Pati, per naktį pasigaminanti avižinių dribsnių košė

Kaip jau dalinausi Instagram stories, šią savaitę dalyvauju virtualiame renginyje arba iššūkyje #veganiskasavaite" ir tai yra man puiki proga pačiai išbandyti kelis seniai smalsumą kirbinančius receptus. Šios savaitės virtuvės svečias - avižos ir viskas su jomis. Tai pirmas patiekalas kuris atėjo į galvą ir kurio nesu gaminusi - tokia užjūriuose populiari - "overnight oats", pati per naktį pasigaminanti avižų košė.

Ir iš tiesų užtruksite vakare mažiau nei minutę viską susimaišyt, o ryte galėsite pasimėgauti skaniais pusryčiais. Ypač tokia košė tinka keliaujant, nes gaminti, tiesiogine prasme nieko nereikia.

Sorų ir moliūgo košė su datulėmis

Soras pamėgau, kai gyvenau Ukrainoje. Jas ten visi labai mėgsta, daug visko daro su jom, net pvz įdarą blyneliams ar bandelėms. Visaip išradingai ir kartais keistai panaudoja. Tai ir man jos nustojo būti tuo papūgų maistu iš vaikystės ir patapo - tiesiog maistu. 

Šiaip soros yra be galo vertingos ir maistingos, tikrai daugiau nei ryžiai kokie. Pirmiausia tuo, kad sorose yra labai nedaug gliuteno, todėl jos lengvai virškinamos ir nesukelia jokių alerginių reakcijų. Sorų košėje gausu nepakeičiamųjų amino rūgščių, kurios yra pagrindinė medžiaga mūsų raumenims bei odos ląstelėms. Taip pat gausu įvairių B grupės vitaminų, bei A ir E vitaminų ir daug magnio. Dėl to puikiai tinka sportuojantiems :) O dar sorų košė organizmui tiekia geležį.

Aš naudoju soras sriubose, taip pat kepdama veganiškus kotletukus dažnai virtas soras naudoju kaip pagrindą, dar labai puikiai tinka apkepui. Man patinka, kad šias kruopas galima naudoti tiek saldžiuose, tiek pikantiškuose patiekaluose. Bet dažniausiai, vis dėlto, tiesiog verdu košę.

veganiška pusrytinė burnočio košė

Jau seniai seniai kontempliavau mintį, dalintis šitame blog'e ne tik žaliavalgiškais patiekalais, bet ir veganiškais receptais. Nes mano pačios mityba veganiška su žaliavalgiškais intarpais ir ilgesniais pažaliavalgiavimais vasaros metu. Taigi, labai tikiuos, kad ir tokie receptai kažkam patis ir bus naudingi. Viską visada gaminu vienodai - kuo mažiau ingridientų, kuo paprasčiau ir kuo sveikiau - mėgstu tikrą maistą.

Ypatingai šaltu sezonu sau ir artimiesiems gaminu daugiau veganiškų patiekalų, nors stengiuosi ištisus metus rytais vistiek gerti žalią kokteilį arba sultis, o vakarienei irgi kažką žalio - dažnai tai būna keli greipfruktai, salotos ir pan, kadangi grįžtu namo vėlai, po jogos pamokų, tai vakarienė išties būna minimali, tik kad užmigti ne tuščiu skrandžiu :) 

Bet būna tokių šaltų, apsiniaukusių rytų, kai šildymas jau išjungtas, o pavasaris kažkur pasiklydo ir kai visai visai nesinori plaktis to kokteilio. O norisi kažko šilto, minkšto ir švelnaus, kaip iš vaikystės. Na, brangiausio šuniuko ar sekmadieninio mamos pakutenimo lovoje gal nepavyks susigrąžinti, bet košę išsivirti galima :)