2016 m. gruodžio 20 d., antradienis

kalėdinis, veganiškas trupininis pyragas su obuoliais ir spanguolėmis, be gliuteno

Turiu tokį vieną veganišką pyrago receptą. Universalų. Paprastą, lengvai pagaminamą, iš kelių paprastų ingridientų. Kiekvieno svajonė, taip sakant :) Jį gaminu labai dažnai. Tinka su viskuo. Galima gaminti su įvairiais įdarais, priklausomai nuo to, ką rasite šaldytuve. Skaniausias dar šiltas. O dar skanesnis su bananų ledais. Idealiai tinka vėlyviems išeiginių dienų arba švenčių pusryčiams, nes susideda iš vaisių ir avižų - beveik vien iš sveikų dalykų :)

Noriu pasidalinti kalėdiniu jo variantu su cinamonu, obuoliais, spanguolėmis ir riešutais. Puiki dovana Kalėdų rytą artimiausiems ir brangiausiems - kartu praleistas laikas, juokiantis, bendraujant, jaukiai skaitant, būnant kartu ir.. žinoma mėgaujantis skanėstais.

2016 m. lapkričio 29 d., antradienis

Matcha Latte keksai

Man labai patinka žodis "keksas", nežinau, kažkokios asociacijos iš vaikystės su kažkokiu mielu gyvūnu, ar gal filmą kokį mačiau, nepamenu. Jis man toks.. naminis.. Na bet taip ir yra - kas gali būti geriau sekmadienį, kai už lango pusto, nei keksiukų kvapas sklindantis po visus namus.. Bet aš kažkaip jų nekepu labai dažnai.. na nes jie tokie.. maži.. ir greit susivalgo :) O ir formos neturėjau.. Bet šį savaitgalį nuo pat ryto padus pradėjo kutenti ta nuotaika. Na ta - keksiukų kepimo nuotaika. Tai nulėkiau per audrą iki draugės, gavau formelę (ačiū, Giedrute) ir grįžusi namo burtininkavau.

Pamenat, kažkada dalinausi matcha latte receptu. Matcha - tai pačios aukščiausios kokybės nekaitinti, neskrudinti, labai atsargiai išdžiovinti žalios arbatos milteliai. Matcha - tai vienas iš superfoodų, pilnas antioksidantų, padedantis šalinti toksinus, skatinantis medžiagų apykaitą, o dar pilnas chlorofilo ir vitaminų. Kartu su augaliniu pienu ir karštu vandeniu plakant blenderyje galima pasigaminti nuostabaus skonio latte, tik be kavos, o su sveikesne alternatyva - matcha arbata. Bet taip pat šiuos arbatos miltelius galima panaudoti ir kitur: gaminant žalius kokteilius, avižinę košę ar kažką kepant..

Šį kartą siūlau išsikepti tokių pieniškų, grynai kaip matcha latte keksiukų. Labai lengvai pagaminamų, tik iš kelių ingridientų ir veganiškų. O skonis - gurmanams. Kažkas kitokio, su lengvu atspalviu. Žaliu :) Aaa?


2016 m. lapkričio 23 d., trečiadienis

Kvapų Namai

Niekam ne paslaptis, nes rašiau jau apie tai tūkstantį kartų - kad esu natūralios kosmetikos šalininkė ir mylėtoja. Jau daug daug metų nenaudoju nieko "cheminio". 

Todėl yra viena vieta ant Marijos žemės, kur nuėjus visad sustoja laikas ir apsąla nosis. Visad ten nuėjus galvoju kaip gera būtų čia dirbti, ką ten dirbti - gyventi. Taip jau ten kvepia, taip jau ten jauku.. O vasarą, kai nusivedžiau draugę iš Krokuvos, tokią pat pamišusią ant visų tų aliejukų, kaip ir aš - tai mes vos nepavėlavome įsodinti ją į autobusą namo. Nes ji viską turėjo pauostyti. Viską. :)  Kvapų Namuose juk yra pats didžiausias eterinių aliejų ir jų mišinių pasirinkimas Lietuvoje. O dar man labai patinka, kad jie tausoja gamtą - atnešus priima visą tarą nuo savo produkcijos, suteikia jums nuolaidą, o stiklinius butelaičius panaudoja dar kartą.

Todėl su didžiausiu malonumu dalinuosi Kvapų Namų bandymais. Kadangi jie tiek daug turi produktų, o aš tiek daug noriu/galiu apie juos pasakyti, aprašyti, aptarsiu tik kelis ir pasidalinsiu savo eterinių aliejų panaudojimų būdais :)

2016 m. lapkričio 21 d., pirmadienis

Rytų skonis Nr. 2 falafeliai ir tahini padažas

Užtrukau šiek tiek su antrąja dalimi, bet taip jau būna. Šis ruduo crazy kaip niekad - trys darbai ir plius dar mokslai. Bet visi mylimi ir mėgiami, tad tempiu kol kas nors ir paburbu :)

Taigi - falafeliai. Smagu, kad Lietuvoj jau ne vienoj vietoj jų galima nusipirkti, o visai neseniai užtikau net ir Urmo bazėj viečikę, dar neragavau, bet vien idėja - kad veganiškas food'as (nors ir fast) tampa vis labiau prieinamas - išties džiugina, žmonės sąmoningėja.

Žinau, daug kam atrodo, kad su tais falafeliais daug vargo, bet iš tiesų jie labai paprastai pagaminami ir tų gaminimo būdų daug, priklausomai nuo to kiek laiko turit. Aš aptarsiu visus savo bandytus būdus ir pasidalinsiu receptu, kurį gaminu dažniausiai.

