2020 m. birželio 2 d., antradienis

Duonos kepimo ypatumai

Kas sekate mane Instagram arba matėte stories FB - žinote, kad jau kurį laiką esu užsidegusi duonos su raugu kepimu. Mano Instagram paskyroje net yra tam atskiras storių katalogas, kaip aš auginau raugą ir kas buvo toliau.

Duonos receptų internete yra labai daug, o rezultatas pagal juos dažnai gaunasi skirtingas, nes kepant duoną daug kas priklauso nuo pagrindinių sudedamųjų dalių - miltų (baltymų kiekio juose, sausumo - drėgnumo, bei rupumo), vandens ir temperatūros. Todėl aš nusprendžiau pasidalinti ne kažkokiu vienu receptu, tuo labiau, kad jų, kaip ir duonos rūšių tiek daug, o savo per trumpą, bet labai įvairiaspalvę duonos kepimo patirtį įgytais patyrimais ir patarimais. Aš mokiausi pati, daug skaičiau, ieškojau info internete, bet buvo svarbių dalykų, apie kuriuos niekas niekur neminėjo. Vat apie tokius pastebėjimus ir bus šis post'as.



2020 m. gegužės 21 d., ketvirtadienis

Naminis avižų pienas ir avižų grietinėlė

Nežinau kaip jūsų virtuvėje, bet maniškėje VISADA rasite augalinio pieno. Tai yra produktas, kurio aš iš tiesų turiu visada. Pagrinde naudoju jį savo matcha latte, arba kokiai javų kavai pagardinti, pilu į padažus, naudoju gaminant blynelius arba bandeles. Tai va, tas VISADA ėmė vieną kartą ir susprogo, o konkrečiai buvau kaime - kur aplink jokių parduotuvių nei duchu nei sluxu, o pieno man labai reikėjo. Na ir ką buvo puiki proga išbandyti jau seniai planuotą avižų pieną, ir kaip tik tam turėjau užsisakius cielų avižų, nes kiek bandžiau anksčiau gaminti iš avižinių dribsnių - nieko gero nesigavo.

Priešingai nei gaminant iš riešutų, avižinis pienas man gaudavosi labai tirštas, kaip košė ir skonis visai ne kažką. Kol kažkur internete atradau, jog geriausiai pienas gaunasi iš steel cut (smulkintų) avižų grūdų arba tiesiog jų grūdų - tai ką matote nuotraukoje yra mano mylimiausio Zelbūkio (vakar kaip tik vėl užsisakiau iš jų siuntinuką su įvairiais miltais duonai) avižos, tik jie turi ir belukščių avižų, tada matyt nebuvo gal pas juos puslapy arba aš neradau. Kaip bebūtų visą pokelį tų avižų su lukštais jau sunaudojau puikiausiam pienui, o atkeliaujančiam siuntinuke užsisakiau ir belukščių avižų iš kurių pienas, tikiu, bus dar geresnis.


2020 m. gegužės 4 d., pirmadienis

Linksmasis burokėlių humusas

Manau, kad dauguma mane suprasit, kai parašysiu, jog gerą humusą pagaminti yra sunku. Ir atrodytų taip keista, kai ingridientai tik keli, o pats pagaminimas nėra sudėtingas. Tai va, man ilgą laiką vis nepavykdavo, vis būdavo kažkas ne taip, kažkaip ne taip. Tai ne toks purus, tai skonis ne toks.. Kurį laiką parduotuviniai humusai man patikdavo labiau, nei maniškiai, gaminti namie. Bet aš nepasidaviau ir vistiek bandžiau. Kol pavyko :) Gero humuso esmė, mano nuomone - teisingos proporcijos, turi būt pakankamai sūrumo, pakankamai rūgštumo (visada dedu daug citrinos sulčių), ir pakankamai daug tahini (sezamų pastos), kas ir padeda jam tapti tokiu kreminiu ir labai skaniu. Tai čia klasikinis variantas,  tačiau aš siūlau pasigaminti linksmesnį  variantą su burokėliais, tokiu humusu tikrai papuošite bet kokį stalą ar pikniką (žinoma, jei nenorite, burokėlių galite nedėti, tada tiesiog pasigaminsite puikų, skanų, klasikinį humusą).

2020 m. balandžio 30 d., ketvirtadienis

Natūralios, lietuviškos, zero-waste "Nimfė" kosmetikos bandymai

"Nimfės" kosmetiką norėjau išbandyti jau seniai, prisiskaičius "Zero waste Lietuva" grupėje apie jų kietų šampūnų gerumą. Kadangi mano plaukai labai įnoringi, net jei randu gerą šampūną, jie greit pripranta ir vėl nepatenkinti - tai aš nuolat paieškose. Labai pavydžiu tiems žmonėms, kurie sako naudoju tą ar aną kosmetiką jau n metų - man tai neįmanoma, ir veidui ir plaukams priemones turiu nuolat keisti.

