Ką valgyti žaliavalgiui kelionių ar ilgesnių žygių metu (pvz. kalnuose)

Jei kam naujiena - aš labai mėgstu keliauti. Labai labai. Net kai jau nemėgstu, kai pavargstu, vistiek keliauju, nes, nu - taip gaunasi. Karma tokia, matyt. Tik va dabar nusėdau, o gal užstrigau šiek tiek paskutiniu metu ryšium su visokiom politinėm/karinėm situacijom, kurios, tikiuos greit išsipręs; bet vistiek kertu porą/trejetą valstybinių sienų kas kelis mėnesius stabiliai, nes net ir niekur nekeliaudama, keliauju tarp namų, kurie skirtingose šalyse. Va taip.

To pasekoje, mane visad labai stipriai domino žaliavalgiškos, maitinimosi kelionėje, galimybės. Vien iš praktinių sumetimų. Per eilę metų išsivystė šiokie tokie įpročiai, kuriais noriu pasidalinti. Taigi, dažniausiai mano kelionės nuo taško A iki B trunka para, pusantros. Tad su savim visad turiu obuolių, dž. vaisių ir riešutų, bei vieną žalią kokteilį, kurį suvartoju pirmiausia, o paskui talpoje laikau vandenį. Paprasta. Taip, paprasta, kai kelionė trunka taip trumpai, bet aš dar labai mėgstu visokius žygius gamtoje. Dviračiais, kalnais, laukais, kaip pasiseka.

Taigi, kaip maitintis žaliavalgiškai, kai eini į žygį pvz. savaitei ar dešimčiai dienų. Ką pasiimti su savimi?..

Įprastai turistai-alpinistai ima visokias užpilamas sriubas, košes, "tušonkes" - baisu, vienu žodžiu. Tokį maistą, kuris kaip tik apsunkina labiau nei suteikia energijos. Žaliavalgystė net ir ne žaliavalgiaujanties žygio metu pati puikiausia išeitis. Kodėl? Na, jūsų kuprinė bus lengviausia iš visų - čia faktas. Antra - kiek susitaupo laiko, kai nereikia ryte vakare rinkti malkų, kurti laužo, kažko burti prie jo dūmuose ir paskui dar smėliu šveisti puodų ir keptuvių. Nekalbant aišku apie energijos gavimą paprasčiausia ir švariausia jos forma. Greita, paprasta, sveika.

Tai, nuo ko pradėti tą kuprinę krautis..

Pirmiausia, žygis tai juk visad būna gamtoje (aišku, jei kokios snieguotos viršūnės - tai jau kitas reikalas), tad gamtos gėrybės turėtų būti pirmoj vietoj - uogos, vaisiai, laukinės žolės, vaistažolės. Žinoma, jei nepažįstate, tai geriau į burną nedėti. Turiu kelias elektronines knygas apie išgyvenimą gamtoje, mitybą laukiniais augalais, jei kam įdomu - rašykit komentaruose el. paštą - persiųsiu.Be to - Lietuvoje yra toks Neries regioninis parkas prie Kauno, ir jie karts nuo karto rengia nuostabius seminarus apie valgomus laukinius augalus, labai rekomenduoju :)

Jei jūsų kelias veda per kokius kaimukus, miestukus, tai aišku turgely, iš močiučių ar parduotuvėj galima karts nuo karto pasipildyti šviežių vaisių ir daržovių atsargomis; jeigu neveda - aš stengiuosi pasiimti po didelį obuolį kiekvienai žygio dienai; jį galima valgyti pusryčiams pasipjausčius į granolą, nes na tikrai pavargsti būna nuo tų džiovintų dalykų.

Taigi, toliau - pagrindinis racionas:

• balti grikiai daiginimui (nes aš pagrinde daugiau nieko daiginto nemėgstu; bet galima dar imti kviečių ar lešių);
• dž. žolių miltai (t.y. džiovintų špinatų,kviečių želmenų, mangoldų, kale ir lauko žolių miltai (su blenderiu puikiai susimala), šliūkštelsit vandenuko į vat tokį vat patogų indą, dėl saldumo dar galima maltų dž. vaisių įberti, pateliuskuot gerai ir žalias kokteilis gatavas :)
• džiovinti vaisiai (datulės, razinos, abrikosai, figos, obuoliukai, kriaušės, šilkmedžio uogos (yra lietuviškų labai skanių batonėlių iš jų), slyvos ir kt.);
• dž. daržovių čipsai, juostelės (pvz. moliūgų, burokėlių);
• riešutai (lazdyno, graikiški, migdolai);
• sėklos (saulėgrąžos, moliūgų, chia, sezamų ir kt.)
• maltos sėklos, kaip linų sėmėnys ar kanapių sėklos, kurias galima maišyti į kokteilius;
• spirulina, chlorela (jie ypač duoda energijos), maca ir kiti papildai į kokteilį ar vandenuką;
• bičių produktai, kas naudoja - medus, bičių duonelė;
• šaltai spaustas aliejus (salotoms iš lauko žolių);
• žaliavalgiška granola, duoniukai, dž. vaisių ir riešutų batonėliai (štai čia receptai: granolos ir duoniukų);
• jūržolės (wakame);
• žolelių, žalia arbata (aišku tiems, kas vartoja, bet šiaip rekomenduoju, nes ypač žygyje būna tikrai norisi kažko šilto);

Svarbiausia žygio metu yra energija, o energija mes gauname iš angliavandenių - taigi tai ir turėtų būti pagrindinė raciono dalis, šiuo atveju saldūs džiovinti vaisiai, nebijokit, dėl kelių dienų dantukai neišbyrės :) Dar labai svarbu tos energijos gauti nuolat, t. y. valgyti maždaug kas valandą, nevalgyti, labiau užkąsti dž. vaisiais ir keliauti sau toliau.

Dar noriu pasidalinti video rusų kalba, vieno sportuojančio/keliaujančio žaliavalgio veikėjo, kuris ir įkvėpė šį straipsniuką parašyt :) be visų įdomumų šiame video pamatysite kaip lengvai pasigaminti kelioninę daigyklę savo grikiams.

Smagių, sveikų kelionių!
p.s. Pasidalinkit, prašau, savo "išgyvenimo" patirtimi kelionių metu :) 

Moliūgėli - tu gali!

Jei kas skaito mane nuo pradžių, turbūt prisimena, kad visas šitas reikalas, t.y. blog'as prasidėjo prieš porą metų, prieš man išvykstant woof'inti į Ispanija. Wwoof - tai tokia pasaulinė organizacija, vienijanti ekologinius ūkius bei projektus. Ir ten galima užsiregistruoti ir nuvykti kažkur pasavanoriauti. Labai rekomenduoju tiems, kas turi laisvo laiko :) Finansai minimalūs, nes viskuo aprūpina, stogu, maistu, tik kaip nuvykti kainuoja, tačiau galima autostopu ar dar kažką sugalvoti..

Patirtis - neįkainojama, pirmiausia, ta svarbiausia - gyvenimiška patirtis, žmonės, įspūdžiai, blyksniai, akimirkos, spalvos, skoniai, kvapai.. :) Paskui, žinoma - pati kelionė, juk savanoriavimas puikus būdas pamatyti pasaulio, neapturint didelių išlaidų, ir ne šiaip pamatyti, o iš vidaus, asmeniškai, pergyvenant, ne probėgomis. Ir dar - pati patirtis su žeme, ekologiška, dažnai gamtine žemdirbyste, plaušmolio statybomis, ten galima visko pagal savo skonį rasti, nes tų ūkių/projektų yra pačių įvairiausių, mes pvz. pirmiausia viešėjome jurtų slėnyje šalia Tarifos, padėjom daržą užveisti, sodą nuo kaktusų valyti, paskui pagal planą turėjome vykti į Kanarų salas, į žirgyną, tačiau žinot, kaip su tais planais :) Vietoj to - Afrika išpuolė :) bet tai irgi buvo patirtis, kurios reikėjo.

Tačiau šis įrašas ne visai apie tai :) Kai gyvenau Tarifoje, iš savo kaimynų išgirdau neitikėtiną istoriją (na gerai, ne tokią jau ir neįtikėtiną). Tai va, ten aukčiau, į šiaurę nuo mūsų, tačiau ne labai toli, gyveno toks žmogus ir jis turėjo stebuklingą sodą. Stebuklas buvo tame, kad jis bendravo su savo augalais, kiekvieną dieną, kaip kad pas mus laisto žmonės, jis ėjo, šnekino, drąsino juos. Mano kaimynai pasakojo, kad jo sodas iš tiesų stebuklingas. Medžiai vaisius pradeda vesti žymiai anksčiau, viskas auga sparčiau, o patys vaisiai didesni ir skanesni už įprastus. Čia prie to, kad klimatas ten pietų Ispanijoj ne pats palankiausias vaismedžiams, daug saulės, mažai lietaus ir skurdoka žemė. Labai gaila, kad turėjau išvykti taip ir nepabuvojus, nepabendravus su tuos tebuklingu sodu.. Bet tikiuos dar kada kelias mane ten nuves.. O dar labiau tikiuos, kad pavyks savo tokį sukurti.. Nes juk augalai taip pat sąmoningi, ypač medžių sąmoningumą lengvą pajusti, prisiglaudus, apkabinus, dažnai lankant.. Jie tiesiog giliau miegantys nei mes..

O šiandien internete radau nuotrauką :) Pasirodo tas ispanas ne vienintelis, man rodos kad nuotrauka iš Ukrainos, nos negaliu garantuot.... 

Ką manote jūs?.. Ar bandėt kada taip drąsint savo augalėlius?..:)

P.s. Nesuprantantiems rusų kalbos. "Daržovės - į priekį! Moliūgėli - tu gali! Moliūgėli - varyk!". :)

Karšta? - Šalta vaisių gira skuba į pagalbą :)

Vasara įsibėgėja šiemet anksti kaip niekad :) Na ir gerai, man asmeniškai niekada nebūna per karšta, tik per šalta būna dažnai Lietuvoj :) O jeigu jau ir norisi atsivėsinti, tai padaryti juk žymiai lengviau nei susišildyt - mėgiamiausi mano būdai: mirkimas gaiviam ežeriuky, žaliavalgiški ledai ir gerti kažko šalto.. Kažko šalto seniau dažniausiai tapdavo gira.. Mano amžinątilsį nuostabi močiutė gamindavo fantastišką girą iš medaus ir razinų ir duonos.. Tačiau dar lengviau ir paprasčiau galima pasigaminti žaliavalgišką girą iš vaisių, šiuo receptuku kažkada dalinausi FB puslayje, tačiau blog'o jis tai ir nepasiekė.. Ištaisau klaidą, jums reikės:

Šokoladas!

Mano gyvenimas yra apdovanotas daugybe nuostabių, puikių žmonių, už kuriuos kiekvieną dieną išties esu dėkinga. Žinau, kad kiekvienas jūsų aplink save taip pat turite tokių bendrakeleivių, kurie įkvepia, sušildo, kai reikia - apkabinimu arba žodžiu, o kartais švelniai, bet griežtai "pastato į vietą" kai susvyruojate. Nes palaikymas kelyje yra tikrai svarbu, ar tai būtų žaliavalgystė, ar joga, ar tiesiog - sunki savaitė :) O pasidalinus atrodo, kad ir tas džiaugsmas tampa platesniu, ir liūdesiukas skaidresniu..

Tai va, šis įrašas apie tai, apie vieną nuostabią, sveikuoliškai gyvenančią mano draugų šeimyną, pirštais nerodysim :) Susitikus su jais, kiekvieną kartą sužinau kažką naujo ir įdomaus bei gaunu begalę įkvėpimo ekperimentams virtuvėje. Nes viena yra sveikai maitintis, kai daugiau mažiau esi viena ar dviese, sugrauži bananą ir puiku :) O kai reikia užpildyti pilvukus keturių asmenų šeimynai su dviem pipirais - tenka griebtis visokių išmonių. Su pasididžiavimu noriu papasakoti apie šių draugų mergytę, kuri iki 3 metukų nebuvo ragavus jokių pirktinių sintetinių saldumynų ar saldainių, nedaug turbūt tokių vaikų pas mus dabar. Ir iki šiol ji visų tų ryškių, kvapnių, netikrų dalykų nemėgsta. Ir viskas tik todėl, matyt, kad jos mama gamina be galo skanų, natūralų, naminį šokoladą :)

 

Taigi:

du viename arba išgyvenimas gamtoje

Jeigu man reikėtų rinktis iš svarbiausių dalykų gyvenime, be kurių negaliu apsieiti, būti ar gyventi - vienas iš jų tikrai - gamta. Mažiau ar daugiau laukiniška, su šiukšlėmis ar tokia, kur kilometrais nerastum jokių žmogaus apsilankymo ženklų - man ne taip svarbu..:) jau ne taip svarbu.. turbūt todėl, kad kurį laiką gyvenu Mieste, na ir Lietuvoj gyvenau mieste, bet tokiam, nemiestiškam, kur penkios minutės ant dviračio ir tu jau laukuose, pievose, miškuose, kur buvo švarus oras, vanduo, galėjau sodinti savo augalėlius.. o šitas Miestas didesnis, švelniai tariant :) ir nors, aišku yra savų privalumų, kaip kad berods 14 jogos centrų ir visokios kitos pasirinkimo laisvės, bet čia, kad patektį gamton man reikia ilgai ir nuobodžiai važiuoti bent keliom transporto priemonėmis.. 

Bet užtat kiekviena tokia išvyka - Šventė. Nuo pat pradžios, daiktų krovimosi į kuprinę (niekad nepamirštų bent kelių tuščių maišelių laukinių žolių atsargoms) iki sugrįžtuvių, nusvilusiais pečiais, dulkėtom kojom ir prašviesėjusia galva. Pirmas dalykas, kurį pajaučiu išlipųsi kokioj nors paskutinėj autobuso sustojimo stotelėj - erdvė. Ir psichologinė, bet ir reali, fizinė erdvė viduje ir aplinkui. Net kvėpuoti lengviau, juk miestas iš tiesų spaudžia.

Ir net būna neturiu kažkokio konkretaus plano, tiesiog eiti kur akys veda, stebėti medžius, paukščius, drugelius, gulėti ant žemės, vaikščioti basomis, ganyti debesis ir būtinai būtinai pasigaminti kažką tokio laukiniško :) iš "išgyvenimo gamtoje" serijos..

 Universaliausias patiekalas tokiu atveju turbūt salotos. Kažkiek ingridientų buvau pasiėmusi iš miesto, nes nebuvau tikra, kad pavyks užkišti savo bendrakeleivių skrandžius vien tik žolėmis, bet tikrai galima kultūrinių dalykų nenaudoti, o vien tik iš laukinių augalų gaminti. Taigi, receptukas:

Kaip paversti bet kurią dieną Stebuklinga - 50 paprastų ir veikiančių būdų

Ar žinote, kad jei galėtumėm peržvelgti laimingo ir nelaimingo žmogaus gyvenimo įvykius, jie ne taip labai ir skirtųsi. Laimingas žmogus nuo nelaimingo skiriasi tik savo požiūriu į tuos įvykius arba dalykus. 

O dar - laimingo žmogaus gyvenime daugiau žaidimo.. ir tikėjimo.. ir spontaniškumo.. ir.. paprastų, džiaugsmą teikiančių dalykų.. Kažką primena?.. Taip! Visi mes visą tą turėjome, naudojome, tikėjome, kai buvome vaikais. Paskui pakeliui daug kas pasimetė, pasimiršo.. Atsirado "svarbesnių", rimtesnių dalykų.. Kokie dar čia žaidimai.. Gyvenimas - juk rimtas reikalas. Ot visai ir ne :)

Noriu pasidalinti su jumis 50-dešimčia paprastų, nemokamų, tikrai jums žinomų, gal primirštų būdų, kaip bet kurią, kasdienišką dieną paversti mažu stebuklu, kaip tapti laimingesniais, padaryti tokiais kitus,  šviesti ir skleisti šviesą aplinkui.

Vien tik jau perskaičius, pažadu šilumą širdyje. Tačiau siūlau pereiti į kitą level'į - ne tik perskaityt, prisiminti, bet ir pabandyt įgyvendint. Ypač jei nuobodu, ar liūdna, ar ieškot kažkokios veiklos vienatvėj ar kompanijoj. Šie smagumai tinka visiems gyvenimo atvejams, visiems žmonėms.

Tai tokie patys paprasčiausi, nieko nekainuojantys, patys tikriausi dalykai, pritaikyti įvairiems metų laikams. Galbūt pavyktų išpildyti kažką vieną, vienąkart į mėnesį, ar į savaitę.. O jei pavyktų bent vieną iš šių dalykų įgyvendint kasdieną - pasaulis jums ir aplinkiniams tikrai visai kitom spalvom nušvistų. :) 

nemokami pavasario vitaminai

Koks man buvo džiaugsmas praeitą savaitę, kai pagaliau pavyko ištrūkti iš miesto :) Gera draugė davė mažą sklypelį savo žemėje, kur galiu sodinti, auginti, ant žemės gulėti, jėgų semtis ir debesis ganyti. Netoli ten upelė teka, tikra atgaiva, žodžiu.. O dar ir pavasarinis lygiadienis išpuolė. Puikiai pavyko atšvęsti.

Tos dienos tikslas buvo ne tik į žemę rankas sukišti, bet ir pavasarinių vitaminų, žaliems kokteiliams, salotoms, sultims, toliau nuo miesto pasirinkti.

Pavasarį prasikalusios pirmosios žolės - tiesiog vitaminų ir mineralų bomba, visą energiją po žiemos iš žemės į paviršių ištraukusios. Dar labai vertinga - bręstantys medžių, krūmų pumpurai arba jauni lapeliai. Pavyzdžiui liepų, klevų, juodųjų serbentų,  jų galima drąsiai suvalgyti po saują per dieną; taip pat - beržų, lazdynų, pušų, tuopų, alksnių, aviečių. Tik aišku nereikėtų jų daug nuo to pačio krūmo skabyti, po kelis. Ir visada atsiprašant, padėkojant - aš taip visus augaliukus stengiuos rinkti :)

Nors visa žaluma dar tik kalasi, ir seną rudeninę žolę kapstyti teko, tačiau medžioklė pavyko :) Štai kas nugulė krepšelyje, o paskui iškart ir pilvelyje:

Piktžolių karalienė, mano labai mylima dilgėlė - ji pavasarį, jaunutė, besikalanti tokios net rudos ar violetinės spalvos būna. Dilgėlėse gausu geležies ir kitų vitaminų. Maitinančioms mamytėms ji gerina pieno išsiskyrimą (kaip beja ir aviečių lapai). Tik taip pat turėkit omeny, kad dilgėlė tirština kraują, kas turiu tokių problemų - vartokit ne daug ir ne dažnai, bei kartu su kiaulpiene, kuri turi priešingų savybių.