Ypatingos išvaizdos matcha sausainiai

Labai myliu matchą, galėčiau kartoti daug kartų - labai myliu matchą. Paskutiniu metu vėl visiškai atsisakius kavos, nes kava būtent moterims, visai nepadeda su hormonais, bet čia kita tema. Tai va - labai myliu matchą ir mėgstu išbandyti vis naujos matchos rūšis iš skirtingų gamintojų bei tiekėjų ieškodama to tobulo kainos ir kokybės santykio. Visada perku tik ekologišką, ceremonial arba premium grade. Kaip atskirti gerą matchą nuo prastos - pirmas ir dažniausiai užtektinas būdas - spalva, kokybiška macha yra labai ryškios, gyvos žalios spalvos, kaip pavasarinė žolė, jei jūsų įsigyta macha pilkesnė, blankesnė - skonis tikrai bus taip pat - pilkesnis ir blankesnis. Tai va - kartais taip nutinka, kad bebandydama, net iš gerai Lietuvoje žinomų firmų, įsigyju prastos kokybės matchą, ką tada daryti? Labai paprasta - tokią matchą galima sunaudoti kepiniams, dažnai ir rasite pirkti prastesnės kokybės arbatos, kur bus nurodyta ant pakuotės - culinary grade arba ingredient grade - tai matchos milteliai tinkami kepiniams.

Kadangi myliu matchą turiu ne vieną nuostabų, daug kartų bandytą receptą su ja. Taigi - pristatau jums - suaižėję sausainiai, pavadinimas gal ir keistas, bet skonis - nepalieka abejonių. Jie ne per saldūs, ypatingo matchos skonio, traškūs išorėje ir minkšti viduje. Kepdami, besileisdami orkaitėje jie skilinėja ir išgaunamas toks dykumos žemės gražus efektas. Vienintelis dalykas - šių sausainių gaminimą reikės pasiplanuoti iš anksčiau, nes sumaišyta tešla būtinai turi valandėlę iki kepimo pailsėti šaldytuve.

Jums reikės:
Sausi ingredientai:

*140 gr ~1 puodelis miltų;
*15 gr ~3 geri šaukštai matcha miltelių;
*1 šaukštelis kepimo miltelių;
*žiupsnelis druskos;

Ne tokie sausi ingredientai:

*2 dideli kiaušiniai arba kiaušinio pakaitalas (yra Livin);
*140 gr ~ ⅔ puodelio cukraus pudros;
*60 gr arba 4 šaukštai lydyto sviesto arba kokosų aliejaus;

Apibarstymui/apvoliojimui:
*100 gr cukraus pudros;

Sumaišykite visus sausus ingredientus.

Išplakite kiaušinius arba pakaitalą su 140 gr cukraus pudros.  Lėtai įmaišykite ištirpdytus riebalus, o tada sumaišykite su sausų ingredientų mišiniu.

Įdėkite į šaldytuvą bent valandai, galima ir per naktį - šis momentas esminis, tik atšaldžius galėsite formuoti sausainius. Įkaitinkite orkaitę 160°C, formuokite iš sausainių masės rutuliukus, maždaug golfo kamuoliuko dydžio, aš sveriu, kad gautųsi vienodi, apvoliokite cukraus pudra, kad pilnai pasidengtų ir dėkite ant sviestiniu popieriumi išklotos skardos.

Kepimo laikas truputį tricky, sausainius kepkite kol jie iš apvalaus rutuliuko taps plokšti, viršus suskilinės, tačiau centre sausainis turėtų išlikti minkštas, svarbu neperkepti. Aš kepu 12-15 min. Reikia tuos gražuolius stebėti.

Belieka atvėsinti ir skanauti :)  Matchą galima pakeisti kakava ir ragauti kakavinius suaižėjusius sausainius, manau taip pat turėtų būti skanu, bet čia jau kitas eksperimentas. Pasidalink ir pritagink mane, jei bandysi, man labai gera, kai išmėginate mano receptus.

Skanių eksperimentų!

Naminiai veganiški fettuccine makaronai shiitake, čiobrelių ir sojų grietinėlės padaže

Ilgokai čia nerašiau, tačiau jau kažkadaise nusprendžiau, kad rašysiu tiek ir tada, kai norėsis, kai jausiu įkvėpimą. Šis tinklaraštis visada buvo man dėl dalinimosi džiaugsmo. Ypač, kai gaminu maistą ir gaunasi labai skaniai - tai bent taip galiu pasidalinti - receptu. O šis receptas laukia nuo žiemos, kai man sugriovė ir paskui iš naujo sustatė visą virtuvę, per tą laiką gaminau beveik vien tik kokteilius ir salotas, jei tai išvis gali pavadinti gaminimu.

