios jūsų mėgiamiausios salotos šiuo metu?..

2013 m. gegužės 5 d., sekmadienis

filmas

Taip senai ieškojau kažko tokio - prasmingo, gražaus, gilaus ir lengvo tuo pačiu :) nes tie visi - prasmingi, gražūs, gilūs ir tikri dalykai ir yra lengvi - "nepakeliama būties lengvybė" taip sakant.. :) Ir pagaliau, išbrokinus turbūt 15 filmų (nes dieve, dieve ką leidžia į eterį šiais laikais) - radau!
Labai rekomenduoju - apie Dievą, tikėjimą, toleranciją, viltį, gyvenimą, gėrį, apie viską ir labai gražiai :) O dar filmuota mano vienoj mėgiamiausių vietų po saule, kur gyvenau ir tikiuosi dar grįžti, gera atpažinti mylimus keliukus ir pastatų fasadus :) Indija pavaizduota tokia kokia iš tikrųjų yra, kokią aš ją jaučiu - spalvota, ryški, gaivi ir stebuklinga. 
In Joy :)
p.s. pasidalinkit  jus įkvepiančiais filmais :) prašau, prašau, prašau..


2013 m. balandžio 29 d., pirmadienis

nourish yourself / pasivitamininimas

Šitaip begėdiškai užsitęsus žiemai, žaliavalgiaujantiems, o ir visiems kitiems turbūt iškilo šiokių tokių problemų.. Apart saulės šviesos labai trūksta žalėsių.. Šiltnamy špinatai ir salotos dar tik žvalgosi, dairosi, vos kelis lapelius iškišę..O parduotuvinės gėrybės taip akivaizdžiai jaučiasi tuščios ir beskonės, kad ima neviltis.. Žinoma, gamta nesnaudžia - ir šią savaitę jau skyniau garšvas, kiaulpienes, turėtų ir dilgėlių jaunų būti ir kitų gėlyčių/žolyčių.. Bet jų dar ne tiek daug, kad ir kokteiliams ir salotoms, ir.. užtektų.. Taigi, yra kelios produktyvios išeitys..

  • Pirma - jau galima rasti pirmųjų garšvų, dilgėlių, kiaulpienių.. 
  • Antra -  (bet čia tik kitiems metams:), prisiskinti ir susidžiovinti lauko žolių, kai jų pievos linguoja, su blenderiu sumalti į miltus ir šitaip visą žiemą galima sau kukuoti.. 
  • Trečia išeitis - daiginti! Želmenis (tik avižų paaugę - jau kartokos), saulėgrąžas, žirnius.. 

green smoothie

Ir saulėgrąžas ir žirnius pirma mirkau, sudaiginu, o paskui sodinu į padėklus su žeme, tik saulėgrąžas dar reikia uždengus popierium prispausti su kokiom knygom keletui dienų, kad daigeliai tvirtesni išaugtų, lengviau įsišaknytų.. Stambūs saulėgrąžų daigai tikrai labai tinka kokteiliams, tiesa, man pradžioj reikėjo prie to skonio priprast, nei tai saulėgrąžų aliejus, nei tai kartumėlis kažkoks.. bet tiesiog pradėjau šiek tiek mažiau jų dėti, o įberti spirulinos ir skonio klausimas išsiprendė.. O žirnių daigeliai išvis labai saldūs, vienus galima maumoti..

Tai ką? - Pasivitamininkim!

sprouting

P.s. žalio kokteilio receptas: keli bananai ir gera sauja saulėgrąžų daigų, bei šaukštelis spirulinos arba keli obuoliai, kelios kriaušės, gera sauja saulėgrąžų daigų ir šaukštelis spirulinos. Be spirulinos galima puikiai apsieiti.


***

Winter's here, in a cold climate zone, are always too long, not only for raw fooders, but for everybody, I guess. The absence of sun and fresh greens sometimes is devastating.

Baby spinach and lettuce in my greenhouse are only starting to peep out. And all the green goodies in the shop just feel plain and tasteless and vitamin free.. Of course, nature is already waking up – this week I have picked some ground elder and dandelion. I think, there should be some young nettles and some other tasty wild stuff already.. But it is still not enough for the daily smoothies and salads..

Luckily there are some great ways out. Firstly (but it will be only for the next year) – in spring, summer or even early autumn pick up and dry up as many edible herbs as you can – I’ve done that last year and now I’m really appreciating it every morning in my smoothies. My friend was making greens flour from that (just blend the dried goodies in your Vitamix), maybe it’s more convenient to store (in a jar), but I prefer whole dried herbs; it just works better for me that way...

