2020 m. gruodžio 21 d., pirmadienis

Veganiškos Valdorfo salotos

Šios, klasikinės, ir Amerikoje ypač žinomos, bei mėgiamos salotos paskutiniu metu ir mano namuose dažnai gaminamos. Manau jos ypač tiks ant šventinio stalo, nes yra labai gaivios, skanios ir kitokios. Pagrindiniai ingredientai paprasti, visų naudojami ir puikiai derantys tarpusavy. Aš siūlau šiek tiek kitokį, ne tokį įprastą šių salotų variantą, tačiau, kaip visada, pasidalinsiu ir kuo galima keisti, kaip galima išgauti kitokius skonius arba šiek tiek sveikesnę versiją. Taigi, pradedam.


2020 m. gruodžio 20 d., sekmadienis

Kūčiukai su raugu ir aguonų pienas

Su kiekviena diena, vis artėjant žiemos šventėm kaip gi be pagrindinio simbolio, patiekalo, kurį aš mėgstu patriauškint jau nuo gruodžio pradžios, ne tik per Kūčias ar Kalėdas - kaip gi be Kūčiukų. 

Šiemet juos gaminau pirmą kartą gyvenime, bet gavosi tiesiog puikūs. Ir, kadangi dabar viską, ką gaminu ar kepu iš miltų - darau tik su raugu, labai norėjau ir kūčiukus taip kepti - sveikiau, senoviškai. Mano, amžinatilsį, močiutė kepdavo juos su mielėm ir darydavo tokius tikrus kūčius - įsimeti kelis tokius į dubenėlį ir užpildo viską, o aš mėgstu mažesnius. Taip pat mūsų giminėj aguonpienį darydavo tokį perregimą ir su aguonom, jų nenukošdavo, o aš norėjau tikro, balto, riebaus aguonų pieno. Tad dalinuosi savo variantais, kurie po kelių patobulinimų užtikrintai nusileido receptų sąsiuvinyje ir laukia kitų metų.


Kaip jau minėjau, šis kūčiukų receptas yra su raugu, jei neturite raugo ar norite kepti su mielėmis, jo lengvai adaptuoti neišeis - verčiau paieškot kito recepto. Taigi, kepant su raugu, pirmiausia reikia pasigaminti įmaišą. 

Įmaišas – tai fermentuojamas miltų, vandens ir raugo mišinys, kuris bus dedamas į galutinę kepinio tešlą. 

Įmaišui jums reikės:
  • 20 g duonos raugo;
  • 50 g miltų;
  • 50 g vandens;
Tešlai jums reikės:
  • viso įmaišo;
  • 450 g miltų;
  • 200 g vandens;
  • 7-8 šaukštai cukraus;
  • 3 šaukštų aguonų;
  • 2 šaukštai aliejaus arba tirpinto vegan sviesto ;
  • žiupsnio druskos;

Iš vakaro pasigaminame įmaišą: iš aktyvaus (geriausia iš ryto pamaitinto) raugo, miltų ir vandens sumaišykite įmaišą, jį uždenkite ir palikite šiltesnėj kambario vietoj per naktį. 

Ryte, įmaišą sumaišome su vandeniu, įberiame cukrų, aguonas, druską, aliejų - viską gerai išmaišome. Tada beriame miltus ir kai tešla tampa minkoma - pradedame minkyti. Minkyti reikėtų maždaug 10 min. Suminkę, sandariai uždenkite ir palikite šiltoje vietoje bent 5 val. Aš dar mėgstu kelis kartus per tą laiką, maždaug aks valandą tešlą ištempti ir vėl sudėti į rutulį.

Įkaitinkite orkaitę iki 180C , iš tešlos formuokite tarp rankų ritinėlį, kuo apvalesnį, plonesnį ir ilgesnį, pjaustykite tešlą mažais gabaliukais ir dėkite į skardą, palikdami tarpus, kad kepant kūčiukai turėtų vietos plėstis. Kepkite kol apskrus. Pagal duotą produktų kiekį pagaminsite maždaug tris skardas kūčiukų.


Aguonų pienui jums reikės (galite imti proporcingai didesnį kiekį priklausomai nuo valgytojų);
  • 500 ml vandens;
  • 100 gr aguonų;
  • šaukšto ar dviejų klevų ar kokio kito sirupo.
Čia gaminimas visai paprastas - aš aguonų net nemirkau, viską sumetu į blenderį ir plaku; paskui masę nukošiu, galite dalį arba visas sumaltas aguonas ir palikti, kaip norisi, saldumą taip pat reguliuokite pagal save. Pasidalinkite ar jūsų namuose valgomi kūčiukai su aguonpieniu, o gal kepate patys? Kokie dar jūsų šeimos tradiciniai šventiniai patiekalai? Ramios jums kalėdinės savaitės :)

2020 m. gruodžio 19 d., šeštadienis

virtinukai su džiovintais grybais kitaip

Mūsų Kūčių stalo centre visada stovėjo didžiausia lėkšė virtinukų su džiovintais grybais. Tai visada buvo pagrindinis ir nekintantis šios šventės patiekalas. Visą Kūčių dieną valgyti (tiksliau kažką užkąsti) gaudavo tik vaikai, suaugę laukdavo vakarienės ir sutemus, patekėjus Žvaigždei, mes sėsdavome prie stalo. Ilgą laiką, kartus su raudona mišraine tie virtinukai buvo vienintelis mano kūčinis maistas. Visą kitą buvo su žuvimi. Virtinukų lipindavome daug - mūsų giminė labai didelė ir tradiciškai visi susirenkame Kūčioms ir Velykoms. Na, išskyrus šiemet. Virtinukų darbus dažniausiai atlikdavo trys giminės moterys, mano teta ruošdavo tešlą, pusseserė įdarą, o aš lipindavau. 

Šiemet, kai švęsime dviese, vistiek norėjau šio tradicinio patiekalo, tik gal nebe tokio tradicinio. Įdaras išliko tas pats, tačiau tešla ir paruošimo būdas šiek tiek kitokie. Kadangi aš labai mėgėja Rytų ir rytietiškų patiekalų, tai nusprendžiau šiuos virtinukus surytietint. 


2020 m. gruodžio 16 d., trečiadienis

Habanero, mango ir čili pipirų džemas

Šį džemą viriau jau senokai, rudenį, kai tik gavau dovanų iš vienos instagramo' draugės jos pačios užaugintų habanero pipiriukų. Tie habaneriukai man buvo tokie vertingi (ir tokie aštrūs!), kad norėjau juos panaudoti tobulame recepte, tobulam džemui. Tam išbandžiau bent tris skirtingus receptus, žinoma, koregavau pagal savo skonį, galiausiai improvizavau ir man pavyko. Iš tiesų tobulas, saldžiai aštrus, pikantiškas, egoztiškas, prie visko tinkantis - ir ant skrebučio su avokadu ir prie kepto tofu ir su ryžiais ar kitom kruopom, kad ir su keptom bulvėm - toks va pagardas. Nežinau, tiesą sakant, prie ko jis netiktų. Mano antra pusė mėgsta aštriai - tai kabina jį šaukštais.

