du viename arba išgyvenimas gamtoje

Jeigu man reikėtų rinktis iš svarbiausių dalykų gyvenime, be kurių negaliu apsieiti, būti ar gyventi - vienas iš jų tikrai - gamta. Mažiau ar daugiau laukiniška, su šiukšlėmis ar tokia, kur kilometrais nerastum jokių žmogaus apsilankymo ženklų - man ne taip svarbu..:) jau ne taip svarbu.. turbūt todėl, kad kurį laiką gyvenu Mieste, na ir Lietuvoj gyvenau mieste, bet tokiam, nemiestiškam, kur penkios minutės ant dviračio ir tu jau laukuose, pievose, miškuose, kur buvo švarus oras, vanduo, galėjau sodinti savo augalėlius.. o šitas Miestas didesnis, švelniai tariant :) ir nors, aišku yra savų privalumų, kaip kad berods 14 jogos centrų ir visokios kitos pasirinkimo laisvės, bet čia, kad patektį gamton man reikia ilgai ir nuobodžiai važiuoti bent keliom transporto priemonėmis.. 

Bet užtat kiekviena tokia išvyka - Šventė. Nuo pat pradžios, daiktų krovimosi į kuprinę (niekad nepamirštų bent kelių tuščių maišelių laukinių žolių atsargoms) iki sugrįžtuvių, nusvilusiais pečiais, dulkėtom kojom ir prašviesėjusia galva. Pirmas dalykas, kurį pajaučiu išlipųsi kokioj nors paskutinėj autobuso sustojimo stotelėj - erdvė. Ir psichologinė, bet ir reali, fizinė erdvė viduje ir aplinkui. Net kvėpuoti lengviau, juk miestas iš tiesų spaudžia.

Ir net būna neturiu kažkokio konkretaus plano, tiesiog eiti kur akys veda, stebėti medžius, paukščius, drugelius, gulėti ant žemės, vaikščioti basomis, ganyti debesis ir būtinai būtinai pasigaminti kažką tokio laukiniško :) iš "išgyvenimo gamtoje" serijos..

 Universaliausias patiekalas tokiu atveju turbūt salotos. Kažkiek ingridientų buvau pasiėmusi iš miesto, nes nebuvau tikra, kad pavyks užkišti savo bendrakeleivių skrandžius vien tik žolėmis, bet tikrai galima kultūrinių dalykų nenaudoti, o vien tik iš laukinių augalų gaminti. Taigi, receptukas:

• agurkų;
• žalumynų (jaunų svogūnėlių laiškų, daug krapų - tinka viskas, ką turit);
• builių ir/arba garšvų;
• įvairių sėklų salotų pagardinimui (naudojau linų sėmenis, saulėgrąžas ir moliūgų sėklas);
• citrinos sulčių + aliejaus padažui, galima naudoti tik sultis;
• druskos, pipirų pagal poreikį;
• pienių žiedų puošimui (jie taip pat valgomi :);

Visus žalumynus smulkiai supjaustome: agurkus - griežinėliais; o kadangi laukinės žolės kietesnės už kultūrines kultūras, stenkintės jas rinkti jaunas ir pjaustyti itin smulkiai, maloniau valgysis, sumaišom su likusiais ingridientais, puošiam saulutėm ir mėgaujamės :) Salotos tikrai skanios, galite keisti žoles, galima dėti pienių, jei jos jums karčios, pamirkykit šiek tiek sūdytam šiltam vandeny, galima dėti dilgėlių, galima pridėti kitokių daržovių, tik man labai norėjosi, kad išliktų ta žalia dominuojanti spalva, toks tikras dubuo pavasario. O svarbiausia - šios salotos labai sočios, nes laukinėse žolėse žymiai daugiau mineralų ir visokių naudingų medžiagų nei kultūriškai išaugintose daržovėse, ypač jei ne iš savo daržo, o iš kokio pramoninio šiltnamio. Todėl pasisotinti užtenka mažesnio kiekio.

Dar vienas atradimas - kadangi salotų pasigaminau stipriai per daug, kas liko, jau namuose susmulkinau kombaine idėjusi aštresnių prieskonių ir gavosi puiki pesto užtepėlė :)

Labai tinkamas užkandis kokiam vakarėliui su mažais daržovių gabaliukais. Tiesa, agurkai šiek tiek praskiedė skonį, tai kitą kartą pabandysiu tiesiog iš žalumynų, lauko žolių ir saulėgrąžų tą pesto gaminti.

Gražios, žalios ir saulėtos jums dienos :)