Rytų skonis Nr. 2 falafeliai ir tahini padažas

Užtrukau šiek tiek su antrąja dalimi, bet taip jau būna. Šis ruduo crasy kaip niekad - trys darbai ir plius dar mokslai. Bet visi mylimi ir mėgiami, tad tempiu kol kas nors ir paburbu :)

Taigi - falafeliai. Smagu, kad Lietuvoj jau ne vienoj vietoj jų galima nusipirkti, o visai neseniai užtikau net ir Urmo bazėj viečikę, dar neragavau, bet vien idėja - kad veganiškas food'as (nors ir fast) tampa vis labiau prieinamas - išties džiugina, žmonės sąmoningėja.

Žinau, daug kam atrodo, kad su tais falafeliais daug vargo, bet iš tiesų jie labai paprastai pagaminami ir tų gaminimo būdų daug, priklausomai nuo to kiek laiko turit. Aš aptarsiu visus savo bandytus būdus ir pasidalinsiu receptu, kurį gaminu dažniausiai.

2016 m. spalio 20 d., ketvirtadienis

gamtos vaistinėlė - putinas

Turbūt kiekvieno vaikystėje ar namuose yra/buvo tų, tik tų namų/šeimos firminių, dažnai natūralių,  o kartais ir keistų vaistų :) Mūsų namuose, dar iš gilios vaikystės, sovietų laikų, pamenu kakavos sviestą tirpdytą piene (fui), terpentinu įtrintas kojas vilnonėmis kojinėmis, boružėlinę nugarą po taurių ir... trintas putino uogas su medumi. Nieko nesakau, man tas putinas buvo labai gražus, ypač rudenį, kaime, kai viskas aplink be lapų - o jis sau raudonuoja, uogų kekėmis mosuoja. Tik kai reikdavo gerti tas trintas uogas. Pamenu, jos visad turėdavo kažkokį keistą močiutės kvapą ir tas kartumas.. Oi. 

Bet, kai užaugau, atsirado daugiau košės/sąmoningumo galvoje, ir labiau pradėjau vertinti gamtos dovanas - jaučiu begalinį dėkingumą savo mamai, kuri, nuo vaikystės, visada, pirmoje vietoje mus gydė tais natūraliais, gamtos vaistais. Ir kurios šaldytuve visą šaltąjį sezoną galima rasti putino stiklainiuką. Mano sesė taip pat jį pirmoj vietoj vartoja, kai jos maži vaikiukai peršąla - sako stebuklingai veikia. Bet putino uogų stebuklingas poveikis nesibaigia vien peršalimo ligų gydymu.


2016 m. rugsėjo 15 d., ketvirtadienis

Rytų skonis Nr.1: humusas

Pirmą kartą paragavau šio rytietiško gėrio, kai jis dar nebuvo toks populiarus, iš tiesų, tai nutiko taip seniai, kai dar net nebuvo facebook'o ;) Įsivaizduojat? Su drauge arti mėnesio keliavome po Ispaniją, apsistodamos pas žmones per svetingumo programą "Hospitality club", dabar aš jau ja nesinaudoju, dabar naudojuosi "Couchsurfing" svetingumo programa, bet tai vis dar mano mėgiamiausias būdas keliauti, kartais - priimant svečius pas save ir net neišeinant iš namų :)

Tada, pamenu, apsistojome kažkuriame pajūrio miestelyje, Alikantėje ar Almerijoje pas tris vaikinus, kurie buvo veganai, o aš tada net vegatarė nebuvau ir visas dienas jie mus vaišino ispaniškais ir ne tik veganiškais patiekalais. Tada pirmą kartą paragavau šaltos gaspačo sriubos. Ir žinoma humuso, bei falafelių. Pamenu, kaip sėdint virtuvėj ir stebint gaminimo eigą, man pasirodė jau tokio sudėtingumo tie patiekalai.Visų pirma: gal pirmą, o gal antrą kartą matomi avinžirniai, kuriuos reikėjo iš vakaro užmerkti, paskui ilgai virti, paskui malti..Oi... Bet patiekalas gavosi tikrai skanus. Galbūt ne skanesnis, nei saldūs, sunokę ispaniški vaisiai (tada pirmą kartą ragavau ir figų), riebūs, tiesiai nuo medžių skinti avokadai.. - bet skanus. Toks skanus, kad grįžusi namo, išmokau ir aš tą čiudo humusą gaminti. Bet vistiek labai džiaugiuosi, kad jis jau pasidarė populiarus ir pas mus: Vilniuje, mano mėgiamas "Zatar" gamina tobulo skonio humusą su falafeliais ir namine pita, Ukrainoje, Vinnitsoje, kur gyvenau, taip pat turėjau tašką: požeminėje perėjoje, prie medicinos universiteto, kur daug studentų rytiečių studijavo, šeimos restoranėlyje kartais skanaudavau tų falafelių, nedažnai, nes reikėjo per visą miestą dėl jų važiuoti.


2016 m. rugpjūčio 11 d., ketvirtadienis

daigintų grikių ir uogų kokteilis, bei naujas šeimos narys - Nutribullet !

Gal ir neatrodo, bet kartais aš galiu būti labai konservatyvi. Ypatingai kas su maistu susiję, taip, mėgstu išbandyti naujus dalykus, bet jei kas man jau iš tikrųjų patinka - turbūt nematau reikalo išradinėti dviračio ir mėgaujuos pamėgtu skoniu. Betgi kartais, pakeitus vieną ingridientą arba prijungus kažkokį prieskonį galima išgauti, kitokį, netikėtą, ypatingą ir kartais dar geresnį skonį.