The second option is - to sprout! Wheatgrass, peas, sunflowers seeds – everything :) The last too – I always soak overnight and then transfer onto the pallet or some dish with a little bit of soil. It’s better for sunflower seeds when you press it with something heavy (books) for the first few days, that way, little sprouts grow stronger, get stronger roots.. Thick sunflower sprouts are really great for smoothies, you can always add some spirulina, as I do, if it tastes too much sunflowery.. And pea sprouts are so sweet that I just eat it alone :)

So.. Nourish Yourself! Now you know how to.

P. s. the recipe for this green smoothie: few bananas, a good handful of sunflower sprouts, a teaspoon of spirulina and a few apples or some pears.

2013 m. balandžio 24 d., trečiadienis

Žemės dienos rankdarbiai

Šią savaitę buvo Žemės diena ir mes su vaikais šventėme :) Pasodinau kiekvienam į vazonėlį/tualetinio popieriaus kartonėlį po baziliką, vistiek juos persodint reikėjo, o vaikams kiek džiaugsmo. Dabar visi rūpinasi, laisto, kalbasi, laukia, kada mažyliai paaugs ir galės namo parsinešti.




Beje, iš tų tualetinio popieriaus kartotinių ritinėlių, galima ne tik vazonėlių persodinimui pasigaminti (tiesa, nepamirškit užkimšti antro galo popieriaus gumuliuku, kad žemės nebyrėtų, o paskui sodinti galima tiesiai į žemę); galima dar labai lengvai žirklių ir karštų klijų pagalba pasidaryti vat tokį vat meną ant sienos (žemiau)..
Siūlau pasigaminti :)



2013 m. balandžio 23 d., antradienis

tyla dienoje/diena tyloje

Iš dienoraščio: sėdžiu triukšmingame, pilname žmonių Kijevo centrinės stoties skruzdėlyne ir skanauju įkvepiantį laišką apie tylą:

"Tyliausia pasaulyje revoliucija
Ko jūs galėtumėt atsisakyti, žinodami jog tai negrįžtamai praturtins jūsų gyvenimą? Aš atsisakiau žodžių.
Tyla mane pasikvietė prieš 16 metų, kai vaikščiojant Cape Cod'o paplūdimiu, man staiga kilo nenumaldomas noras sekančią dieną atsiduoti tylai. Šis mano žingsnis - atsiskyrimas nuo triukšmo ir skubėjimo, buvo toks pamokantis ir nuraminantis, jog aš norėjau pakartoti patirtį. Nuo to laiko, be jokių išimčių, pirmą ir trečią kiekvieno mėnesio pirmadienį, aš 24 val. praktikuoju tylą.
Patį pirmą kartą, kai papasakojau keliems pažįstamiems žmonėms apie sprendimą dieną praleisti tyloje, jų abiejų reakcija buvo vienoda - "kaip radikalu!". Nustebinta tokio jų reakcijos sutapimo - kaip bebūtų, tai buvo tik diena tyloje, ne skyrybos, ar darbo metimas; patikrinau žodžio "radikalus" reikšmę žodyne ir radau jog jis kilęs nuo lotyniško žodžio radicalis ir reiškia "prisikasti prie kažkieno ištakų". Aš greitai atmečiau šią mintį, smarkiai abejodama ar viena diena tyloje gali padėti prisikasti prie kažkokių tai ištakų. Tačiau šis, iš pirmo žvilgsnio paprastas bei neypatingas sprendimas, iš tiesų pakeitė mano gyvenimą ir tapo didžiausiu tikrinančiu, grūdinančiu ir gydančiu mane mokytoju; būdais, kurių niekaip negalėjau įsivaizduoti ar suvokti anksčiau.


Tai teikia man ramybės ir paguodos pasaulyje, kuriame ne taip lengva rasti šių savybių.
Šių dienų tylumas kuria erdvę, leidžiančią man pailsėti, atspindėti vietoj to, kad veikti, ir apmąstyti tai, kas iš tiesų svarbu. Tylos laikas puoselėja glaudesnį ryšį su gamta, su pačia savimi ir su kitais. Tyloje tampu dėmesingesne paprastoms akimirkoms ir šitaip atviresnė neįprastoms.
Buvo laikai, kai įprastiniai tylos momentai įsipindavo į mūsų dienų audinį, kai grėbėme šieną, skalbėme rankomis ar supome snaudžiantį mažylį. Šiandien mes apsupti triukšmo. Triukšmas ir technologijos, mano manymu, neigiamai veikia mūsų sveikatą ir dvasią, panašiai, mokslininkų teigimu, veikia garso tarša mūsų vandenynuose, nuskandinanti banginių ir delfinų dainas, naudojamas komunikacijai ir orientacijai. 
Kaip orientuosimės mes, nutilus vidinei dainai? Kaip bendrausime? Kaip nepaklysime?
Visai neseniai, aš dar kartą pasitikrinau žodyne žodžio "radikalus" reikšmę ir šįkart pastebėjau apibūdinimą, kurį tada praleidau: "padėti pagrindą ar pamatus". Tyla padėjo man pamatus, suteikdama laiko ir vaisingos erdvės, atspindėti tą gyvenimą, kurį noriu gyventi. Tai pasitvirtino kaip pati tyliausia revoliucija. Tai išmokė mane klausytis ir išgirsti savo gyvenimo dainą."
Anne LeClaire "Listening below the noise" autorė

