traukos dėsnis arba kaip pagauti laimę už uodegos

Taigi, atėjo, atšuoliavo, persivertė Nauji Metai. Kaip visada kažkaip netikėtai :) O su jais - neribotos ir visos įsivaizduojamos naujos galimybės :) Ar jaučiat kokie jie bus nepakartojami ir nuostabūs?..

Nauji Metai, arba gimtadienis, arba tiesiog pirmadienis dažnai asocijuojasi su New Year's resolution - įvairiais pasižadėjimais, kokie mes norime būti, ką veikti/daryti ir ką turėti. Pavyzdžiui - žaliavalgiauti, pabandyti sulčių valymą, praktikuoti jogą kiekvieną dieną, medituoti, perskaityti per šiuos metus tiek ir tiek knygų, dirbti įdomų darbą, nukeliauti į Indiją.. Kiekvienas turbūt labai gerai žino, apie ką aš čia rašau, ir kiekvienas turi savo ypatingus tikslus ir norus naujiems metams. 

Dažniausiai, kaip ir šiemet, aš susirašiau savo pasižadėjimus pačią naujųjų metų naktį. Bet tam taip pat puikiai tinka visas sausis - pirmas naujų metų mėnuo, kaip ir bet kuris kitas laikas, kai tik jūs nusprendžiate gyventi geriau :)

Deja, dažnai atsitinka, kad tokie pasižadėjimai tampa tik laikinu pasikeitimu, jiems kažkodėl neužtenka galios, reguliarumo ir jėgos pakeisti jūsų gyvenimo. Tai ką daryti? 

Apie tai yra prirašyta daugybė knygų, sukurta daug filmų, ir nuolat kalba daug laimingų ir stiprių žmonių. Jau seniai noriu parašyti ir pasidalinti savo mėgstamiausiomis praktikomis, kaip pagaliau pradėti iš tiesų gyventi gyvenimą, kurio norime.

 

Soham

Yra tokių vietų, kur norisi sugrįžti.. Net, kur žinai, kad būtinai sugrįši, be klausimo.. ir net ne vietų.. žmonių + erdvių + būsenų +... Jų nedaug, bet kaip gera, kad šiame išmatavime jų vis dėl to yra.. Man tokia vieta visad bus miestas, kuriame gimiau ir užaugau, Tado Lomano sodyba ir Soham tylos stovykla.. čia jei Lietuvą turim omeny..:)

Apie Soham tylą jau rašiau čia, jei neskaitėt, primygtinai rekomenduoju (paskaityt, o paskui žinoma ir pabandyt :) tokių įspūdžių, pojūčių, praregėjimų, įkvėpimų, šviesumų ir erdvumo viduje aš iki tol nebuvau pažinus.

Praeitą vasarą Dievas dovanojo progą ir galimybę vėl tai pajusti. Šiek tiek kitaip žinoma, nes gi niekad nebūna vienodai. Ir laikas kitas ir aš jau buvau kita. Tačiau tai vistiek buvo labai ypatinga. Pirmiausia dėl to, kad man tyla prasidėjo antrą dieną po vestuvių. Mums. Tai buvo tokia dovana, kurią nusprendėm pasidovanoti, toks vidinis tuoktuvių paminėjimas. Visata turbūt įvertino šitą mažą mūsų įžadą ir per Soham centrą apdovanojo mus dar viena nuostabia dovana, noriu nuoširdžiai dar kartą padėkoti Soham, Vaidui ir Vilmai, žinoma ir Renatai, su kuria tikiuos dar pavyks "gyvai" kažkada pagaliau susipažint, už tai, už viską, ir apskritai, kad esate :)

Šį kartą praktika buvo kitokia, bet ne mažiau vertinga. Tyla dviese, o mes iš tiesų sąžiningai praktikavome - kitokia, gal atrodo bet ir mažiau jos kažkaip viduje, nes nori nenori vistiek vyksta bendravimas nors ir ne verbalinis. Tačiau, kaip bebūtų, tai buvo nuostabi patirtis, tiek asmeniškai, tiek mums, kaip šeimai. Sakrali ir tyli patirtis, todėl nebus daug žodžių, tik vaizdų.. tylių.. ir tuo pačiu, manau, labai iškalbingų...:)

Jei kaip tik planuojate vasaros atostogas - nerasit geresnio būdo pailsėti, pailsėti visom prasmėm,  net ir nuo savęs :) Daugiau informacijos štai čia . Ir čia:

 p.s. Daugiau apie tylos praktiką. 
Ir dar čia.