Patį mangą šiame padaže galima keisti kitais vaisiais - tiktų ir paprasti obuoliai, tačiau nebūtų tos šilkinės konsistencijos ir permatomumo. Taip pat labai tiktų abrikosai, persikai, slyvos, persimonai. O dar - tai puikus pagardas ant šventinio stalo arba fantastiška valgoma dovana. Jei neturit habanero pipirų - galite keisti čili pipirais, tik imkite tada vienu daugiau.


2020 m. gruodžio 12 d., šeštadienis

Žuvis-ne-žuvis iš tofu morkų ir svogūnų patale

Nežinau kaip jums, bet man šventėms visada norisi tų patiekalų, kuriuos gamindavo mano mama ir močiutė. Tų patiekalų, kurie iš vaikystės, kuriuos valgant užlieja prisiminimai, šiluma ir namų jaukumo jausmas. Kaip gera, kad galima atkurti tą patį skonį, tekstūrą nieko neskriaudžiant ir nenaudojant agresijos produktų. 
Šis patiekalas toks ir yra - iš mano vaikystės, paauglystės ir visų Kūčių su šeima - tik veganiškas atitikmuo. Manau daugelis atpažinsite, kad tokį ar panašų variantą galima rasti ant šventinio stalo ir ne tik žiemos švenčių, dažnuose lietuviškuose namuose. Žinoma, dar galima tą patį patiekti grybų, ar džiovintų grybų patale, arba ant su morkomis ir svogūnais keptų šakninių daržovių - variantų begalės. O receptas labai paprastas.

Jums reikės:
  • Vieno pokelio tofu;
  • 3-4 nori(jūržolių) lapų;
  • prieskonių žuviai;
  • 2-3 vidutinių morkų;
  • maždaug tiek pat svogūnų;
  • kelių šaukštų pomidorų padažo (arba pomidorų pastos);
  • stiklinės miltų;
  • džiūvėsėlių;

2020 m. gruodžio 9 d., trečiadienis

Tokie imbieriniai labai kalėdiniai sausainiai

Jau labai seniai bandžiau pagaminti ir vis nesigaudavo, tokius tikrus kalėdinius, meduolinius, imbierinius sausainius. Tokius, kokie man patinka - ne minkšti, bet ir ne akmeniniai, trapūs, ne stori, ne per daug saldūs ir skanūs. Pagaliau, išbandžius ne vieną receptą, man pavyko. Įkvėpimo sėmiausi internete ir tobulinau pagal savo skonį. Šių sausainių didelis privalumas ne tik skonis, o dar - kad jiems pagaminti nereikia jokių specialių veganiškų produktų, kaip kad veganiškas sviestas ir pan. Viską, ko jiems reikia rasite savo spintelėje, nereikės jokių prietaisų, tik dubens ir šaukšto, o ir laiko jiems pagaminti užtruksite labai nedaug. Jie taip pat puikiai tinka dovanoms - na kas nenorėtų gauti tokių naminių skanumynų?


2020 m. gruodžio 7 d., pirmadienis

Dar netikresnis zuikis su balta mišraine

Mūsų šeimoje, o gal labiau giminėje jokios Kalėdos, Velykos ar šiaip kokia šventė neapsieidavo be netikro zuikio ir baltos mišrainės. Tai to netikro zuikio nežinau jau kiek metų burnoj neturėjus sugalvojau šiemet šventiniam stalui pasitiekt. Dalinuosi ir su jumis. Yra keli variantai kaip jį gamint - vienas, pats paprasčiausias nusipirkti veganiško "faršo", kurio dabar visose parduotuvėse yra, dėti smulkintų morkų, svogūnų, prieskonių, kažką surišimui - maltus linų sėmenis pvz., formuoti kepaliuką ir kepti. Aš norėjau pabandyt pasigaminti tokį, dar netikresnį zuikį from scratch, iš paprastų produktų, dėl kurių greičiausiai net į parduotuvę jums nereikės papildomai ruoštis. Naudojau lęšius, grybus, riešutus (šitie ir yra pagrindiniai paprasti augalinės "mėsos" pakaitalai) ir dar šį tą :)


2020 m. gruodžio 4 d., penktadienis

Antiparazitiniai rutuliukai iš žolelių - pasidaryk pats

Jau ne kartą dalinausi, kad rudenį ir pavasarį stengiuosi sugert antiparazitinių papildų kompleksą. Seniau, kai gyvenau Ukrainoje arba dar vykdavau į ją (šiemet pandemija sujaukė turbūt ne tik mano vienos planus), parsiveždavau labai gerų, natūralių žolinių papildų iš ten. O šiai metais teko darytis pačiai. O dar šiai metais labai nusivėlinau su tuo valymu, jau net ne ruduo, jau ir kalendorinė žiema prasidėjo, bet kaip sakant geriau vėliau nei niekada. 

Parazitais užsikrečiame nuolat, pamenu, kaip vienas alternatyvios medicinos gydytojas man papasakojo pirmą kartą kaip tai vyksta, baisu buvo išėjus į gatvę kvėpuot. Pavyzdžiui, šuniukas lakstė, atliko savo gamtinius reikalus, žmonės, mašinos vaikščiojo, važiavo, sutrynė, vėjas išdžiovino, išnešiojo tas dulkes - jūs ėjot ir įkvėpėt. Viskas. 

O dar jei jūs namuose laikote naminius gyvūnus: kates, šunis; turite mažų vaikų, ar dirbate su jais, dar kartais valgote mėsą, o ypač žuvį.. - greičiausiai turite parazitų. Užsikrečiame nuolat, tačiau jei organizmas, imunitetas stiprus, jei reguliariai pasninkaujate, susilaikote nuo maisto, maitinatės švariai, nestresuojate - tada mūsų kūnas sugeba susitvarkyt ir pats. Tačiau dažnai pusiausvyra sutrinka ir galite pradėti jausti tokius simptomus kaip: nuovargis, alergijos, problemos su skrandžiu ar žarnynu, dujų kaupimąsis, sutrikęs virškinimas, bėrimai, jei dažnai prabundate 2-3 val. ryto, jaučiate raumenų, sąnarių skausmus, kamuoja dažni peršalimai, nusilpęs imunitetas, mažakraujystė - gali padėti organizmo valymas nuo parazitų. 

Daugiau apie parazitus jau kažkada rašiau štai čia. O dabar noriu pasidalinti liaudies medicinos receptu, kurį lengvai galite pasidaryti patys. Aš jį kažkada esu radusi interneto platybėse, taip pat keletas draugių gaminosi tokius rutuliukus. O taip pat mačiau, kad panašiu principu ir panašios sudėties ir išvaizdos papildais prekiauja ir kažkokia mažytė lietuviška kompanija. Kodėl geriau pasigamint pačiam? Pigiau. Ženkliai. O taip pat žinote kokius ingridientus naudojate. Aš, asmeniškai, prisilaikau nuomonės, kad organizmo valymui vertėtų naudot ekologiškus papildus jei tik tai įmanoma. Todėl, jei gaminatės patys galite tą ir padaryt.