2016 m. liepos 21 d., ketvirtadienis

žalumynų pagardas žiemai (termiškai neapdorotas)

Aš turiu tetą Lionę, iš tikro tai - Eleonorą, ji - mano mamos sesė. Ji, kaip ir aš yra paveldėjusi savo amžinatilsį mamos, mano močiutės gyslelę daržui, sodui, sodinimui ir auginimui. Pamenu, dar nuo vaikystės, tetos didžiulį klestintį sodą, pamenu kuriame kamputy augdavo žemuogės, ir jų būdavo visada, pamenu žalių žirnelių eiles - ko gi daugiau vaikams bereikia, pamenu raudonus obuolius svarinančius šakas, pamenu, kad pas ją visad būdavo labai maži, tik minimalūs ploteliai paprastos žolytės, o kiek akys užmato - visur kažkas nokdavo, sirpdavo, žydėdavo, kvepėdavo. Labai gerai pamenu tą jausmą jos sode - kiek visko daug ir visko užtenka. Toks visiškas lietuviškas rojaus sodas pas mano tetą Lionę. Kai jau paaugau, pradėjau su teta dalintis sėklomis, ji visad mėgsta kažkokių įdomių, keistesnių augaliukų pasisodint, kažko naujo, nematyto, neragauto. O dar mano teta - pati pirmoji iš mano giminės rato besidominti sveika gyvensena, badavimu, sulčiavimu, organizmo valymu ir panašiais dalykais. Taip, žinau, man labai pasisekė :) Tikrai pasisekė, nes kiekvieną kartą apsilankius, žiū jau teta kažką man į kuprinę krauna - tai gabalą cukinijos, moliūgo ar prieskonių kokių, tai obuolių tai uogų. O kartais iš jos grįžtu su lauknešėlių stebulingų receptų.

Vienu tokiu, paskutiniu, labai labai noriu su jumis pasidalinti. Jam gaminti šiuo metu - pats metas. Kaip tik derlius lietuviškų žalumynų darželiuose linguoja. O jei nelinguoja, vistiek kaip tik aplink šį metą, galima rasti pigiau mas močiutes turgeliuose nusipirkti. O receptas - tokio lietuviškojo pesto padažo, pagardo iš bazilikų, petražolių ir krapų. Skonis - reiks tvardytis, kad liežuvio nepraryt. Pažadu :) Panaudojimas - begalinio universalumo, galima naudoti ir kaip padažą salotoms, ir su daržovėm ir su makaronais labai tinka. Žodžiu, tikrai siūlau pasigaminti. O dar labai svarbu, kad šis padažas nevirtas ir nekeptas, tiesiog šaldytuve jį reiks laikyti.


2016 m. liepos 19 d., antradienis

žaliosios matcha arbatos ledai su šokolado gabaliukais

Vis dėl to vasara, kad ir ką termometras besakytų. O ko norėt - gi ne Ispanija čia - Lietuva. Betgi galima ir tokia vasara pasidžiaugti. Tokia, ne per daug karšta vasara, su puse puodelio šilto, vasarinio lietaus pakrapinimo per dieną labai tinka dviračių žygiams. Tinka kelionėms aplankant lietuviškas įdomybes, muziejus, parkus, pilis :) Labai tinka knygų skaitymui hamake, ištiestame tarp obelų, užsiklojus tuo languotu močiutės pledu. Tokia vasara tinka visiems tiems patiems dalykams - mažiems džiaugsmeliams, uogų nudažytiems pirštams, vaivorykštėms, grybų kvapo samanų glostymams ir.. ledams. Taip - ledams! Ledams, kuriuos galite pasigaminti per kelias minutes, turėdami kameroj tik vieną, pagrindinį ingridientą - šaldytų bananų. Žinoma, jei norite stebuklingesnių ledų, reikės dar kelių dalykų, bet tik kelių. Šiandien siūlau pasivaišinti žaliosios matcha arbatos ledais su mėtomis ir juoduoju šokoladu. Pažadu vasara iškart pasidarys labiau vasariška :)


2016 m. liepos 14 d., ketvirtadienis

Ieva bando: The Urban Garden sulčių programa

Aš labai mėgstu sultis. Net ir dabar, kai rašau šias eilutes, man iš dešinės oriai pūpso litras žalių, gaivių ir vėsių. Mano mėgiamiausių - iš naminių agurkų, obuolių, žalumynų (šiandien dėjau kale'ų, mangoldų, morkų lapų), pusės citrinos ir galiuko imbiero. Būna kartais, kad pamirštu savo sulčiaspaudę kelioms dienoms ar net savaitėms, bet visada, visada vėl prie jos grįžtu. Tiesą pasakius, geriausiai savo kūne jaučiuosi būtent kai geriu tik sultis. Taip žinoma labai dažnai nebūna, bet pasitaiko. Kiekviena pavasarį ir rudenį, keičiantis sezonams visada bent savaitę ar dešimt dienų ištaikau, taip pat skelbiu iššūkį čia, tinklaraštyje, kuriame gali prisijungti visi norintys savaitei, dienai ar trimis. Dalinamės receptais, nuotraukomis, įkvėpimais, klausimais - visada lengviau ir linksmiau kai yra palaikymo komanda :) 