Kadangi užsisakiau ir išbandžiau keletą "Nimfės" produktų, pagalvojau pasidalinti apžvalga, gal kažkam bus naudinga. Pirmiausia labai patiko, kad tai lietuviška, šeimos, natūralios kosmetikos gamyklėlė. Viskas gaminama šviežiai ir mažais kiekiais. Gavau siuntinuką labai tvariai supakuotą, be plastiko. Pakuotės iš perdirbto popieriaus, stiklo, yra šiek tiek ir iš plastiko - tačiau daugumą indelių galima panaudoti dar kartą. Kieti šampūnai, kondicionieriai, kietas kūno kremas - fantastika imant į keliones (na, kol kas dar mums keliauti neleidžia, tačiau tikėsimes greitu laiku taip pasikeis).


2020 m. balandžio 16 d., ketvirtadienis

Mano mėgiamiausi youtube kanalai

Sveiki, kažkaip galvojau kas šiuo, karantino laikotarpiu teikia man džiaugsmo, tai, žinoma, pasivaikščiojimas gamtoje, knygos, filmai, mano mėgiamiausias siuvimas, bet taip pat - daug žiūriu youtub'o kanalų, savo seniau pamėgtų, bet atrandu ir daug naujų. Tai man patinka, nes paprasti žmonės, kaip aš ir jūs, ne kokie aktoriai - dalinasi savo kasdienybe. Visi tie kanalai dažniausiai būna teminiai, aš asmeniškai žiūriu, apie siuvimą, apie sveiką gyvenseną, mitybą, zero waste, jogą, dar seku kelis žmones, su kuriais tiesiog sutampa energijos, požiūriai, pozityvas.

Tai vat šiuo keistu laikotarpiu, kai gyvas bendravimas labai apribotas, youtuber'ių žiūrėjimas, jaučiu, kad teikia tokį jaukų bendrumo jausmą. Nusprendžiau pasidalinti savo mėgiamiausiais ir su jumis, o jūs savo ruožtu, negailėkit, pasidalinkit komentaruose ką patys žiūrit arba klausot, arba skaitot, viskas tinka :)

Jau kelis metus seku kanadietę, veganę, knygų autorę, buvusią TV žvaigždę Kanadoje - Lauren Toyotą. Jos kanalas pagrinde apie veganišką maistą (dar turi grynai grynai maisto kanalą - Hot For Food), o jos maistas, receptai, pateikimas - OMG. Bet taip pat ji dalinasi video apie savo keliones, apie jogą, meditaciją, manifestavimą. Dauguma video - "ką aš valgau per dieną", ir tokie man labai patinka, randu ten daug įkvėpimo savo maisto gamybai.

2020 m. balandžio 3 d., penktadienis

"Spring rolls" arba suktinukai su ryžių popieriumi

Prisipažinsiu pirmą kartą kai paragavau šių suktinukų variacijos (kaip dabar pamenu, gamino sesė, pas mūsų tėvus namie, dėjo avokado ir mango) - manęs visai nesužavėjo. Ir nesužavėjo būtent tas ryžių popierius, jausmas buvo lyg sraigė kokia burnoj voliotųsi. Tačiau pamažu, daviau jiems antrą šansą, paskui ir trečią ir taip - prisipratinau. O tuom labai džiaugiuos - nes tai labai lengvai pagaminamas patiekalas arba užkandis (priklauso kiek suktinukų suksit), adaptuojamas pagal šaldytuvo turinį, galima iš tiesų dėt viską, ką randi, o dar jis - lengvas skrandžiui ir figūrai. 

Pakankamai daug priežasčių jį pagamint, ką? 


2020 m. kovo 23 d., pirmadienis

Dieviški šokolado ir burokėlių ir keksiukai

Šiuos keksiuksu pirmąkart ragavau pagamintus savo draugės Linutės ir jie iš tikrųjų buvo dieviški, be galo skanūs, sotūs ir sveikuoliški, nes didžiąją dalį miltų pakeičia burokėliai ir jų čia visai nesijaučia. Pamenu valgiau be sustojimo ir buvo gėda, kad nepalieku kitiems ir vistiek valgiau. Žinoma, mano draugė pasidalino receptu, bandžiau kepti juos keli kartus bet vis nesigaudavo, vis ne tokie... 

Kol supratau jog man tiesiog reikia susidraugauti su savo orkaite, t.y., atsitaikyti kepimo režimą, pvz. pastebėjau, kad kepiniai su miltais nemėgsta jei įjungtas fenas, jie neiškyla, subliūkšta. Todėl kepant skanėstukus dažniausiai naudoju orkaitės kaitinimą iš apačios, t.y. kaip senovinėse dujinėse orkaitėse būdavo, tada visą kepinį dedu šiek tiek aukščiau nei per vidurį ir puikiausiai gaunasi. Taip pat rekomenduoju nepamažint kepimo miltelių, jie čia labai svarbūs, nes keksiukuose (beja, galima kepti ir pyragą) daug burokėlių ir kepinys gaunasi sunkus, kad nesukristų, taptų puresnis - kepimo milteliai į pagalbą. O ką dar? Marš į virtuvę. 