2020 m. lapkričio 27 d., penktadienis

Tvarios Kalėdos

Nežinau kaip jums, bet man šiuo metu labai norisi, kad tos visos žiemos žventės - Kalėdos, Kūčios ateitų greičiau. Žinoma, nieks nežino kaip mes jas švęsim ir greičiausiai ne tokiam gausiam būry, kaip visada. Bet vistiek. Dėl tos karantininės situacijos, dėl ištuštėjusių miestų, tamsių kavinių langų (nors ir nedažnai jas lankau), dėl iššsiilgtų draugių, apkabinimų, pasibuvimų - norisi kuo greičiau pradėt kalėdaut :)

Dėl to ir namus puošti, ruošti kalėdoms pradėjau kaip niekada anksti, lapkričio vidury, vis dėlto iššsiilgto švenčių ir jaukumo jausmo. Pasikabinau lemputes ant visų langų, pasipuošiau eglių šakelių, kurios rožių krūmam apklostyt buvo skirtos, pradėjau gaminti kalėdinius papuošimus ir planuot kalėdinius kepinius.

Bet taip pat - be viso šito jaukumo, kalėdinių prieskonių kvapo, židinio spragsėjimo ir lempučių mirgėjimo, Kalėdos pasaulyje yra viena daugiausiai šiukšlių sukuriančių švenčių. Manau, ypač dabar, šiuo nestabiliu ir neaiškiu laikotarpiu, daug žmonių, teigiamų emocijų ieško pirkdami internete. Ir tai visai nepadeda Žemei, nepadeda spręsti aplinkosaugos problemų, kurių jau ir taip turime tiek daug (per daug). Noriu pakalbėti, kaip Kalėdas sutikti ir praleisti tvariau. Apie Kalėdų eglę (o gal ne eglę), dovanas, papuošimus, maistą ir visą kitą. Jei jums įdomu - kviečiu į pokalbį :)

2020 m. lapkričio 10 d., antradienis

Kaip pasikviesti jogą į savo namus

Mano gyvenime ne tik sveikas maistas, tačiau ir joga užima labai svarbią dalį. Šiandien, savo FB jogos puslapyje pasidalinau apie skirtingas galimybes užsiimti joga savo namuose, online, karantino metu. Tada pagalvojau, kad galbūt ne tik mano jogos mokiniams, tačiau ir blog'o skaitytojams tai gali būt įdomu bei vertinga.

Dalinuosi viskuo, ką aš pati esu išbandžiusi ir kas patinka man. Savo apžvalgoje pateikiu tikrai daug nuorodų ir daug skirtingų galimybių. Mokamų ir visai nemokamų. Lietuvių, anglų ar rusų kalbomis. Taip pat trumpai apžvelgiu psichologinius niuansus, kas trukdo lengvai ir su džiaugsmu sportuoti namuose :)

Jei jums tai aktualu - paskaitykit.


2020 m. lapkričio 9 d., pirmadienis

Meksikietiškas Budos dubenėlis

Šią savaitę jaučiu didžiulį įkvėpimą naujiems receptams. Taip nebūna dažnai - esu iš tų, kurie mėgiamą patiekalą gali valgyt dieną iš dienos be jokio poreikio gaminti kažką naują. Todėl reiks suskubt ir pasinaudot šiuo įkvėpimu. Planuose, nuo veganiškos savaitės laikų, turiu pabandyti pagaminti seitaną (from scratch) ir taip pat veganiškus šašlykus iš jo :) Ir dar į vieną patiekalą seilę varvinu jau seniai, tai tą irgi bandysiu bandyt. Na tikiuos, įkvėpimas neišskris pro langą, o kol kas - dalinuosi  receptu iš Buddha bowl serijos. Meksikietiška versija.

2020 m. lapkričio 6 d., penktadienis

Kaip išsiugdyti sveikos mitybos įpročius

Šiandien ryte dariau taping'ą geresniems įpročiams. Galbūt kažkam atrodo, kad man (ar kažkam kitam) lengva visada sveikai maitintis, kiekvieną dieną rinktis judėjimą, palaikyti minčių ir vidinės erdvės švarą. Taip nėra :) Kartais lengva, o kartais net labai sunku. Kiekvieną dieną mes gauname kaip dovaną, kaip švarų lapą ir kiekvieną dieną, nekreipiant dėmesio į tai, kas buvo vakar, ar kokia buvo praėjusi savaitė, o gal net metai - mes galime nuspręsti, kaip norime gyventi dabar, kokius įpročius norime ugdyti šiandien. Ir vat taip va - po vieną dieną, vyksta gyvenimas. Jei pažiūrime į tą visą didelį reikalą, kažkokį svarbų įprotį kurį norime pakeisti - gali pasidaryti baugu. Užtenka po vieną dieną. Šiandien.

Šiandien valgysiu sveikiau.

Šiandien gersiu daugiau vandens.

Šiandien klausysiu savo kūno..

Tai va - čia tik įžanga, tokia dramatiška gavosi :) Noriu pasidalinti patarimais, kurie man labai padeda sveikiau maitintis, tikiuosi bus naudinga (tikiu, kad tai ypač aktualu dabar, kai dėl šiandieninės situacijos gali tekti vėl didesniąją laiko dalį leisti namie prie šaldytuvo).

2020 m. spalio 26 d., pirmadienis

Saldžiųjų bulvių ir tempeh (fermentuotų sojų pupelių) Budos dubenėlis

Šią savaitę jums dovanosiu daugiau receptų, na tas daugiau, tai kelis - nes vėl dalyvausiu Instagram projekte veganiška savaitė, apie kurį dar pasidalinsiu stories. Ten planuoju du be galo skanius, daugelio mėgiamų patiekalų veganiškus atitikmenis. Kokius? Sekit ir pamatysit. :) O kol kas toliau tęsiu su Buddha bowl serija. 

Šiame dubenėlyje naudojama tempeh - vienas mano mėgiamiausių sojų pupelių gaminių, ją galima pasigaminti ir patiems, bet ne taip lengvai, nes pupelių fermentacijai reikia tam tikrų bakterijų, paprasčiau - įsigyti. Tempeh galite rasti veganiškų prekių parduotuvėse. Taip pat šiame patiekale naudojamas tahini, sezamų pastos padažas yra vienas mano mėgiamiausių padažų bet kokioms salotoms, rekomenduoju pabandyti. Recepto ingredeintas - orkaitėje su prieskoniais kepti avinžirniai - irgi puikiai tinkantis pabarstukas ant salotų ar kitų patiekalų.