Apie savo sulčiavimo patirtis jau esu rašiusi, taip pat, kaip ir apie sulčių naudą, tad labai pasistengsiu stipriai nesikartoti, bet šiek tiek, keliais sakiniais, kuom sultys ypatingos ir ką jos mums daro, manau reikia. Tuo labiau, kad visai neseniai, sulaukiau komentaro, kad tos sultys išvis nieko gero, geriau valgyt cielas vaisius ir daržoves. Taip, sutinku, tačiau sultys tinka vienu atveju, vaisiai ir daržovės - kitu. Galima juos derint kartu, o dar yra toks dalykas kaip sulčių pasninkas - ką aš ir dariau praėjusį savaitgalį. Kad išsivalyti/perkraut organizmą, arba sergant - galima pabadauti arba gert tik sultis. Sultys, būtent be ląstelienos praktiškai visai neatima energijos iš organizmo jas virškinant (šiaip, mes sunaudojame tam 60 proc. energijos) ir ta energija gali būt panaudota toksinų šalinimui ir ląstelių regeneracijos procesams. Sultys lyg vaisių ar daržovių kraujas - eina tiesiai į mūsų kraują. Žymus jogos mokytojas Yogananda, prieš keletą metų viešėjęs Lietuvoje bet jau iškeliavęs anapus, viešnagės metu buvo 104 m. ir pilnas jėgų, o jo pagrindinis maistas buvo apelsinų sultys ir vanduo, jis tiesiog perpjaudavo apelsinus pusiau ir išščiulpdavo sultis. Tai pats švariausias ir mažiausiai apkraunantis, apsunkinantis maistas žmogui. Be to, spaudžiant sultis lėtaeige sulčiaspaude, net jei ne iš ekologiškų vaisių/daržovių, didžioji dalis toksinų lieka išspaudose.

O dar - praeitą savaitę sulaukiau draugų iš Italijos, kurie ypatingai domisi sulčiavimu, patys daug sulčiauja ir taip pat praktikuoja pranalvalgystę. Tai jau atskira tema, bet įkvėpimo gavau nemažą dozę, to pasekoje praeitą savaitę sulčiavau kas antrą dieną, labai nenorėjau to nutraukti ir savaitgaliui atėjus, tačiau turėjau važiuoti į Vilnių, į seminarą, kur ruoštis sultis galimybės nebuvo. Bet čia išgelbėjo The Urban Garden ir jų sulčių programos. Išsipildė mano dar nebuvusi įgyvendinta svajonė - sulčiavimas be vaisių/daržovių plovimo, pjaustymo, o svarbiausia - be sulčiaspaudės valymo kelis kartus per dieną :)

2016 m. liepos 11 d., pirmadienis

dvi natūralios valymo priemonės visiems namams

Įkvėpta Bea Jhonson knygos "Zero Waste Home" noriu pasidalinti ir paskatinti pakeisti savo visas įmanomas namų valymo priemones į du dalykus, kurie tikrai gali visą tą krūvą chemijos atstoti, jie yra natūralūs, tausojantys gamtą produktai ir juos galima įsigyti be plastiko, o gal ir visai zero waste, bet aš dar neradau kur :)

Taigi, pristatau:

2016 m. liepos 1 d., penktadienis

kompostas

Tema, gal ne visai susijusi su sveika gyvensena ir tikrai ne receptas, bet užtat labai susiję su sąmoningu gyvenimu, ekologija ir todėl tikiuos, kad bus įdomu, bei naudinga.

Nepasakosiu kuom kompostavimas, bei jo produktas - natūrali trąša humusas, naudingas žemei ir daržininkams, nes tai galite pasiskaityti internete. Tačiau pasidalinsiu svao kompostavimo istorija. Aš kompostuoju jau labai seniai, taip seniai, kad net negaliu atgaminti nuo kada, galbūt 5-6 metus, gal ir daugiau. Kompostą metu į nedidelį sandariai užsidarantį kibirėlį. Kurį, kai prispildo, pilu į komposto dėžę.

Gyvenu bute, bet mano tėveliai turi žemės, sodą ir daržą, kur nuolat stovi kelios dėžės kompostui. Neturiu mašinos, tad kartais tenka tą kompostą nešti ar vežti dviračiu. Pamenu neseniai čia buvo vienas iš tokių atvejų - susikroviau viską į kuprinę ir išėjau, mano tėvai gyvena maždaug trys kilometrai nuo ten, kur gyvenu aš. Einu pamenu ir šovė mintis - jei kas pažiūrėtų, ką aš nešu, kad aš pilną kuprinę realiai šiukšlių prisikrovus, maisto atliekų, ne pirmos dienos, ačiū dievui, kad kibirėlis sandarus - na niekas nesuprastų. O man jau - tai savaime suprantamas dalykas. Ir netingiu, ir nesunku, nes tai tik įprotis. Kaip ir praktiškai bet kas - ką mes darome. Reikia tik noro, motyvacijos, priežasties tą į protį išsiugdyti, o paskui jau viskas lengva ir paprasta pasidaro. Bute kompostuoti tikrai nėra sunku, kibirėlį galite pasistatyti po kriaukle arba ant žemės šalia tos vietos, kur gaminate. Jei jis sandariai užsidaro jokių nepatogumų, blogo kvapo nejausite.

Bet vistik kyla klausimas, kodėl aš nešu tą kompostą tris kilometrus? 

2016 m. birželio 21 d., antradienis

10 stebuklingų obuolių sidro acto savybių

Aš vis ieškau sveikatos eliksyro :) Arba tiesiog skanaus ir sveiko gėrimo. Tas ypač pasireiškia vasarai atėjus. Praeitą vasarą žaidžiau su kombuča, apie kurią galite pasiskaityti štai čia. Ir ji man tikrai labai labai patiko, bet daug keliauju, o kombučai, kaip kokiam naminiam gyvūnėliui, reikalinga nuolatinė priežiūra, tai ne visada pavyksta. Bet nesenai atradau ją kažkiek pekeičiantį dalyką, nenusileidžiantį nei skoniu ir gerumu.. Šį stebuklingą gėrimą rekomenduodavo ir naudojo pats Hipokratas, kaip vaistą ir sveikatinimosi priemonę. Tai kas tas stebuklas? Įdomu?