Toliau autorė pateikia rekomendacijas kaip išbandyti tokią dieną tyloje/tylą dienoje: galima pakviesti šeimos narius valgyti tyloje, eiti pasivaikščioti tyloje ir vienatvėje, iš anksto paruošti draugus ir šeimos narius, prieš išbandant dieną tyloje, kad jie žinotų, ko tikėtis; praleisti porą tylių valandų vienatvėje ir gamtoje; vieną dieną praleisti be telefono, interneto, radijo ar televizoriaus.
Man labai patiko šis švelnus ir tylus laiškas, suteikė daug minčių apmąstymams, įkvėpimui ir pokyčiams. O čia mano įspūdžiai iš 7 dienų tylos stovyklos. Ar bandėte kada šitaip, daugiau ar mažiau sąmoningai pagyventi tyloje?.. Man asmeniškai labai patiko, tikrai keičiantis gyvenimą potyris. Pasidalinkit mintimis. Tyliomis. :)

Nuotraukоs iš ankstyvo ryto Ukrainoje, nuo piliakalnio.

2013 m. balandžio 22 d., pirmadienis

Vanduo

Dažnai, iš įvairių žmonių, girdžiu vieną ir tą patį klausimą: "Ar žaliavalgiai geria vandenį ir kokį?". Pradžioje dažniausiai atsakydavau šabloniškai tadalomaniškai :), kad žaliavalgiams jokio papildomo vandens nereikia, jie gauna pakankamai gyvo struktūrizuoto vandens iš vaisių ir daržovių, papildomas vanduo tik išplauna iš skrandžio bakterijas, mineralus ir pan. Visa tai žinoma yra tiesa, o bet tačiau, net ir žaliavalgiai būna persivalgo riešutų, džiovintų vaisių (o tai labai koncentruotas, pats savyje vandens beveik neturintis maistas, kuriam virškinti naudojamas vanduo iš kūno), kai kurie naudoja druską, kuri taip pat troškina. Todėl ir žaliavalgiai, ypač tie, kurie daugiau gamina, ypač šaltu sezonu, kai nėra melionų, arbūzų - natūralaus vandens spalvotų bombų :) - taip pat geria vandenuką.
Turbūt daugeliui ir aiškinti nereikia, kad su vandeniu iš krano kažkas yra ne taip, dažniausiai didmiesčiuose jis tiesiog neskanus, mažuose miesteliuose (kaip kad mano) skonis gal ir neblogas, bet kalkių nuosėdos po kurio laiko matomos plika akim.
Taigi - kokį vandenį gerti?. Ką su juod aryti, kad jis taptų kuo naudingesnis žmogaus organizmui?.. Koks vanduo yra pats geriausias?.
Mano geras draugas, Lietuvos žaliavalgių guru, Tadas Lomanas šiuo klausimu vienareikšmiškas - vanduo turi būti gyvas. Gyvas vanduo, pagal Tadą - kuris gauna saulės, mėnulio ir žvaigždių energijos, aplink kurį, o gal net kuriame auga augalai, skraido paukščiai, atbėga žvėreliai. Mokslininkų teigimu gamtinių šaltinių vanduo, tekėdamas per mineralus, kitas struktūras, jas "kopijuoja", ir kartais įgyja labai gerų savybių - todėl žmonės ir  vadina jį  gyvu ar gydančiu, "stebuklingu". Toks vanduo būna ir kai upė ar jos atkarpa teka į rytus - vanduo "pasikrauna" dėl sąveikos su žemės magnetiniu lauku.
Tadas, jei geria (o geria nedaug) naudoja vandenį iš savo prūdo, žinoma, jis gyvena atokiai nuo miestų, švarioje vietoje, prūdas jo kieme, maudytis ten su šampūnais ir muilais niekas nesimaudo, todėl tai visai suprantama, prieš daug metų, plaukdama baidare Šventąja, taip pat pamenu gėrėme jos vandenį, viskas ten su juo buvo gerai. Į gyvo vandens kategorijas įeina šaltiniai ir upeliukai, manau arti kiekvienos gyvenvietės galima tokių rasti, reikia tik paieškoti. Savo vienuose iš namų, Ukrainoje, vandenį mes semiame ir geriame iš labai senos medinės cerkvės kieme stovinčio šulinio, cerkvė ant kalno, jėgos vietoje, vanduo tikrai stebuklingas, saldus, gaivinantis ne tik kūną, negendantis, nesvarbu kiek stovėtų. 
Tačiau čia, Lietuvoje turiu tik vandenį iš krano :( Bet ir šiuo atveju galima rasti išeitį.  Kad pagerinti tokį vandenuką iš krano yra keletas variantų:

1. Įspausti citrinos sulčių. 
Citrina turi savybę nušarminti vandenį. Ypač tinka gerti tokį vandenuką rytais - iškart suveikia virškinimo sistema, pabunda skrandukas, padeda šalinti toksinus ir pan. Pagal žymų Ukrainos žaliavalgį Pavelą Sebastjenovičių, galima apskritai pakrauti vandenį gyvais enzimais ir bakterijomis, t.y. iš vakaro užpilti kelis griežinėlius morkos, ar agurko, ar kažkokių kitokių vaisių ir daržovių..Štai čia galite daugiau apie tai pasiklausyti (rusų kalba).

2. Naudoti filtrus su akmenimis, jonizatorius.
Mineralais įkrautas vanduo gydo nuo įvairių ligų, turi antibakterinį poveikį, bei daugelyje lygmenų išvalo vandenį. Pati naudoju gintaru pakrautą vandenį, dar tinka užpilti tignagą, šungitą ar kvarcą. Apie jonizatorius daug papasakoti negaliu, nes man jis truputį neįkandamas, bet girdėjau labai gerų atsiliepimų, jei domina, daugiau informacijos galit rasti internete.

3. Pakrauti vandenį saulės ar mėnulio šviesoje.
Tiesiog laikyti jį ant palangės, tuo pačiu išgaruoja ir nusėda kai kurie negerumai.

4. Naudoti tirpsmo vandenį.
Vandenį reikia užšaldyti, paskui atitirbdyti, nupiltu du trečdalius, o vieną palikti. Tie du trečdaliai turėtų būti švarus, tinkamas gerti vandenukas. Šito niekada nebandžiau, bet daugiau informacijos galite rasti internete.

5. Pakrauti vandenį teigiamais žodžiais, mintimis, emocijomis, muzika.
Skamba keistai?.. taip, turbūt tai reikalauja tikslesnio paaiškinimo:
Žinią, kad vanduo gyvas ir reaguoja į mintis ir jausmus, pasaulyje paskleidė Masaru Emoto. Jam rūpėjo akivaizdžiai įrodyti, kaip įvairios mintys, emocijos, ketinimai veikia vandenį. Taigi pirmiausia vanduo buvo veikiamas įvairiomis nuostatomis, mintimis, jausmais, o paskui šaldomas ir fotografuojamas. Veikiant vandenį geromis emocijomis, mintimis, susidarydavo gražūs, taisyklingų formų kristalai, o blogomis - neturintys jokios struktūros ar net bjaurūs dariniai.
Kadangi žmogaus organizme yra apie 70 proc. vandens, pasidarė akivaizdu, kad geras žodis, gera mintis (o ypač palaiminimas) turi tiesioginį poveikį fiziniam jo kūnui ir drauge savijautai bei mintims. Žemiau, trumpame filmuke galite pasižiūrėti jo tyrimų rezultatus:


Galų gale visose religinėse tradicijose naudojamas šventintas vanduo, t.y. vanduo įkrautas malda; todėl galima ne tik kartoti padrikus gerus žodžius, ar prilipinti lapelius su jais ant vandens asočio. Galima pašventinti vandenį ir maistą pačiam. Kiekvieną kartą geriant, ar vartojant, mintimis arba balsu padėkoti už jį, įvertinti, nes iš tiesų, du iš trijų žmonių šiuo metu pasaulyje kenčia nuo bado ar troškulio, o mes įeiname į tą vieną trečdalį; galima paprašyti vandens, kad dovanotų sveikatą, džiaugsmą, ramybę, viską ko jums trūksta, ar ko linkite kitiems, jį geriantiems žmonėms. O paskui geriant įsivaizduoti kaip toks stebuklingas, tyras vanduo teka jumis, ir atneša į kiekvieną jūsų ląstelę šviesos.
Jei įdomu, labai rekomenduoju paskaityti knygą ar pažiūrėti filmą "Žinia, kurią mums atneša vanduo".

O aš derinu ne vieną iš minėtų būdų, na, kad užtikrinčiau būtų :) Užpilu vandeniu gintaro gabaliukus, palieku ant palangės pasimaudyt šviesoje ir vadinu gražiais vardais. Man veikia :) O jums?.. Ar bandėt kas?. Galbūt turit savų vandens vartojimo/išgryninimo/gėrimo ritualų?.. Būtų labai įdomu išgirsti :)


p.s. Ar žinote, kad vanduo dengia daugiau kaip 70 proc. Žemės rutulio paviršiaus. Jo procentas žemėje yra toks pat kaip ir žmogaus organizme – sutapimas? :)