2020 m. spalio 20 d., antradienis

Azijietiškas Budos dubenėlis

Tai ką - kampe pūpso didžiulės galvos Pekino kopūstų ir šiandien gaminsiu kimchi - ruduo pats tas metas stiprinti imunitetą fermentuotomis bei raugintomis daržovėmis. Ir, tęsiant Budha bowl seriją, noriu pasidalinti su jumis savo, turbūt dažniausiai gaminamu ir labiausiai mėgiamu dubenėliu - oriental style

Į jį galima dėti daug ir skirtingų dalykų, tačiau pagrindiniai ingredientai visada man yra - kažkokios žalios lapinės daržovės (špinatai, kale'ai, bok choi), ryžių makaronai, augaliniai baltymai (tofu arba tempeh) ir mano mėgstamiausias riešutų sviesto ir sojų padažo padažas. Labai gerai pamenu kur pirmą kartą paragvau šio padažo - buvo žiema Ukrainoje, traukiniu atvykau į garsųjų Kijevo knygų turgų, ten knygų angarai didžiausiom eilėm, ir po ilgo šalto produktyvaus pasivaikščiojimo (pamenu radau keletą retų ir vertingų knygų apie jogą rusų kalba) užėjau į šalia esančią vegetarišką/veganišką kavinukę. Aišku, buvau iš anksto pasiggoglinusi kur pietausiu. Tai va - ten pirmą kartą paragavau tofu susukto nori lape ir apkepto su tuo mėgstamiausiu padažu. Abu tuos dalykus taip ir gaminu nuo tada. Man visada labai smagu parsivežti naujų idėjų bei receptų iš kelionių.

2020 m. spalio 14 d., trečiadienis

Čija pudingo pusryčiai su avietėmis

Tokį pusrytį pasirinkau gaminti šį savaitgalį, kai gaminau maistą savo draugių renginyje 18-ai žmonių. Galvojau pasiruošiu iš vakaro ir bus lengviau. Ir taip - tai įmanoma, tačiau paskui nusprendžiau, kad noriu gaminti šviežiai iš pat ryto ir turėjau daug reikalų su maišymu :) 

Nors toks patiekalas gana lengvas, tačiau svarbus čija sėklų ir augalinio pieno santykis, taip pat svarbu iškart maišyti, kitaip bus ne pudingas, o gumulai. Maišyti ir papildomai pilti pieno greičiausiai teks kelis kartus, nes čija sėklos labai geria skystį. 

Savaitgalį ruošiau sluoksniuotą čija sėklų pudingą, dvejuose atskiruose dubenyse susimaišiau bazę, o tada į vieną dėjau kokybiškos riebios kakavos, taip pat teks ten įpilt ir daugiau sirupo, bei augalinio pieno, nes kakava karti ir taip pat sugeria skystį. Tačiau efektas ir skonis - garantuotas. Gardinau avietėm, bananais, bei žemės riešutų sviestu, kuris labai dera prie kakavinio pudingo sluoksnio.

Noriu su jumis pasidalinti pagrindu, bei proporcijomis vienai porcijai pudingo paruošti, o toliau - sekite paskui fantaziją :)

2020 m. spalio 8 d., ketvirtadienis

Pusrytinis žalio kokteilio dubenėlis su mangais ir daigintų grikių traškučiais

Noriu pasidalinti serija receptų, kurie buvo publikuoti "Raktas" žurnale, jei kas nematėt, ar nespėjot, ar neturėjot galimybės įsigyti. Visų receptų bendra tema - Buddha bowl. Kas tai?

Buddha bowl - arba Budos dubenėliai - spalvingi, labai fotogeniški patiekalai jau seniai užkariavę interneto platybes bei valgytojų skrandžius. Tai - veganiškas arba vegetariškas patiekalas, patiekiamas dubenėlyje arba lėkštėje aukštais kraštais, kuriame meniškai išdėliotos mažos porcijos skirtingų, derančių tarpusavyje ingredientų. Viena iš galimų priežasčių iš kur kilo toks, šio patiekalo pavadinimas - nuo Budos dubenėlio idėjos budizme, kurį Budai pripildydavo išmaldą duodantys žmonės vegetariško maisto likučiais.

Dažniausiai po Budos dubenėlio pavadinimu slepiasi labiau pietums ar vakarienei tinkančios kompozicijos iš kruopų (ryžių, bolivinės balandos ar perlinių kruopų), augalinės kilmės baltymų (avinžirnių, pupelių, tofu ar kitų sojos produktų), bei daržovių. Daržovės gali būti termiškai apdorotos ir/arba žalios, plius žinoma visa tai apjungiantis padažas - štai ir visa paslaptis. Bet gali būt ir saldūs, labiau pusryčiams ar užkandžiui tinkantys Budos dubenėlių deriniai. 

Visas jų grožis ir paprastumas tame, kad bene visi ingredientai gali būti pakeisti betkuo, ką šiuo metu turite savo šaldytuve ar spintelėje, arba tuo, ką tiesiog labiau mėgstate. Čia nėra kažkokių griežtų taisyklių. Tačiau žinoma skoniai turi derėti, taip pat svarbu - šviežūs bei kokybiški maisto produktai.

Noriu pradėti nuo saldžių, pusrytinių Budos dubenėlių.

(Receptuose naudojami puodeliai, šaukšteliai ir šaukštai - standartiniai amerikietiški matavimo vienetai)


2020 m. spalio 3 d., šeštadienis

Comfort food'as - makaronai su kreminiu grilintų paprikų ir anakardžių padažu

Šiandien diena, kai Tokijo (o gal Maskvos) smogas pasiekė Lietuvą. Vėlyvas šeštadienio rytas, guliu lovoj su kakava, uždarytais langais ir dėkinga savo kambariniams augalams, kurie valo orą. Bei rašau jums receptą, kuriuo kažkada jau tikrai kažkur dalinausi, bet kai reikėjo pasitikslinti kiekius, niekur neradau. O jis iš tokių - kur verti prisiminti. Realiai tai receptas tobulo padažo makaronams, kurį gaminu, kai turiu daugiau laiko nei tiesiog atsukusi dangtelį šliūkštelti savo naminio pomidorų padažo. Mane jis sužavėjo savo kremine tekstūra, nors jame nėra jokių pieno produktų, taip pat - subtiliu skoniu, kuriame tiesiog viskas puikiai dera tarpusavyje.

Šį padažą dažniausiai naudoju spagečiams be gliuteno, tačiau jis tinka ir visokiems daržovių ar kruopų maltinukams pagardinti ir su bulvių koše ir dar bet kur - visur.

2020 m. rugsėjo 27 d., sekmadienis

Bombinis avižinis sausainis su šokolado gabaliukais

Kas vakar sekė mano storius (man atrodo jie ir dabar dar yra) iš žygio turbūt matė, kaip sustojus pertraukėlei svetingų šeimininkų kieme mane ir mano pasiimtą užkandukams veganišką sausainį užpuolė jų augintiniai - katė su kačiukais ir šuo, visiems labai kvepėjo, visi labai norėjo ir apsilaižydami valgė, man pačiai vos liko.