2016 m. birželio 9 d., ketvirtadienis

Kombučia !

Neseniai tik apsižiūrėjau, kad nesu sukėlusi čia į blog'ą kombučios nuotykių, kurie Beatos virtuvėje svečiavosi. Neatleistina :) Taigi..

Visi turbūt prisimenat, kaip anais laikais (90‘taisiais) ant dažnos palangės galėjai pamatyti trilitrinį stiklainį su kažkokiu rudu skysčiu ir dar kažkokiais neaiškiais (ne visai patraukliais dalykais) plūduriuojančiais viduje. Daug mamų, močiučių ir tetų augino tada tą vadinamą Tibeto grybą ir gėrė kaip gėrimą nuo visų negalavimų.

Turiu prisipažinti, kad dėl viso to reikalo vaizdo ir kvapo tada aš susilaikiau nuo ragavimo. Tačiau nesenai, iš visų kampų, visų pažįstamų man pradėjo ta kombučia lysti. Tas bandė, tam labai patiko, anas geria – labai gerai jaučiasi, labai skanu ir pan. Na, ką galvoju, reik ir man pabandyti.. Tuo labiau, kad viską pačiam pasidaryti – praktiškai nemokamai gaunasi. Gi nieks per galvą neduos – nepatiks, išpilsiu. Pasistudijavau informaciją, sulaukiau keletos vertingų konsultacijų iš rimtų kombučios fanų ir pabandžiau. 

Pirmą kartą paragavus galiu prisipažinti, kad net sucypiau, tikrąją to žodžio prasme.  Na neįsivaizduojamo skanumo gėrimas gaunasi, lyg skanus limonadas sumaišytas su švelnia namine gira. Ogi pasirodo tos mūsų tetos ir močiutės ne taip ten viską darė, pats pagrindinis dalykas kombučoje – antro fermentavimo procesas ir skonio suteikimas. Tai viską pakeičia. Sudėtinga?.. Tada apie viską nuo pradžių. Pirmiausia, kas ta kombučia.

2016 m. birželio 3 d., penktadienis

Garžgarsčių, jaunų burokėlių ir žaliavalgiško anakardžių sūrio salotos

Kadangi aš visad stengiuosi valgyti/naudoti tai, kas tuo metu auga, besikapstant burokėlių lysvėje, kurie jau labai prašėsi praretinami, į galvą atėjo ryškių spalvų ir skonių vizija. Todėl recepto pavadinimas galėtų būti – „Miražas burokėlių lysvėje“, bet gal ne visi suprastų, tai palikim pirmąjį variantą. 

Šios salotos, dėl savo spalvų, labai tinka svečiams nustebinti ar savo mielus ir brangius žmones pamaloninti. Žodžiu – stalo puošmena garantuota. O skonis.. mmm..

2016 m. gegužės 30 d., pirmadienis

5 ingridientų veganiška moliūgų sriuba su kokosų pienu

Jei aš darže, rūsy, šaldytuve ar šaldiklyje turiu šių dalykų - žalumynų, bananų, moliūgų - aš rami. Žinau, kad bus ką valgyt. Kad bus ką valgyt skaniai, maistingai ir sveikai. Šie trys maistai - tai mano staple food, pagrindiniai produktai - jų suvalgau daugiausiai ir ištisus metus. Žalumynai tai visiems turbūt aišku - dedam į kokteilius, salotas, troškinius, spaudžiam sultis; bananus - taip pat į kokteilius, gaminu iš jų ledus, dedu į košes, kepu pyragus; na, o iš moliūgų, apie kuriuos ir bus šis receptas - iš moliūgų gaminu be galo skanias, saldžias pusryčių salotas, taip pat metu į kokteilius, spaudžiu sultis, troškiniuoju troškinius, užkepu orkaitėje tiesiog ir verdu labai skanią, šildančią, maistingą sriubą. Ji labiausiai tinka darganotom, vėsiom dienom, bet kadangi mes tokių dienų Lietuvoje ir vasarą turime, todėl dalinuosi :)


2016 m. gegužės 23 d., pirmadienis

salotos stiklainyje (arba sveiki pietūs, kurie visada su tavimi)

Šis įrašas tikras išganymas visiems, kurie dirba, kurie mokosi, ar kurie daug keliauja...:) Visiems tiems - kurie nebūna namuose pietų metu; kurie negali pasiruošti sau maistingo ir sveiko maisto, kada tik panorėję... Bet pradžioj - istorija :) Kaip visada :)

Senai, senai, kai dar dirbau corporate job, arba ofisinį darbą, dažniausiai nešdavausi pagamintus pietus iš namų. Kadangi turėjau savo asmeninę virtuvėlę su visais reikalingais prietaisais: šaldytuvu, virduliu, mikrobange (kuria nesinaudojau) ir tikra elektrine virykle - nebuvo sunku. Nors kompanija turėjo ir valgyklą, ir kavinę, tačiau ten maisto vaizdas pernelyg manęs nežavėjo, tuo labiau, kad jau buvau vegatarė, eksperimentavau su žaliavalgyste. Taigi nešiaus iš namų, kartais šildžiaus, o kartais, nespėjus pasiruošti, per pietų pertrauką ruošdavau maistą tiesiog darbe. Taip, turėjau stebuklingą darbo vietą, kur vistiek jaučiaus kaip auksiniame narvelyje. Bet aš ne apie tai. O apie tai, kad manau, jog dauguma žmonių savo darbe ar moksluose deja neturi tokių galimybių - ruošti šviežią maistą darbe. Bet tada tuo labiau verta pasiruošti maistą namuose ir tiesiog nusinešti į darbą. Taip bus žymiai pigiau, sveikiau, jūs žinosite iš kokių produktų gaminote, ir su kokiom mintim ruošėte.