great project / Ir mieste galima gyventi

Great Lithuanian project. How to survive in the city, how to grow vegetables, herbs in small plots. To show your children where food comes from, and not from supermarket. To touch soil, water and create. I watched it with a smile and joy in my heart :)

***

Labai puikus projektas :) Kaip ir mieste, mažuose ploteliuose galima užsiauginti sau daržovių, prieskonių. Parodyti vaikams, kad viskas ateina ne iš prekybcentrio. Prisiliesti prie žemės, vandens, kūrimo. Labai skaniai sužiūrėjau su šypsena ir džiugesiu širdy :)

apie praktikas

Kol dėliojausi mintis, kaip čia gražiau suguldžius jas į eilutes, kad būtų aiškiau, kas sukasi mano galvoje paskutiniu metu, beveik netyčia atsiverčiau dabartinės lietuvių kalbos žodyną (o, kaip aš mėgstu žodynus), ir pirmas žodelio „praktika“ paaiškinimas jame net privertė nusišypsoti.

                                                           „Praktika – tikrovę keičianti veikla“.

Geriau nesugalvočiau. Iš tiesų praktika vadinu visas tas tikrovę keičiančias veiklas – visas jogas, meditacijas, visus pasižadėjimus sau, stengimąsi tapti geresniu, šviesesniu, vertesniu. Tačiau yra vienas "bet", tai turi būti praktikuojama - būti reguliaru, tapti kasdienybe, tik taip tai iš tiesų gali pakeisti realybę.
Praktikos gali būti pačios įvairiausios. Rimtesnės (susikaupimo prasme) ir visai linksmos, vaikiškos, išdykusios. Kažkada jau rašiau apie vieną tokią, mielą ir išdykusią, kai tolimoj šaly, kur apelsinai auga, sutikinėjau Kalėdas ir labai norėjau kažką visiems brangiems ir tuo metu tolimiems padovanoti. Ar pamenat stebuklingą Dėkingumo akmenuką? :)
Tai va, šįkart dar apie vieną praktiką, apie kurią nesenai perskaičiau mėgstamame tinklapyje ir nusprendžiau pabandyti. Ji be galo paprasta ir maloni, tikiuos taps mūsų tradicija :)

Vakare atsigulus į lovą, su vyru pasipasakojame:

              2 dalykus, už kuriuos esame dėkingi (tą dieną, arba apskritai);

              2 tądien nudžiuginusias smulkmenas arba kažkokius mielumus;

Jei lovos su niekuo nesidalinate – nebėda – tiesiog apmąstykite ir mintyse padėkokite. Galiu pasakyti, kad labai veikia. Labai praskaidrina, sušildo tamsokas žiemos dienas, dar geriau nei karštos arbatos puodelis ir vilnonės kojinės. O jeigu visus šituos reikalus sukombinuoti – arbatą, dėkingumą, vakarinius pokalbius prieš miegą – šviesos užteks ne tik jums patiems, bet ir visiems, kuriuos sutiksite kitą dieną. Pažadu. :) Pabandykit. Užkrauna kaip reikiant.

Taip pat būtų be galo įdomu sužinoti, ką praktikuojate jūs?..

p.s. Pirmą dieną aš sugalvojau tiek visko, už ką esu dėkinga ir kas mane džiugino tądien, kad vyras prašė, išdalinti tą savaitei ar mėnesiui, bet ne vienam vakarui ir jau eiti pagaliau miegot :) Šviesių ir šiltų akimirkų jums.

 

Jonvabalių miškas iš štai čia. Magic magic everywhere.

"Kam kentėti?"

Kažkadais, besilankydama vienos žaliavalgiaujančios draugės šeimoje, užmačiau Ann Wigmore fondo išleistą Ann autobiografinę knygelę "Kam kentėti?". Pasiskolinau, bandžiau įkalbėti mamą perskaityti, nepavyko ir knyga atsidūrė mano lentynoje. Vakarais prieš miegą labai mėgstu kažką paskaityti, kažką ramaus ir šviesaus; prie mano lovos visuomet stūkso stirta knygų, ir užmigti padeda ir apsišvieti, nes kitaip laiko nelieka, o čia -susiplanuoji, kad pusę dešimt jau lovoj ir tada lieka geras pusvalandis skaitymo - veikia :) Taigi, "suvalgiau" tą knygelę per kelis vakarus, būčiau ir per vieną, bet stengiuosi laikytis dienos režimo ir neužsivėlinti su užmigimais. 