Jei pastebėjote rašiau "sausainį" vienaskaitoj, nes aš juos kepiau didelius, tokius amerikietiškus, per pusę skardos. Ir taip - jie tokie skanūs, kad patiks visiems, ne tik naminiams gyvūnams, bet ir jums ir visiems draugams ir artimiesiems, garantuoju. Nes tai nėra toks įprastas sveikuoliškas avižinis sausainis - tai bomba - skanumo, saldumo ir gerų emocijų :) Jei norite, kad būtų sveikesnis, galite dėti cukraus dvigubai mažiau arba visai nedėti.

2020 m. rugsėjo 24 d., ketvirtadienis

Dieviško skonio avižinių miltų vafliai (be gliuteno)

Na ką gi #veganiskasavaite tęsiasi ir pristatau jums dar vieną puikų receptą. Kas sekate mane Instagram (o jei nesekate - tai kodėl?:) turbūt jau matėte kaip aš gimtadienio proga gavau dovanų vaflinę ir kaip aš ją džiaugiausi ir džiaugiuosi ir kiek mano feed'e vaflių nuotraukų atsirado. Tai atsiprašau - bet bus dar viena :)

Beje, primenu, kad visus vaflių receptus, neturint vaflines - galima panaudoti kaip blynų receptus ir tiesiog iškepti blynų paprastoj keptuvėje.

Bet dabar - apie vaflius. Šis receptas, kuriuo tuoj pasidalinsiu labai paprastas, bet vafliai pavyksta dieviško skonio. Nei kiek neperdedu. Minkšti, purūs, ne per saldūs, tiesiog puikūs. Tinkantys pusryčiams, ar kelionei įsidėti su savimi, arba užšaldyti, jei pasigaminote per daug.

Aš šiam receptui naudojau vien tik avižinius miltus ir tikrai gavosi puikiai, skonis bei tekstūra - viskas dešimt balų. Tačiau jei norite, galite dalį miltų pakeist į kažkokius kitokius.


Masažas namuose bet kuriuo metu, arba aštrūs pojūčiai su Pranamat

Noriu pasidalinti savo viena paskutinių įdomesnių patirčių, o konkrečiau - noriu papasakoti apie masažą akupresūrinio kilimėlio Pranamat ECO pagalba.

Apie tokius panašius masažinius, aštrius kilimėlius pirmą kartą išgirdau gyvendama Ukrainoje, ten viena mano draugė naudojo vinukų iš skirtingų metalų kilimėlį - akūpresūriniam pėdų masažui. Ji kilimėlį laikė vonioje ir tiesiog pastovėdavo ant jo ryte ir vakare valydama dantis. Tas vinukų kilimėlis atrodė toks kaip iš istorijų apie jogus, todėl man pastovėt ant jo kažkaip noro nebuvo.

Kol visai neseniai netyčia internete užtikau Pranamat, pasiskaičiau apie jį, pasiskaičiau atsiliepimus ir labai sudomino. Nes nors daug metų reguliariai užsiėmu joga, tačiau tai deja nepadeda pašalinti visų įtampų, tiksliau įtampos taškų, nugaros ir sprando srityje. Vis tiek rekomenduotina praeiti bent vieną masažo kursą per metus, tai vat, man, masažas su Pranamat kilimėliu puikus priedas prie mankštos bei mano mėgiamų pasivaikščiojimų - sveikatai ir gerai savijautai palaikyti.

Prisipažinsiu, kai atkeliavo siuntinys, išbandyti savo kilimėlį ir pagalvėlę prisiruošiau tik po kelių dienų, per kurias kaupiausi psichologiškai. Galbūt dar nedrąsu buvo todėl, kad aš iškart guliausi ant kieto paviršiaus, grindų ir nuoga nugara, na, nes neturiu laiko tokioms "pusiau" patirtims. Greičiausiai, kad toks drąsus žingsnis tikrai galbūt ne visiems. Nes pojūčiai pakankamai stiprūs.

Po kelių minučių tie intensyvūs pojūčiai sušvelnėja (tikrai, tikrai) ir lieka šiluma bei dilgčiojimas, atrodo, kad šyla oda ir raumenys ir net kaulai. Tad jei ištveriat tas pirmas tris-penkias minutes nekeičiant padėties (nes tai nepadės pasijausti geriau) paskui tampa lengviau. 


2020 m. rugsėjo 22 d., antradienis

Pati, per naktį pasigaminanti avižinių dribsnių košė

Kaip jau dalinausi Instagram stories, šią savaitę dalyvauju virtualiame renginyje arba iššūkyje #veganiskasavaite" ir tai yra man puiki proga pačiai išbandyti kelis seniai smalsumą kirbinančius receptus. Šios savaitės virtuvės svečias - avižos ir viskas su jomis. Tai pirmas patiekalas kuris atėjo į galvą ir kurio nesu gaminusi - tokia užjūriuose populiari - "overnight oats", pati per naktį pasigaminanti avižų košė.
Ir iš tiesų užtruksite vakare mažiau nei minutę viską susimaišyt, o ryte galėsite pasimėgauti skaniais pusryčiais. Ypač tokia košė tinka keliaujant, nes gaminti, tiesiogine prasme nieko nereikia.


2020 m. rugpjūčio 27 d., ketvirtadienis

Kakava ir meilė

Noriu pasidalinti savo nauja, visiška aistra ir net apsėdimu, sakyčiau - ceremonine kakava. Prieš kelias savaites svečiavausi pas savo draugę Linutę, ir visada, visada kai aš pas ją nuvažiuoju ar ji pas mane atvyksta - ką nors naujo išmokstu ir kažką nerealaus parsivežu, viduje, galvoje, o dažnai ir kuprinėje. Žinau, kad ir jai panašiai. Manau tokia ir turi būti tikrai draugystė - įkvėpimo ir palaikymo šaltinis.

Bet aš pradėjau apie kakavą. Tai va, kai pirmą kartą ji man pagamino tos kakavos, man širdis apsalo, tiesiogine prasme. Kakava energetiškai padeda atverti širdies centrą ir gydo meile. Aš esu pati bandžiusi gamintis kažką panašaus seniau, bet nemokėjau, nesigavo, nesupratau ir galiausiai sunaudojau tą kakavą į kokteilius. Gaila dabar. Nes pati kakava tikrai kartoka, gali būt net rūgštoka (nuo rūšies priklauso) - ir mažai kam savo natūralioj formoj gali patikt. Bet mano draugė mane pavaišino tokia moteriška, saldesne, paturbinta kakavos versija, kuri yra man metų (o gal ir ne vienų) atradimas. 

Pamenu kiek pas ją buvau - visą laiką norėjosi tos kakavos ir gaminome mes ją ne vieną kartą į dieną. Tai kaip man pasisekė, kad gimtadienio proga kaip tik šitos kakavos ir gavau dovanų nuo savo draugės. Grįžus namo ją ruošiu kasdieną, patapo mano dar vienu maloniu rytiniu ritualu.