Taigi - mano mama ir močiutė dažnai lepindavo naminiais makaronais ir jų skonis visiškai kitoks, nei tų iš parduotuvės. Tokie minkšti, bet išlaikantys tekstūrą, švelniai sūrstelėję ir paprastai išvirti, tiesiog su sviestu - taip juos atsimenu. O dar - prisimenu, kad naminiams makaronams pagaminti visai nereikia įgūdžių, daug laiko ar tos itališkos makaronų mašinėlės. Viskas, kaip visada gyvenime - daug paprasčiau nei atrodo. Tokius naminius makaronus galite gaminti bet kokio dydžio ar formos ir patiekti su pačiais įvairiausiais padažais.

Kreminis, rudeniškas burokėlių perloto

Ar žinote kas yra perloto? Ir aš kažkada nežinojau. Ir greičiausiai kalbininkai šio žodžio taip pat nežino. Tačiau, kadangi mėgstu kalbas ir visokius kalbinius niuansus žinau pagrindinę taisyklę - kalba yra gyva. Ji keičiasi, auga, sensta, kaip ir žmonės, ir kuria ją ne kalbininkai, o - gyvenimas. Kalbininkai tik fiksuoja.

Mane su perloto (beja, tai toks lietuviškas risotto atitikmuo iš perlinių kruopų) sieja malonūs prisiminimai. Pirmą kartą pamačiau šį žodį ir paragavau patiekalo KTU dizaino fakulteto, kur prieš kelis metus mokiausi siuvimo, kavinėje. Nepamenu ar tas patiekalas labai patiko, bet patiko pati idėja. Tokia fancy prabangi košė-ne-košė gaunasi.

Kodėl burokėliai? Nes tai lietuviška, labai vertinga ir rudeniška daržovė.

Nes burokėliai pasižymi kone stebuklingomis savybėmis. Pavyzdžiui...

• Burokėliuose gausu antioksidantų, kurie organizme kovoja su laisvaisiais radikalais. Laisvieji radikalai įtakoja daugelio lėtinių ligų atsiradimą, tokių kaip aterosklerozė, artritas ar vėžys. Reguliarus šios daržovės vartojimas, skatina šlakų ir įvairių toksinų šalinimą iš organizmo;
• Burokėliai gerina virškinimą ir padeda nuo vidurių užkietėjimo. Juose yra daug skaidulų ir pektinų, kurie valo žarnyno sieneles. Daugiausiai visų šių medžiagų yra šviežiuose burokėliuose arba burokėlių sultyse. Kita vertus, termiškai apdorotą daržovę organizmas pasisavina geriau;
• 100 g šio produkto turi tik 42 kilokalorijas;
• Burokėliuose gausu vitamino B, stiprinančio kraujagyslių sieneles, bei geležies. Jų vartojimas gali užkirsti kelią širdies ir kraujagyslių ligoms, bei pakelti hemoglobino lygį kraujyje;
• Be viso to, ši nuostabi daržovė pasižymi jauninančiu poveikiu - gerina kraują, skaistina odą;
• Burokėliuose yra daug magnio, vario, reikalingo skydliaukės veiklai bei moteriškų hormonų gamybai, taip pat - kalio, cinko ir jodo.
• Artėjant šaltajam sezonui svarbu prisiminti, kad burokėlių sultys stiprina imunitetą, užkerta kelią peršalimo ligoms ir virusinėms infekcijoms. Be galo skanios jų sultys su morkomis, obuoliais ir imbieru. Jei norėsite šviežiai spaustas burokėlių sultis gerti grynas - geriau dvi valandas palaikyti atvirame inde, pageidautina šaldytuve, kad nesudirgintų skrandžio;
• Reguliarus burokėlių vartojimas teigiamai veikia nervų sistemą ir gali padėti nuo rudeninės depresijos;

Jei įsitikinote šio tradicinės lietuviškos daržovės nauda ir norėtumėte pasigaminti kažką netradiciško - na labai rekomenduoju šį patiekalą:

Netikėtas, tačiau labai gurmaniškas, skonio pilnas derinys. Laikytis patiekalo ruošimo instrukcijos čia ypatingai svarbu - tik tada bus išgauta tikra, kreminė konsistencija, kruopos prisigers burokėlių sulčių bei sultinio ir atsiskleis visas patiekalo grožis bei skonis.

Veganiški burgeriai!

Dienos lepina šiluma ir saule, ech - tokį rudenį labiausiai mėgstu. Sausą ir ryškų, artėjant savaitgaliui - pasikvieskite brangiausius, artimiausius į gamtą ir išsikepkit ko nors ant ugnies, ko nors augalingo ir be galo skanaus.. Kaip kad šitie burgeriai iš burokėlių ir grybų. (Taip pat juos puikiausiai galima pasigaminti iš anksto ir užsišaldyti bet kurioj stadijoj, tik suformuotus arba šiek tiek apkeptus orkaitėj ar keptuvėj, o paskui pabaigt kepti ant ugnies; tik nepamirškit tarp jų įdėti kepimo porpieriaus gabalėlių, kad nesuliptų šaldant).