2020 m. kovo 6 d., penktadienis

Šypsena - visada madoje

Šiandien noriu pasidalinti savo burnos higienos rutina bei viena stebukline (ir tikrai realia) istorija iš dantų gyvenimo :)

Su dantimis reikalų turėjau visada. VISADA. Nuo vaikystės. Ne tai kad reikalų, bet tikrų tikriausių siaubo istorijų. Esu įkandusi dantistei į pirštą. Esu prarijusi išrautą šaknį, nes tais senais laikais, rovė skaudžiai ir, jei reikėjo, – taip, kaip man – tris supuvusius pieninius dantis per kartą. Nuo vaikystės turėjau kreivus dantis, kuriuos paskui išsitiesinau breketais, tačiau pamenu visokias nelaimingas ir nepatogias plokšteles, nuolatinius vizitus pas odontologus. Pamenu, kai dar mokyklose buvo seselės ir dantistės kabinetai. Ir mama skambindavo auklėtojai, kad mane, penktokę, nuvestų, nes aš tiesiog neidavau. Nuvesdavo prie durų, ir taip aš pradėjau bėgt iš pamokų.

Žodžiu, tai man visada buvo jautri tema, ir dar dabar yra. Dėl to ypatingai kruopščiai atsirinkinėju specialistus, bet lygiai taip pat kruopščiai renkuosi burnos higienos priemones. Nes žinau to kainą.

Tai todėl vis dar naudojuosi plastmasiniu šepetėliu, nes kiek bandžiau suyrančių medinių – mano jautrūs dantys ir dantenos nesuprato ir atmetė. (Beje, jei žinote minkštų kokybiškų medinių šepetėlių – pasidalinkite komentaruose). Tas pats variantas buvo su dantų pasta – esu gaminusi pati iš kokosų aliejaus su soda; soda – mano dantims per daug abrazyvi, o kokosų aliejus tik apveldavo šepetėlį ir kažkaip nehigieniškai viskas jausdavosi, gal kažką ne taip dariau. Dar bandžiau valytis dantis baltojo molio milteliais, kramčiau indiško medžio šakelę... Žodžiu, išbandžiau daug, bet vis tiek kol kas man geriausia naudoti kokybišką, tvarioje pakuotėje dantų pastą. Dar vienas mano kriterijus – nenaudoju pastų su fluoru. Pastose naudojamas nenatūralus, susintetintas fluoras gali ištraukti fluorą iš pačio danties, tad naudojant daug metų, ir jei didesnė fluoro koncentracija – gali paveikti kaulus ir sąnarius. Taip pat jis veikia skydliaukę, sujaukia hormonus ir skatina kalcio praradimą. Galima rasti daug informacijos internete – kontraindikacijų yra daug daugiau nei aš čia parašiau.

Todėl atradusi kažkokią naują, mano reikalavimus atitinkančią dantų pastą, visad mielai išbandau. Prieš kelias savaites gavau dovanų – vokiškų NIYOK dantų pastų rinkinį ir galiu pasakyti, kad tai kol kas, man asmeniškai, geriausias kainos ir kokybės santykis iš to, ką esu bandžiusi. Pastos veganiškos, be fluoro, ekologiškos, nebandytos su gyvūnais, tvariose pakuotėse. Net ir pats siuntinys atėjo labai tvariai supakuotas.


2020 m. vasario 26 d., trečiadienis

Sotūs, veganiški sausainiai be cukraus

Šiuos sausainius kepiau jau daug daug kartų, su įvairiausiomis variacijomis ir iš pradžių net neplanavau dalintis blog'e. Nes.. na jie tokie.. tikrai skanūs.. bet paprasti.

Tačiau kai kepiau juos kokį spetintą kartą ir supratau, kad tikrai kepsiu dar ir dar - pamaniau, kad jie tikrai nusipelnė įrašo.

Kuom jie ypatingi? Pirmiausia nes be cukraus, arba su laaaabai mažu kiekiu cukraus. Vietoj jo naudojamos datulės ir agavų nektaras arba klevų sirupas.

Datulės bent jau man - yra kažkoks stebuklas. Aš jas valgau ir vienas, vietoj saldainių, kartais gardinu riešutų sviestu arba dedu į kokteilius. Datulės, nors ir tokios saldžios turi žemą glikemijos indeksą ir padeda sureguliuoti cukraus kiekį kraujyje, taip pat dėl tos priežasties gali sumažinti kraujo spaudimą. Jos pilnos antioksidantų, geležies ir turi daug įvairių B vitaminų - nervų sistemos stiprinimui. 

Dėl tų datulių šie sausainiai labai sotūs. Be galo tinka pusryčiams ar įdėti vaikams į mokyklą, ar sau įsidėti į darbą užkandžiui. Jie minkšti, ne per daug saldūs ir labai maistingi.