2020 m. rugpjūčio 24 d., pirmadienis

Vaikystės maistas - virtinukai su mėlynėmis arba šaltanosiai

Mano vaikystės namuose, kai tik prasidėdavo mėlynės pirmiausia mes jas tiesiog valgydavome, bet kai jau atsivalgydavome - močiutė arba mama virdavo virtinukų su mėlynėm arba tokią mėlynių sriubą su naminiais leistiniais makaronais - zacirka vadindavosi. Ir tik po to jau visokias uogienes virdavo.

Šiais metais vos nepavėlavau į mėlynių vakarėlį. Tai todėl, kad pernai jų labai daug prisiuogavau ir prisišaldžiau, o tada jau buvau rami, kad šįmet nereikia. Bet šaltanosių reikia visada! Jei nebandėt - tai toks nuostabus šiltas, saldus patiekalas, labai tinkantis tingiems ir vėlyviems savaitgalio pusryčiams ar priešpiečiams. Man tai - toks tikrasis comfort food'as

O dar, ši virtinukų tešla labai lengvai pagaminama, visada pavyksta ir puikiai tinka su visais kitais įdarais. Aš dar mėgstu virtinukus su bulvių koše, grybais ar vyšniomis.

2020 m. rugpjūčio 21 d., penktadienis

Veganiška galetė su slyvomis

Jau seniai ieškojau veganiško pyrago recepto, kurio sudėtis ir pagaminimas būtų paprasti, o skonis - subalansuotas ir geras. Norėjau kad nebūtų kietas, kad nebūtų sausas - ko, be pieno, kiaušinių ir sviesto ne visada pavyksta pasiekti. Tai va - suradau. O dar šio pyrago įdarui galima naudoti bet kokius vaisius ar uogas, nebūtinai slyvas. Man atrodo būtų be galo skanu su persikais, abrikosais, kriaušėmis, rabarbarais arba vyšniom, agrastais. Žodžiu - su VISAIS vaisiais ar uogomis :) 

Jis skanus ir šiltas (tada dar labai tinka su ledais) ir pravėsęs. Man patiko, kad laiko formą, neištęžta ir supjausčius.

O dar labai patiko, kad jam nereikia jokios formelės, tad patogu viešint kokiam kaime ar svečiuose pas žmones, kurie nelabai kepa kepinius ir neturi visokių rakandų.

2020 m. rugpjūčio 15 d., šeštadienis

Natūrali apsauga nuo erkių - pasidaryk pats

Aš esu didelė mėgėja pasidaryti viską pati. Kartais juokaujam su šeima, kad dar galėčiau išmokti siūti batus (beje, visai planuoju) ir tada jau tikrai viską galėčiau pasidaryt pati. O dar aš labai nemėgstu chemijos. Visom prasmėm. Net ir mokykloj mažiausiai mėgau ją iš visų dalykų :) 

Turbūt todėl, kad turiu ypatingai jautrią uoslę ir skonio receptorius. Būna net negaliu kvėpuot ir išbūt patalpoje su stipriai prisikvėpinusia moterimi, o jei - neduokdie, lifte.. Taip pat jei paragauju kažką iš maisto produktų, nežiūrėdama į etiketę galiu pasakyt ar sudėtis pakankamai natūrali ar ten jau bilenkiek bilenko pridėta. 

Bet taip pat labai mėgstu gamtą, mišką, uogauti, grybauti, o Lietuvoje šitaip atšilus žiemoms - erkės jaučiasi geriau nei bet kada. Taigi norint apsisaugot ir nenaudoti cheminių preparatų, kurie patenka į kraują ir kenkia ne tik erkei, bet ir mums patiems, o tuo labiau skiepų - lieka viena išeitis. Pačiai pasigaminti kažkokį natūralų erkių atstūmėją. 

2020 m. birželio 22 d., pirmadienis

Tobulos burokėlių, rukolos ir veganiško fetos sūrio salotos

Kažkada seniai jau dalinausi žaliavalgišku šio nuostabaus ir paprasto patiekalo variantu, o dabar - veganiškas, su keptais orkaitėje burokėliais ir Violife fetos sūriu, kurį kažkada atradusi netyčia "Maximoje" grįžau ir įsigyjau dar dvi pakuotes, toks jis panašus į real thing.

2020 m. birželio 17 d., trečiadienis

Veganiški šaltibarščiai - du variantai!

Kažkada seniai seniai jau dalinausi žaliavalgiškų šaltibarščių variantu - tačiau per tą laiką receptą tobulinau ir dabar noriu pasidalinti paskutiniu variantu. Šaltibarščiai gaunasi be galo skanūs, o pakeitus marinuotus burokėlius žaliais (vistiek skaniau juos pamarinuoti per naktį citrinos sultyse su druska) - su vienu receptu gausite grynai žaliavalgišką variantą.

Pats sudėtingiausias (nors iš tiesų, visai nesudėtingas) etapas čia - pasiruošti veganišką kefyrą. Yra keli variantai - vienas naudoti mirkytas saulėgrąžas, kitas - citrinų sultimis sutrauktą sojų pieną. Siūlau pasibandyti abu ir išsirinkti savo mėgiamiausią :)

šaltibarščiai

Saulėgrąžų "kefyro" variantu jums reikės:
  • puodelio nuplautų, kelias valandas (arba per naktį) pamirkytų saulėgrąžų (kiekis priklauso nuo to, skystus ar tirštus šaltibarščius mėgstate);
  • 400-500 ml vandens;
  • citrinos sulčių pagal skonį;
Mirkome saulėgrąžas, gerai nuplauname, plakame su vandeniu ir citrinos sultimis iki vienalytės masės, atšaldome.

Sojų "kefyro" variantui jums reikės:
  • 1 litro nesaldinto be jokių skonių sojos pieno;
  • 1-2 citrinos sulčių;
  • nesaldinto sojų jogurto jei mėgstate tirščiau;
Citrinų sultis supilame į pieną, laukiame kol sutrauks, jei per skysta - situaciją geriname jogurtu. Šaldome.

Dar reikės:
  • krapų, jaunų svogūnų laiškų;
  • vieno didelio arba keleto vidutinių žalių agurkų (jei ne namie auginti, aš visad nulupu odelę);
  • marinuotų burokėlių;
  • tofu arba avokado vietoj kiaušinio (o galima naudot ir abudu);
  • juodosios druskos, pipirų pagal skonį.
Traukiam marinuotus burokėlius, pjaustom agurko, krapų, svogūniukų, tofu arba avokado, užpilam pasigamintu "kefyru", gardiname pipirais, druska pagal skonį ir dar šiek tiek papjaustom žalumynų ant viršaus papuošimui. 