Labai įdomi, o svarbiausia - nuoširdi, žalios mitybos ir gydymo želmenų sultimis bei daigais, pradininkės pasaulyje, Hipokrato instituto įkūrėjos - Onos Varapickaitės, Amerikos lietuvės, emigrantės knyga. Visos raidės, žodžiai, sakiniai persmelkti šios neeilinės moters ramybe, tikėjimu ir paprastumu. Knyga labai organiška. Vaiski ir gaivi, apie gamtą, apie žmogaus prigimtį, apie Dievą, apie tai, kaip padėti savo kūnui pasveikti nuo bet kokios ligos, apie tvirtybę, apie nuoširdžią pagalbą kitiems.

Noriu pasidalinti labiausiai patikusia pastraipa:

"Kiek prisimenu, visą laiką jutau tokią ramybę, kokią gali suteikti tik tvirti religiniai įsitikinimai. O kai matydavau, kokie bejėgiai aplinkui jaučiasi dauguma žmonių, toks mano nusiteikimas tik stiprėjo. Žmonės tikėjosi Dievo pagalbos, bet drauge siekė išsaugoti vadinamąjį sveiką protą ir iki galo jam neatsiduodavo."

Labai rekomenduoju, su šia knyga apturėsit malonių ir įkvepiančių akimirkų. 

Kaip rašo pati Ann  įžangoje - "Noriu su jumis pasidalyti savo vizija: regiu pasaulį be ligų, sielvarto ar įtampos. Subalansuotą pasaulį, kuriame kupini jėgų gyvename harmoningą gyvenimą." To ir linkiu mums visiems.

Žemės dienos rankdarbiai

Šią savaitę buvo Žemės diena ir mes su vaikais šventėme :) Pasodinau kiekvienam į vazonėlį/tualetinio popieriaus kartonėlį po baziliką, vistiek juos persodint reikėjo, o vaikams kiek džiaugsmo. Dabar visi rūpinasi, laisto, kalbasi, laukia, kada mažyliai paaugs ir galės namo parsinešti.

Beje, iš tų tualetinio popieriaus kartotinių ritinėlių, galima ne tik vazonėlių persodinimui pasigaminti (tiesa, nepamirškit užkimšti antro galo popieriaus gumuliuku, kad žemės nebyrėtų, o paskui sodinti galima tiesiai į žemę); galima dar labai lengvai žirklių ir karštų klijų pagalba pasidaryti vat tokį vat meną ant sienos (žemiau)..

Siūlau pasigaminti :)

esėjų evangelija

Jei kas neskaitėt - tikrai rekomenduoju, daugelis vadina tai žaliavalgių biblija, bent jau dėl to, kad tai turbūt seniausi datuojami šaltiniai (ir) apie žaliavalgystę.. Čia daug išminties - apie kūno, sielos, savo ir pasaulio sveikatą visom prasmėm..

„Nežudykite nei žmonių, nei gyvūnų, nei maisto, kurį dedatės į savo burną... Jei sotinsitės gyvuoju maistu, šis jus gaivins, jei žudysite savo maistą, negyvas maistas žudys jus... Gyvenimas kyla iš gyvenimo, o iš mirties visada ateina tik mirtis... Tai, kas žudo jūsų maistą, taip pat žudo ir jūsų sielas... Jūsų kūnai tampa tuo, ką valgote, taip, kaip jūsų sielos tampa tuo, ką galvojate... Todėl nevalgykite to, ką šaltis ir ugnis suniokojo, nes degintas, šaldytas ir suardytas maistas sudegins, sušaldys ir suardys jūsų kūną... Valgykite vaisius ir žoles, kuriuos užaugino ir subrandino gyvybės ugnis...“

Čia - lietuvių kalba, aš skaitau - rusų.

morkų salotos ir tingėjimo filosofija

Būna tokių sekmadienių arba niadienių, kai saulės už lango ir tos sekmadieninės atostoginės nuotaikos suviliota leidi sau tinginiauti.. Tinginiavimas man - tai ilgas vaikščiojimas su pižama, nors ir pabudus anksti - sąmoningas lovos neklojimas, ir bet koks kitoks nieko neveikimas - dažniausiai skaitymas :) Tingėjimas tingėjimui, bet ir tokiomis dienom netikėtai ateina pietūs ir būna ištinka tuščio šaldytuvo sindromas (nes juk į turgų eiti taip pat tingėjosi :). O kažko skanaus, pikantiško juk vistiek (kaip visada) norisi. 