Tai va, visai neseniai atradau tokį stebuklingą daiktą - stiklainį iš BPA free plastiko su specialiu indeliu padažui.. Žodžiu, idealią tarą neštis pietums, salotoms į darbą, mokslus ar pikniką. Jis labai lengvas, galite jį vartyti kaip tik norite,  niekas niekur nešsilies, tol, kol jūs nepanorėsite.  Ir dar viena gera naujiena, kad elektroninė parduotuvė "Gerduva", kur parduodami šie gražuoliai, maloniai sutiko apdovanoti nuolaidėle visus Every Special Day skaitytojus. Jums tereikia suvesti nuolaidos kodą, prieš atsiskaitant - hdh4so398. Nuolaida galioja tik Aladdin maisto stiklainiams ir tik tris dienas, iki 26 gegužės, tad paskubėkite.

2016 m. gegužės 19 d., ketvirtadienis

paprastas nepaprastas veganiškas plovas

Šį plovą gaminu nuo studentavimo laikų. Jei koks gruzinas ar uzbekas užmatytų kaip aš jį gaminu ir kad vadinu plovu - tai gal ir samčiu užvoštų, bet kol negirdi, nemato - aš sau gaminu ir vadinu kaip noriu :) Visiems, kas ragavo kol kas labai patiko, ir man labai patinka - o tai juk ir svarbiausia, dar labai svarbu, kad šis veganiškas plovas be galo greit paruošiamas, o produktus jam tikrai turite šaldytuve.

Svarbiausi čia, kaip ir pridera plovui - prieskoniai. Jais žaidžiant galima iš paprastų ingridientų sukurti nepaprastą, šventinį skonį. Anksčiau naudojau iš Ukrainos atsivežtus specialus uzbekiškus prieskonius plovui, bet jiems pasibaigus atradau labai skanų ir kokybišką karį, kuris čia labai tinka. Šiaip aš prieskonių daug nenaudoju, ypač paskutiniu metu. Juodi pipirai, karis, cinamonas ir beveik viskas turbūt. Bet šis patiekalas jų labai prašosi. Labai svarbu, kad prieskoniai būtų kokybiški, paprastose parduotuvėse jų net neperku - nes ten ne pipirai, o dulkės kažkokios, o karis - be kvapo ir be skonio. Prieskoniai juk ne tik skonį, kvapą paryškina, pagal ajurvedą - jie turi ir gydančių, balansuojančių savybių, tad tikrai verta įsigyti ekologiškų prieskonių, tuo labiau, kad skirtumą pajausite iš karto. 

2016 m. gegužės 13 d., penktadienis

Ieva bando: Ambroozija

Šį kartą - grynai moteriškas įrašas ir konkursas! :) Aš - didelė mėgėja natūralaus grožio ir natūralios kosmetikos. Būna dienų, kai ant veido nutūpia tik kokoso aliejus ir jaučiuosi puikiai. Dar labai mėgstu natūralią rankų darbo lietuvišką kosmetiką, labai patinka "You&Oil", ypač jų aliejukas plaukams, labai labai patinka viskas iš "Kvapų namų", kiekvieną kartą ten nuėjus negaliu greit išeiti ir uostau uostau jų visus tuos eterinius aliejus, kol galva apsisuka :) O dar labai labai labai patinka "Ambroozija". 

Su "Ambroozija" primą kartą susidūriau per draugės Jurgos "Žalios Pupos" Laisvės alėjoje, Kaune atidarymą, dalinausi kažkada FB puslapyje nuotraukomis, kaip gera ir skanu ten viskas buvo, ech. Tai va, be visų gėrių ir skanumų, gavau tada ir daug daug dovanų, mėgstu tokias šventes. Viena iš dovanėlių buvo - Ambroozijos mėginukų rinkinys. Man paliko neišdildomą įspūdį. Kvapai, konsistencija, jausmas ant veido, ypač jų serija "Saulė" tai OMG, kažkas tokio. Galiu tvirtai pasakyti, kad tai mano mylimiausia lietuviška kosmetika ir labai siūlau išbandyti, kad išbandyti būtų drąsiau, nusprendžiau pasidalinti savo turima jų kosmetika ir trumpai apžvelgti. O kad būtų įdomiau - dovanoju Ambroozija natūralų makiažo valiklį "Brėkšta" - tereikia komentaruose pasidalinti savo mėgiamiausiu naminiu grožio receptu - gal turit kokią firminę kaukę, kuriai susiplakti minutės užtenka ir pan :) Nugalėtoją paskelbsiu po savaitės. O kol kas - atveriu savo vonios spintutės duris..

2016 m. gegužės 12 d., ketvirtadienis

Pavasarinių žalumynų ir kynvos salotos

Ne paslaptis, kad aš labai mėgstu paprastą maistą - iki 5 ingridientų ir mažiau. Nemėgstu primaišytų visokių dalykų, manau taip ir skrandžiui lengviau ir nereikia taip stipriai sukti galvos dėl produktų derinimo, jei tik kelis naudoji. Netgi prieskonių paskutinių metu beveik nevartoju, o jei vartoju tai elementariausius - pipirus, kartais karį, labiausiai mėgstu šviežias žoleles. Jei jums irgi taip patinka - šios salotos kaip tik tokios :)

Pačių salotų receptą pasiskolinau iš draugės Ingos, kai trūksta idėjų gaminimui, siūlau apsilankyti jos FB puslapyje "Ingos vegan virtuvėlė". Salotos be galo paprastos, skanios ir pilnos pavasario vitaminų. Į šias salotas dėjau žliūgės. Žliūgė tai toks augalėlis, kurio tikrai gausu kiekviename darže ir dažna šeimininkė jį piktžole laiko, o be reikalo. Ji turi daug vitaminų – A, B, E, K, C, flavonoidų, fitoncidų, mineralų – kalio, chloro, geležies, magnio, vario, kobalto. Žliūgė - tonizuoja organizmą, sti­mu­liuo­ja šir­dies dar­bą, ­ge­ri­na me­džia­gų apy­kai­tą, todėl tinka norintiems sulieknėti, gerina nervų sistemos darbą. Žodžiu, ne mažiau stebuklinga, nei visi kiti laukiniai augaliukai :) Jos galima dėti į kokteilius, sriubas, gaminti padažus, arba kaip aš ir siūlau - salotas. Žliūgę radus, galima pasisodinti į vazonėlį ir auginti ant palangės ištisus metus. O dar - žliū­gė mo­ka ir orus at­spė­ti. Jei­gu ji iš ry­to neišsk­lei­dė žie­dų – die­ną tik­rai bus lie­taus. Bet nuo raganysčių, grįžkime prie salotų..

2016 m. gegužės 10 d., antradienis

5 ingridientų nekeptas, žaliavalgiškas trupininis pyragas su datulėmis

Tęsiame datulių maratoną! Prieš tai gaminome datulių pastą (jei negaminote - tai ko laukiate?), o šią savaitę - siūlau pasigaminti ir patiekalą su ta pasta.

Mano močiutė visad lepindavo mus tokiu  savo firminiu, trupininiu pyragu įvairių švenčių, gimtadienių metu. Ir nors močiutės pyragas buvo dieviškas (kaip gi kitaip), siūlau pasigaminti sveikesnį jo variantą - be miltų, be cukraus, be kiaušinių ir nekeptą. Veganišką ir žaliavalgišką. Susidomėjote? 

Be viso to, šis pyragas tikrai patiks ne tik žaliavalgiams, veganams, vegetarams bet ir visavalgiams žmonėms, patikrinta per praktiką, pyragas bus tiesiog nušluotas nuo stalo. Jis puikiai tiks iškyloms, neštis į gimtadienį ar suneštinius pietus.


2016 m. balandžio 27 d., trečiadienis

Datulių pasta/sirupas gyvenimo/patiekalų pasisaldinimui - žaliavalgiška ir sveikuoliška

Visiems, kas daugiau ar mažiau domisi sveika gyvensena ateina laikas ir iškyla daugelio vidinių prieštaravimų susilaukiantys klausimai, apie druskos ir cukraus vartojimą. Druską kol kas beriame šalin, stabtelėkime prie cukraus :) Nepasakosiu visų ypatybių - internetas visagalis ir kas nori baisių pasakėlių prieš miegą, galite rasti ir pasiskaityti. Iškart einu prie pozityvo ir konstruktyvo - o norite pasisaldinti gyvenimą bei savo nuostabius, su meile gamintus patiekalus sveikai? Taip, taip - vaisiais - taip kaip gamta sutvėrė.

O tas stebuklingas vaisius - datulė. Be to, kad yra ypatingai saldžios, skanios ir turi natūralaus karamelės skonio, datulės pilnos vitaminų ir mikroelementų. Datulėse gausu kalcio, geležies ir magnio. Sakoma, kad jos gali padėti norint numesti svorio ir esant vidurių užkietėjimui.

Taigi siūlau  ne šiaip sau datulę sugraužti, o pasigaminti datulių pastos - natūralaus, žaliavalgiško-veganiško, viskam tinkančio saldiklio. Kodėl datulių pasta? Nes ji be galo patogi naudoti - jums nereiks kiekvieną kartą malti ar trinti, nereiks išiminėti kauliukų ar kitaip gaišti savo brangaus laiko. Datulių pasta puikiai laikysis šaldytuve iki savaitės, bei iki trijų savaičių - šaldiklyje. Siūlau laikymui naudoti stiklinę tarą - tai visada padeda ilgiau išsaugoti produktus šviežius.


2016 m. balandžio 21 d., ketvirtadienis

veganiška pusrytinė burnočio košė

Jau seniai seniai kontempliavau mintį, dalintis šitame blog'e ne tik žaliavalgiškais patiekalais, bet ir veganiškais receptais. Nes mano pačios mityba veganiška su žaliavalgiškais intarpais ir ilgesniais pažaliavalgiavimais vasaros metu. Taigi, labai tikiuos, kad ir tokie receptai kažkam patis ir bus naudingi. Viską visada gaminu vienodai - kuo mažiau ingridientų, kuo paprasčiau ir kuo sveikiau - mėgstu tikrą maistą.

Ypatingai šaltu sezonu sau ir artimiesiems gaminu daugiau veganiškų patiekalų, nors stengiuosi ištisus metus rytais vistiek gerti žalią kokteilį arba sultis, o vakarienei irgi kažką žalio - dažnai tai būna keli greipfruktai, salotos ir pan, kadangi grįžtu namo vėlai, po jogos pamokų, tai vakarienė išties būna minimali, tik kad užmigti ne tuščiu skrandžiu :) 

Bet būna tokių šaltų, apsiniaukusių rytų, kai šildymas jau išjungtas, o pavasaris kažkur pasiklydo ir kai visai visai nesinori plaktis to kokteilio. O norisi kažko šilto, minkšto ir švelnaus, kaip iš vaikystės. Na, brangiausio šuniuko ar sekmadieninio mamos pakutenimo lovoje gal nepavyks susigrąžinti, bet košę išsivirti galima :) 

2016 m. kovo 23 d., trečiadienis

Ieva bando: "Ranchers"

Taigi, nuo šiol, kartais mano blog'e pasirodys nauja (nežinau net kaip pavadinti teisingai) rubrika - "Ieva bando", kur aš bandysiu visokius naujus dalykus ir aprašysiu kaip patiko, dažnai tai turbūt bus įvairūs maisto produktai, bet nebūtinai.

"Ranchers" lifolizuotus vaisius mačiau jau senokai tai vienoj, tai kitoj parduotuvėj, atrodė labai skaniai ir įdomiai, bet sulaikė nuo pirkimo jų kaina, ir kad nebuvau bandžius, ir kad ničnieko apie juos nebuvau girdėjusi.. Tačiau, koks sutapimas, po kelių dienų, Ona iš OnaBūkPlona (labai rekomenduoju šią mergaitę visiems, kam reikia motyvacijos sportui) pasidalino pas save apie šiuos lifolizuotus vaisius ir sužinojau, kad jie yra lietuvių gamintojo! Vau, iš tikro net negalvojau, nes tikrai labai gražus ir kokybiškas pakuotės dizainas, toks visiškai užsienietiškas :) O kaipgi galima neparagauti lietuviško produkto? 

Taigi - kaip aš "Ranchers" lifolizuotus vaisius ragavau...


2016 m. kovo 2 d., trečiadienis

Vanilinis mėlynių ir anakardžių pieno kokteilis

Mes jau į antrą dieną kokteilių ir sulčių iššūkio įšokome, jis vyksta kiekvieną pavasarį ir rudenį, o kartais ir metų eigoj. Savaitę arba dešimt dienų geriame tik sultis ir/arba kokteilius, žolelių arbatą, tam, kad keičiantis sezonui išsivalyt organizmą. Iššūkis visada sutampa su delčia, arba keliom dienom aplink pilnatį, toks mėnulis natūraliai suaktyvina toksinų šalinimą iš organizmo, palengvina pasninką, ne taip jaučiasi alkis. Visą iššūkiui naudingą informaciją rasite štai čia, dar galite sudalyvauti :) Net ir paskutinę dieną galite, nes net ir viena diena geriau nei nieko.

Šiandien su iššūkiečiais dalinausi vieno kokteilio receptu. Bet jis toks nuostabus, kad supratau jog turi ir į blog'ą patekti.

2016 m. vasario 17 d., trečiadienis

saulėgrąžų daiginimas - pilna instrukcija

Dar vienas žalumynas lengvai užauginamas namie, tokiu metu, kaip dabar, kai taip trūksta visų natūralių žalėsių ir vitaminų – saulėgrąžų daigai. Tai bene patys mėsingiausi ir didžiausios apimties daigeliai, todėl puikiai pakeis salotas šaltojo sezono metu. Juose gausu chlorofilo, vitaminų, lengvai įsisavinamų mikroelementų ir fermentų. Saulėgrąžų daigai turi daug vitamino D ir lecitino. Taip pat juose yra Alfa-linoleno rūgšties, žinomos kaip Omega-3 riebalų rūgštis. Ši rūgštis dalyvauja smegenų veikloje, skatina odos, plaukų ir kaulų atsinaujinimą. Mokslininkai nustatė, kad saulėgrąžų daiguose du kartus daugiau baltymų nei špinatuose. 

2016 m. vasario 2 d., antradienis

Grikių daiginimas

Antra trilogijos apie daiginimą dalis - taip pat antra pagal lengvumą - grikiai!!!

Pasirodo, ne veltui, mus vaikystėje grikių koše pumpavo, grikiai yra vienas iš vertingiausių maisto produktų. O žali, t.y. termiškai neapdoroti ir dar daiginti grikiai – iš viso galiūnų ir sveikuolių maistas. 100 gramų daigintų grikių yra 13 gramų, lengvai virškinamų ir įsisavinimų baltymų, bei visos žmogui būtinos amino rūgštys. Grikiuose esantys baltymai vertingumu prilyginami ankštiniams bei gyvulinės kilmės baltymams. Taip pat juose yra daug vitamino B, bei mineralų - vario, magnio,kalio, mangano ir fosforo. Žinoma, kaip ir visuose daiguose, juose dar yra visa krūva enzimų ir fermentų. Grikiai padeda mažinti cholesterolio kiekį, gerinti kraujotaką ir mažinti kraujo spaudimą. Juose taip pat nėra gliuteno.



2016 m. sausio 25 d., pirmadienis

Sodas ant palangės. Daiginimas: Nuo - Iki

Kai apniukęs oras už lango ir šlabdriba pradeda veikti, niaukti net ir nuotaiką - pirmas įspėjimas, kad galbūt trūksta vitaminų. Aha, o iš kur tų vitaminų gauti, jūs pasakysite, kai sniegas už lango, žiemos vidurys, o dargi lietuviška žiema, kaip visiems puikiai žinoma - gali ir iki Velykų užsitęsti. 

Bet - yra vienas būdas. Labai paprastas, pigus, švarus, ekologiškas. Taip - daiginimas! Pasidalinsiu su jumis kelių straipsnių ciklu, kuris buvo publikuotas kažkada "Beatos virtuvėje", bet iki blog'o taip ir nedakeliavo. Kada geriau, jei ne dabar :) Labai tikiuos, kad tie straipsniukai įkvėps jus nesigąsdinti, pamėginti ir pamilti daiginimą. 

Būtent šiame galite pasiskaityti apie daiginimą bendrai, ir pabandyti susidaiginti sėklų mišinį salotoms, taip pat dalinuosi visokiausių sėklų daiginimo lentele, kiek mirkyti, kaip greit sudygsta ir pan. Sekančiuose keliuose apžvelgsiu bene populiariausių dalykų - grikių ir saulėgrąžų daiginimo ypatumus. Taigi, pradedam :)