Tiesa, prieš patiekiant šaltibarščius vertėtų porą valandų arba bent valandą palaikyti šaldytuve, tada jie tikri ŠALTIbarščiai bus :)

2020 m. birželio 9 d., antradienis

Veganiškas čili troškinys su anakardžių grietine

Čili troškinį pagal šį receptą gaminu jau turbūt arti dvidešimties metų. Žinoma, anksčiau jis nebuvo veganiškas, bet esmė ta pati. Pirmą kartą jį mano namuose gamino vienas mano jaunystės draugas, su kuriuo dabar matomės tikrai per retai, visai mūsų draugų kompanijai. Aš tada dar nelabai ką pati gamindavau, nelabai mokėjau, mokėjau gal tik bulves iškept, įsivaizduojat? :)

Tai va, atsimenu, kaip tada buvo skanu, iki dabar labai gerai atsimenu to pirmo karto vaizdą ir skonį, o dar atsimenu, jog pagalvojau, kaip paprastai atrodo visas gaminimo procesas ir ingridientai. Nes iš tiesų labai paprasta! Po to karto šį troškinį gaminau, turbūt, šimtus kartų ir nebuvo nė vieno žmogaus kam jis nepatiko. Sotus, sušildantis, pilnas skonių, prieskonių, ugnies ir gyvybės. 

Kitas - anakardžių grietinės receptas ne mažiau puikus ir ne rečiau mano naudojamas. Tokia "grietinė" švelnesnio skonio bei tekstūros nei grietinė iš saulėgrąžų ir patiekalas gaunasi labiau panašus į real thing.

2020 m. birželio 3 d., trečiadienis

Paprastas, bet neprastas - baklažanų ir paprikos troškinys

Šis receptas toks paprastas, kad dar pagalvojau ar verta jį talpinti į blog'ą. Tačiau tuo savo paprastumu jis visiškai genialus, puikiai derančiais, vienas kitą papildančiais skoniais, veganiškas, sveikuoliškas, greitai paruošiamas patiekalas. O dar, asmeniškai man, turbūt stovi pirmoj vietoj, kai galvoju ką čia pagaminus iš baklažanų. Nes iki tol mano virtuvėj ši daržovė nebuvo labai vertinama.

Receptą atsivežė iš Palangos mano draugė Linutė, mes su ja kiekvieną kartą kai susitinkam lepinam vieną kitą naujais skoniais, receptais ir įkvėpimais. Tai va, o aš per laiką šį receptuką truputį patobulinau ir pritaikiau savo skoniui. 

2020 m. birželio 2 d., antradienis

Duonos kepimo ypatumai

Kas sekate mane Instagram arba matėte stories FB - žinote, kad jau kurį laiką esu užsidegusi duonos su raugu kepimu. Mano Instagram paskyroje net yra tam atskiras storių katalogas, kaip aš auginau raugą ir kas buvo toliau.

Duonos receptų internete yra labai daug, o rezultatas pagal juos dažnai gaunasi skirtingas, nes kepant duoną daug kas priklauso nuo pagrindinių sudedamųjų dalių - miltų (baltymų kiekio juose, sausumo - drėgnumo, bei rupumo), vandens ir temperatūros. Todėl aš nusprendžiau pasidalinti ne kažkokiu vienu receptu, tuo labiau, kad jų, kaip ir duonos rūšių tiek daug, o savo per trumpą, bet labai įvairiaspalvę duonos kepimo patirtį įgytais patyrimais ir patarimais. Aš mokiausi pati, daug skaičiau, ieškojau info internete, bet buvo svarbių dalykų, apie kuriuos niekas niekur neminėjo. Vat apie tokius pastebėjimus ir bus šis post'as.



2020 m. gegužės 21 d., ketvirtadienis

Naminis avižų pienas ir avižų grietinėlė

Nežinau kaip jūsų virtuvėje, bet maniškėje VISADA rasite augalinio pieno. Tai yra produktas, kurio aš iš tiesų turiu visada. Pagrinde naudoju jį savo matcha latte, arba kokiai javų kavai pagardinti, pilu į padažus, naudoju gaminant blynelius arba bandeles. Tai va, tas VISADA ėmė vieną kartą ir susprogo, o konkrečiai buvau kaime - kur aplink jokių parduotuvių nei duchu nei sluxu, o pieno man labai reikėjo. Na ir ką buvo puiki proga išbandyti jau seniai planuotą avižų pieną, ir kaip tik tam turėjau užsisakius cielų avižų, nes kiek bandžiau anksčiau gaminti iš avižinių dribsnių - nieko gero nesigavo.

Priešingai nei gaminant iš riešutų, avižinis pienas man gaudavosi labai tirštas, kaip košė ir skonis visai ne kažką. Kol kažkur internete atradau, jog geriausiai pienas gaunasi iš steel cut (smulkintų) avižų grūdų arba tiesiog jų grūdų - tai ką matote nuotraukoje yra mano mylimiausio Zelbūkio (vakar kaip tik vėl užsisakiau iš jų siuntinuką su įvairiais miltais duonai) avižos, tik jie turi ir belukščių avižų, tada matyt nebuvo gal pas juos puslapy arba aš neradau. Kaip bebūtų visą pokelį tų avižų su lukštais jau sunaudojau puikiausiam pienui, o atkeliaujančiam siuntinuke užsisakiau ir belukščių avižų iš kurių pienas, tikiu, bus dar geresnis.


2020 m. gegužės 4 d., pirmadienis

Linksmasis burokėlių humusas

Manau, kad dauguma mane suprasit, kai parašysiu, jog gerą humusą pagaminti yra sunku. Ir atrodytų taip keista, kai ingridientai tik keli, o pats pagaminimas nėra sudėtingas. Tai va, man ilgą laiką vis nepavykdavo, vis būdavo kažkas ne taip, kažkaip ne taip. Tai ne toks purus, tai skonis ne toks.. Kurį laiką parduotuviniai humusai man patikdavo labiau, nei maniškiai, gaminti namie. Bet aš nepasidaviau ir vistiek bandžiau. Kol pavyko :) Gero humuso esmė, mano nuomone - teisingos proporcijos, turi būt pakankamai sūrumo, pakankamai rūgštumo (visada dedu daug citrinos sulčių), ir pakankamai daug tahini (sezamų pastos), kas ir padeda jam tapti tokiu kreminiu ir labai skaniu. Tai čia klasikinis variantas,  tačiau aš siūlau pasigaminti linksmesnį  variantą su burokėliais, tokiu humusu tikrai papuošite bet kokį stalą ar pikniką (žinoma, jei nenorite, burokėlių galite nedėti, tada tiesiog pasigaminsite puikų, skanų, klasikinį humusą).

2020 m. balandžio 30 d., ketvirtadienis

Natūralios, lietuviškos, zero-waste "Nimfė" kosmetikos bandymai

"Nimfės" kosmetiką norėjau išbandyti jau seniai, prisiskaičius "Zero waste Lietuva" grupėje apie jų kietų šampūnų gerumą. Kadangi mano plaukai labai įnoringi, net jei randu gerą šampūną, jie greit pripranta ir vėl nepatenkinti - tai aš nuolat paieškose. Labai pavydžiu tiems žmonėms, kurie sako naudoju tą ar aną kosmetiką jau n metų - man tai neįmanoma, ir veidui ir plaukams priemones turiu nuolat keisti.

Kadangi užsisakiau ir išbandžiau keletą "Nimfės" produktų, pagalvojau pasidalinti apžvalga, gal kažkam bus naudinga. Pirmiausia labai patiko, kad tai lietuviška, šeimos, natūralios kosmetikos gamyklėlė. Viskas gaminama šviežiai ir mažais kiekiais. Gavau siuntinuką labai tvariai supakuotą, be plastiko. Pakuotės iš perdirbto popieriaus, stiklo, yra šiek tiek ir iš plastiko - tačiau daugumą indelių galima panaudoti dar kartą. Kieti šampūnai, kondicionieriai, kietas kūno kremas - fantastika imant į keliones (na, kol kas dar mums keliauti neleidžia, tačiau tikėsimes greitu laiku taip pasikeis).


2020 m. balandžio 16 d., ketvirtadienis

Mano mėgiamiausi youtube kanalai

Sveiki, kažkaip galvojau kas šiuo, karantino laikotarpiu teikia man džiaugsmo, tai, žinoma, pasivaikščiojimas gamtoje, knygos, filmai, mano mėgiamiausias siuvimas, bet taip pat - daug žiūriu youtub'o kanalų, savo seniau pamėgtų, bet atrandu ir daug naujų. Tai man patinka, nes paprasti žmonės, kaip aš ir jūs, ne kokie aktoriai - dalinasi savo kasdienybe. Visi tie kanalai dažniausiai būna teminiai, aš asmeniškai žiūriu, apie siuvimą, apie sveiką gyvenseną, mitybą, zero waste, jogą, dar seku kelis žmones, su kuriais tiesiog sutampa energijos, požiūriai, pozityvas.

Tai vat šiuo keistu laikotarpiu, kai gyvas bendravimas labai apribotas, youtuber'ių žiūrėjimas, jaučiu, kad teikia tokį jaukų bendrumo jausmą. Nusprendžiau pasidalinti savo mėgiamiausiais ir su jumis, o jūs savo ruožtu, negailėkit, pasidalinkit komentaruose ką patys žiūrit arba klausot, arba skaitot, viskas tinka :)

Jau kelis metus seku kanadietę, veganę, knygų autorę, buvusią TV žvaigždę Kanadoje - Lauren Toyotą. Jos kanalas pagrinde apie veganišką maistą (dar turi grynai grynai maisto kanalą - Hot For Food), o jos maistas, receptai, pateikimas - OMG. Bet taip pat ji dalinasi video apie savo keliones, apie jogą, meditaciją, manifestavimą. Dauguma video - "ką aš valgau per dieną", ir tokie man labai patinka, randu ten daug įkvėpimo savo maisto gamybai.

2020 m. balandžio 3 d., penktadienis

"Spring rolls" arba suktinukai su ryžių popieriumi

Prisipažinsiu pirmą kartą kai paragavau šių suktinukų variacijos (kaip dabar pamenu, gamino sesė, pas mūsų tėvus namie, dėjo avokado ir mango) - manęs visai nesužavėjo. Ir nesužavėjo būtent tas ryžių popierius, jausmas buvo lyg sraigė kokia burnoj voliotųsi. Tačiau pamažu, daviau jiems antrą šansą, paskui ir trečią ir taip - prisipratinau. O tuom labai džiaugiuos - nes tai labai lengvai pagaminamas patiekalas arba užkandis (priklauso kiek suktinukų suksit), adaptuojamas pagal šaldytuvo turinį, galima iš tiesų dėt viską, ką randi, o dar jis - lengvas skrandžiui ir figūrai. 

Pakankamai daug priežasčių jį pagamint, ką? 


2020 m. kovo 23 d., pirmadienis

Dieviški šokolado ir burokėlių keksiukai

Šiuos keksiuksu pirmąkart ragavau pagamintus savo draugės Linutės ir jie iš tikrųjų buvo dieviški, be galo skanūs, sotūs ir sveikuoliški, nes didžiąją dalį miltų pakeičia burokėliai ir jų čia visai nesijaučia. Pamenu valgiau be sustojimo ir buvo gėda, kad nepalieku kitiems ir vistiek valgiau. Žinoma, mano draugė pasidalino receptu, bandžiau kepti juos keli kartus bet vis nesigaudavo, vis ne tokie... 

Kol supratau jog man tiesiog reikia susidraugauti su savo orkaite, t.y., atsitaikyti kepimo režimą, pvz. pastebėjau, kad kepiniai su miltais nemėgsta jei įjungtas fenas, jie neiškyla, subliūkšta. Todėl kepant skanėstukus dažniausiai naudoju orkaitės kaitinimą iš apačios, t.y. kaip senovinėse dujinėse orkaitėse būdavo, tada visą kepinį dedu šiek tiek aukščiau nei per vidurį ir puikiausiai gaunasi. Taip pat rekomenduoju nepamažint kepimo miltelių, jie čia labai svarbūs, nes keksiukuose (beja, galima kepti ir pyragą) daug burokėlių ir kepinys gaunasi sunkus, kad nesukristų, taptų puresnis - kepimo milteliai į pagalbą. O ką dar? Marš į virtuvę. 

2020 m. vasario 26 d., trečiadienis

Sotūs, veganiški sausainiai be cukraus

Šiuos sausainius kepiau jau daug daug kartų, su įvairiausiomis variacijomis ir iš pradžių net neplanavau dalintis blog'e. Nes.. na jie tokie.. tikrai skanūs.. bet paprasti.

Tačiau kai kepiau juos kokį spetintą kartą ir supratau, kad tikrai kepsiu dar ir dar - pamaniau, kad jie tikrai nusipelnė įrašo.

Kuom jie ypatingi? Pirmiausia nes be cukraus, arba su laaaabai mažu kiekiu cukraus. Vietoj jo naudojamos datulės ir agavų nektaras arba klevų sirupas.

Datulės bent jau man - yra kažkoks stebuklas. Aš jas valgau ir vienas, vietoj saldainių, kartais gardinu riešutų sviestu arba dedu į kokteilius. Datulės, nors ir tokios saldžios turi žemą glikemijos indeksą ir padeda sureguliuoti cukraus kiekį kraujyje, taip pat dėl tos priežasties gali sumažinti kraujo spaudimą. Jos pilnos antioksidantų, geležies ir turi daug įvairių B vitaminų - nervų sistemos stiprinimui. 

Dėl tų datulių šie sausainiai labai sotūs. Be galo tinka pusryčiams ar įdėti vaikams į mokyklą, ar sau įsidėti į darbą užkandžiui. Jie minkšti, ne per daug saldūs ir labai maistingi.