Jau kurį laiką, tokiu atveju, mane gelbėja šiek tiek paturbintas vienas labai įprastas ir paprastas receptukas. Ko ko, bet morkų, kad ir kokiam tuščiam mano šaldytuve visada yra (vien dėl to, kad labai mėgstu jų sultis, o ir šiaip - taigi juk moorkos..:) Dar reikės prieskonių (asafetidos, kario), džiovintų slyvų ir saulėgrąžų. Pretty much - all of it. Sutarkuojam morkas smulkesne tarka, supjaustom išmirkytas džiovintas slyvas, beriam prieskonius, ir krečiam saulėgrąžų majonezą (mirkytas (arba ne) saulėgražas smulkinam su šlakeliu vandens ir šalto spaudimo saulėgrąžų aliejumi kombaine su S formos peiliuku - masė turi gautis majoneziška:). Dar skanu graikiškais riešutais paskaninti, o kartais kai neturiu saulėgrąžų darau tą "majonezą" iš graikiškų riešutų. Viskas. In Joy. :) Ir dar pasimėgavimui, po nuotrauka, į tą pačią temą, mano vieno draugo skanus rašinėlis apie kitą draugą ir  apie tingėjimą.

"Ėjome su Tadu Lomanu į banką, ir aš nutariau pajuokauti:

- Tadai, išsitrauk pistoletą, grobsime pinigus.

- Ai, geriau įėję pasakykime, kad mano kuprinėje yra bomba, tai nereikės nė rankų iš kišenės išsitraukti.

Štai toks tas Tadas Lomanas. Aš jam sakau: “Labai originalus esi. Rašyk knygą. Visi skaitys.” Jis man atsako: “O kam man rašyti? Reikia gyventi taip, kad kiti apie mane knygas rašytų. Kam man pačiam vargt?”

Na, ką gi, teks man rašyt.

Stoviu aš virtuvėje. Kepu bulvytes su grybukais. Oi oi oi, kaip skanu. Anksčiau kepdavau su džiaugsmu ir strykinėdavau pats virtuvėje kaip bulvytės keptuvėje, bet dabar vis kepu ir džiaugsmo nebėr. Išgyvenu pasaulinės neteisybės jausmą. Kurių galų aš turiu čia pusvalandį stovėti, kartoti tuos pačius nusibodusius melancholiškus veiksmus, kai tuo metu tas pats Tadas nieko nedaro!

Šiaip aš padaryčiau, man nesunku. Ir iki šiol padarydavau. Bet dabar, kai žinau, kad kažkur kitame Lietuvos gale sėdi Tadas ir nieko nedaro, tai ir aš negaliu ramiai nieko daryt.

Tadas nekepa. Ir neverda. Jis žaliavalgis. Valgo tik termiškai neapdorotą maistą. Prieš keletą metų jis ieškojo buto Vilniuje. Bet ieškomo buto niekaip negalėjo rasti, nes visi jie tradiciškai – su virtuvėmis!!! O jis nekepa ir neverda. Jam virtuvė nereikalinga. O be virtuvės neparduoda! Įsivaizduojate koks pas mus pasaulis? Nėra butų be virtuvių.

Ir ne tik čia problema. Visas mūsų pasaulis orientuotas taip, kad reikėtų dirbti. Virtuvė, vonia, tualetas. Jau keturi skaitliukai stovi. Du karšto vandens ir du šalto. Laiptinėje ar prie namo stovi dar ir elektros skaitliukas. Pas kažką dar stovi dujų skaitliukas. Šildymo skaitliukas. Ir kiekvienas skaičiukas reiškia džiaulį, t.y. nudirbtą darbo jėgos vienetą.

Per visą savo gyvenimą mokykloje išmokau tik vieną formulę – džiaulis yra atvirkščiai proporcingas džiaugsmui.

Tadas išsikraustė į sodybą užmiestyje ir pas jį skaitliukų žymiai sumažėjo. Yra tik elektros skaitliukas, bet kambarį apšviečianti 19 vatų taupioji lemputė skaitliuko nepasuka. Taigi, įstačius į formulę gaunasi – nulis džiaulių ir +/- begalybė džiaugsmo. Matematikai susiklosčiusį atvejį pavadintų neapibrėžtumu, čiabuviai vilniečiai – bezpredelu.