Soba (grikių makaronų) salotos su aštriu riešutų sviesto padažu

Kol dar rudenėlis lepina šiltais orais ir saule, noriu pasidalinti vienu smagiu, šaltu azijietišku patiekalu. Kaip jau žinia, azijietiška virtuvė mano viena mėgiamiausių, o šios salotos - puikus rudeniško derliaus, gausos ir spalvų pavyzdys. Ir dar aišku begalinio skanumo. Labiausiai man patinka, kadangi tai šaltas, tačiau sotus patiekalas - galima įsidėti į dėžutę darban ar į mokslus ar į kelionę - ir tada skaniai, gurmaniškai pietauti kur bebūtumėt. O taip pat - tai išties sveikas, daržovių kupinas patiekalas.

Habanero, mango ir čili pipirų džemas

Šį džemą viriau jau senokai, rudenį, kai tik gavau dovanų iš vienos instagramo' draugės jos pačios užaugintų habanero pipiriukų. Tie habaneriukai man buvo tokie vertingi (ir tokie aštrūs!), kad norėjau juos panaudoti tobulame recepte, tobulam džemui. Tam išbandžiau bent tris skirtingus receptus, žinoma, koregavau pagal savo skonį, galiausiai improvizavau ir man pavyko. Iš tiesų tobulas, saldžiai aštrus, pikantiškas, egoztiškas, prie visko tinkantis - ir ant skrebučio su avokadu ir prie kepto tofu ir su ryžiais ar kitom kruopom, kad ir su keptom bulvėm - toks va pagardas. Nežinau, tiesą sakant, prie ko jis netiktų. Mano antra pusė mėgsta aštriai - tai kabina jį šaukštais.

Patį mangą šiame padaže galima keisti kitais vaisiais - tiktų ir paprasti obuoliai, tačiau nebūtų tos šilkinės konsistencijos ir permatomumo. Taip pat labai tiktų abrikosai, persikai, slyvos, persimonai. O dar - tai puikus pagardas ant šventinio stalo arba fantastiška valgoma dovana. Jei neturit habanero pipirų - galite keisti čili pipirais, tik imkite tada vienu daugiau.

Dar netikresnis zuikis su balta mišraine

Mūsų šeimoje, o gal labiau giminėje jokios Kalėdos, Velykos ar šiaip kokia šventė neapsieidavo be netikro zuikio ir baltos mišrainės. Tai to netikro zuikio nežinau jau kiek metų burnoj neturėjus sugalvojau šiemet šventiniam stalui pasitiekt. Dalinuosi ir su jumis. Yra keli variantai kaip jį gamint - vienas, pats paprasčiausias nusipirkti veganiško "faršo", kurio dabar visose parduotuvėse yra, dėti smulkintų morkų, svogūnų, prieskonių, kažką surišimui - maltus linų sėmenis pvz., formuoti kepaliuką ir kepti. Aš norėjau pabandyt pasigaminti tokį, dar netikresnį zuikį from scratch, iš paprastų produktų, dėl kurių greičiausiai net į parduotuvę jums nereikės papildomai ruoštis. Naudojau lęšius, grybus, riešutus (šitie ir yra pagrindiniai paprasti augalinės "mėsos" pakaitalai) ir dar šį tą :)

Vaikystės maistas - virtinukai su mėlynėmis arba šaltanosiai

Mano vaikystės namuose, kai tik prasidėdavo mėlynės pirmiausia mes jas tiesiog valgydavome, bet kai jau atsivalgydavome - močiutė arba mama virdavo virtinukų su mėlynėm arba tokią mėlynių sriubą su naminiais leistiniais makaronais - zacirka vadindavosi. Ir tik po to jau visokias uogienes virdavo.

Šiais metais vos nepavėlavau į mėlynių vakarėlį. Tai todėl, kad pernai jų labai daug prisiuogavau ir prisišaldžiau, o tada jau buvau rami, kad šįmet nereikia. Bet šaltanosių reikia visada! Jei nebandėt - tai toks nuostabus šiltas, saldus patiekalas, labai tinkantis tingiems ir vėlyviems savaitgalio pusryčiams ar priešpiečiams. Man tai - toks tikrasis comfort food'as. 

O dar, ši virtinukų tešla labai lengvai pagaminama, visada pavyksta ir puikiai tinka su visais kitais įdarais. Aš dar mėgstu virtinukus su bulvių koše, grybais ar vyšniomis.