Tačiau Tadas, nors ir atsisakė didžiosios dalies skaitliukų, bet vis dar moka už šį tą. Neatspėsite už ką. Pasirodo – už poilsį. Įsijungia jis kompiuteriuką, žaidimukų pažaisti. O kompiuteriukas, tai ne taupioji lemputė. Jis skaitliuką pasuka. Na ir susimauk tu ant tokio dalyko!

O pasirodo – poilsio ir pramogų industrija yra viena didžiausių industrijų, kurias žmogus yra kada besugalvojęs. Ši sritis darbo ir pinigų apimtimis nusileidžia tik karo pramonei. Beje, reikia neužmiršti pabrėžti, kad 90 procentų karo pramonės biudžeto sudaro lėšos skirtos kariuomenei išlaikyti taikos metu, t.y. poilsio fazei ir tik 10 procentų “suvalgo” realūs karo veiksmai.

Iš esmės civilizuotas pasaulis surėdytas taip, kad dirbame tik tam, kad pailsėtume. Nuo ko pailsėtume? Nuo to paties darbo.

Net ir visiškai nedirbantys žmonės, tokie kaip Tadas privalo skirti šiek tiek laiko “pailsėjimui”. O kam jam ilsėtis, jei jis nedirba? O tam, kad aplinkui visi dirba tiek, kad ir kitiems (nedirbantiems) užtenka. Kitaip tariant, pabandyk pabūti prie burzgiančio traktoriaus, konvejerio ar benzopjūklo nieko nedarydamas. Net ir nieko neveikdamas pavargsi.

Todėl Tado tikslas, toks pat kaip ir mano – pa(ne)daryti taip, kad ir aplinkiniai nedirbtų. Kad neturėtų kaimynai skaitliukų, nemokėtų mokesčių, nereikėtų pinigų, tai ir į darbą eiti nereikėtų. Štai ir sėdėtų visi kartu. Arba dar geriau – gulėtų.

Esu girdėjęs apie tokią laimingą gyvenvietę. Nuvažiavo misionierius ten ir stebisi:

- Tai jūs negeriat?

- Ne.

- Ir nerūkot?

- Ne.

- Ir narkotikų nevartojat?

- Ne. Nevartojam.

- Tai kaip jūs atsipalaiduojate?

- O mes neįsitempiame…

P. S. Taigi, kviečiame bendradarbiauti! Kad pasaulis būtų gražesnis. Nes tik tingėjimas padaro žmones laimingus."

Daugiau apie tingėjimo filosofiją galite pasiskaityti čia. Tadą Lomaną ir jo blog'ą rasite dešinėje pusėje prie mano soulmates :)

About these ads

apie evoliuciją :)

interviu

Visa esmė apie tai, kaip veikia žmogaus organizmas, apie puikią sveikatą bei žaliavalgystę, labai vertingas interviu, raskit porą val. laiko :)

the paradox of our age

Šiandien žiūrinėdama senas foto iš pirmos kelionės į Indiją, užtikau:

apie darganas

Būna dienų kaip tyčia.. Emocijos, nuotaikos skraido, liejasi per kraštus.. į visas keturias puses.. nesuvaldomos.. lijundra ir pilkas dangus taip pat nepagerina situacijos..o dar tas mėnulis atrodo sumaišė savo potvynius su atoslūgiais ir kaip iš mano mėgiamo filmo "Maskva netiki ašaromis" jei kas paklaustų, - pasauly kas naujo.. - atsakyčiau.. - stabilumo trūksta.. ir pasauly ir galvoje.. Tokiom dienom laikytis ant žemės ir nenuskristi padeda atrodo tokie nereikšmingi dalykai.. - karšta bazilikų arbata.. Ravi Shankaro Shanti mantra besisukanti be pradžios ir pabaigos.. 25 mažų žmogeliukų apkabinimai ir kokių 17 kasyčių papešiojimas..

O ką.. - ir tokiom dienom gyventi reikia..:)

Dar labai padeda daug minkštų pagalvėlių ir švelnių šiltų paklodžių naminis kino teatras..:) Taigi.. - du nuostabūs, to paties režisieriaus filmai, praskaidrinsiantys bet kokius debesus :) apkabinu *

p.s. - galiu pasidalinti torrentais, jei kas neranda..:)

 

 

hungry for change

puikus kinas :) parodyt mamai, tėčiui ir visiems, kurie brangūs :)

 

 

apie knygas maitinančias sielą

             Prie mano lovos nuolat stovi stirta knygų.. Ir aš jas skaitau.. Visas.. Iškart..:) Tai problema - nes šitaip pakaitom skaitant būna sunku kurią pabaigti :)) o knygos gi dar turi tendenciją daugėti, vis ateina ateina iš kažkur, vis kokie gerieji žmonės atneša...:) Bet būna kad ir pabaigiu kurią.. tai va ir noriu pasidalinti keliom, tokiom, nuo kurių sunku buvo atsitraukti..:) apie laimę.. vidinį augimą.. apie jogą..ir šiaip.. tiesiog :)

             Taigi - nuostabi knyga išversta ir į lietuvių kalbą, seno leidimo tokia knygelė - labai paprastai be skambių frazių supažindina su meditacija ir jos technikomis. Bet ne tik.. Tiesiog knygelė - kaip valdyti savo mintis, emocijas, kaip tapti/būti laimingu.. Daug naudingų, praktiškų, veikiančių patarimų bei labai lengvai skaitosi.

 

"Žmogiškoji būtybė yra dalis visumos, kurią mes vadiname "Visata", apribota laike ir erdvėje. Ji supranta save, savo mintis ir jausmus kaip nesusijusius su likusiomis dalimis - tai tarsi optinė jos sąmonės apgaulė. Ši apgaulė mums yra lyg kalėjimas, apribojantis mus asmeniniais mūsų troškimais ir prisirišimu prie kelių mums artimiausių žmonių. Privalome siekti išsilaisvinti iš šio kalėjimo išplėsdami užuojautos ratą taip, kad jis apimtų visas gyvas būtybes ir visą gamtą su visu jos grožiu."

                Ir dar viena įkvepianti bei įdomi knyga apie mokytojo Swamio Vishnu-devanandos, pagrindinio Shivanandos mokinio, skleidusio mokymą Vakaruose, gyvenimą. Daug pačio Vishnudevanandos žodžių, citatų, daug konkrečių praktikų - ba galo naudinga. :) Ištrauka apie tai, kaip neužmigti 'ant laurų':) :

 

"You all make resolutions at New Years do you not? You resolve not to smoke, not to eat meat, not to drink alcohol, or not to smoke marijuana. However, if you are 100% successful, then it is not proper resolve, becouse it is already your way of life. You must take something that you are still inperfect at and wish to improve. If I were to take the above four resolves, I would be completely successful in them, so instead I should take a useful resolve, such as, "I will not get angry". Every year I fall in this resolve, so I modify it. Instead of getting angry every second day, I will get angry every third day.

        I no longer keep a written spiritual diary, but i do continue to keep one in my brain. Before I go to bed, I examine how many times I got angry or how many times I shouted. Then I pray to God and say, "Oh Lord, I am offering this to you." In this way I surrender. That is what resolves are all about."

Everything is Incredible

"The problem is that Everything is Incredible and people don't accept that.." nuostabus 10 min. filmas apie tikėjimą, kantrybę ir daug daug šviesos..

 

acroyoga

Nauja meilė - acro yoga, šįryt pirmąkart pabandžiau.. be galo dėkinga Simonai (*), už užrodymą.. Feels like flying...

(..)

"What if there was a place that expressed our awe for nature? A place outside of time, an island of tranquility. A place where the elephants watch over you, where whales lullaby you to sleep. A place where you fall in love with nature. A place of stillness where silence becomes audiable. A place where the mysteries of nature are embraced. A place there is no “Why?” and you remember the things you thought you forgot. A place where you are humbled and amazed, where you breathe the air of birds, where you dance on the bottom of the sea, where you look through the eyes of a cheetah. Where animals are the story tellers and man the apprentice. A place of refuge. A place of bliss. A place to dream. A place to make a wish. A place that is not about possessing but about sharing. A place that changes your heart. There is such a place."

didžiulė žaliavalgiška pozityvumo ir energijos dozė :)

wishing you all Love and Light

"By Your Grace / Jai Gurudev

Closer than breath, you are the air

Sweeter than life itself, you are here

I am a wanderer, you are my peace

I am a prisoner, you are release

Jai Gurudev...

I am a pilgrim, your road so long

I am the singer, you are the song

Held in the open sky, so far above

I am the lover, you are the love

Jai Gurudev...

I follow your footsteps through the flame

All that I ever need is in your name

Carry your heart in mine, vast as space

All that I am today is by your grace.

By your Grace...

I live by your grace."

by Krishna Das

morning tea

I just love Yogi teas, they are not only organic and tasty, but each small package carries an inspirational, warm message inside. So it's like Christmas surprise every time you drink it :) This morning I found: