Yra tokių vietų, kur norisi sugrįžti.. Net, kur žinai, kad būtinai sugrįši, be klausimo.. ir net ne vietų.. žmonių + erdvių + būsenų +... Jų nedaug, bet kaip gera, kad šiame išmatavime jų vis dėl to yra.. Man tokia vieta visad bus miestas, kuriame gimiau ir užaugau, Tado Lomano sodyba ir Soham tylos stovykla.. čia jei Lietuvą turim omeny..:)
Apie Soham tylą jau rašiau čia, jei neskaitėt, primygtinai rekomenduoju (paskaityt, o paskui žinoma ir pabandyt :) tokių įspūdžių, pojūčių, praregėjimų, įkvėpimų, šviesumų ir erdvumo viduje aš iki tol nebuvau pažinus.
Praeitą vasarą Dievas dovanojo progą ir galimybę vėl tai pajusti. Šiek tiek kitaip žinoma, nes gi niekad nebūna vienodai. Ir laikas kitas ir aš jau buvau kita. Tačiau tai vistiek buvo labai ypatinga. Pirmiausia dėl to, kad man tyla prasidėjo antrą dieną po vestuvių. Mums. Tai buvo tokia dovana, kurią nusprendėm pasidovanoti, toks vidinis tuoktuvių paminėjimas. Visata turbūt įvertino šitą mažą mūsų įžadą ir per Soham centrą apdovanojo mus dar viena nuostabia dovana, noriu nuoširdžiai dar kartą padėkoti Soham, Vaidui ir Vilmai, žinoma ir Renatai, su kuria tikiuos dar pavyks "gyvai" kažkada pagaliau susipažint, už tai, už viską, ir apskritai, kad esate :)
Šį kartą praktika buvo kitokia, bet ne mažiau vertinga. Tyla dviese, o mes iš tiesų sąžiningai praktikavome - kitokia, gal atrodo bet ir mažiau jos kažkaip viduje, nes nori nenori vistiek vyksta bendravimas nors ir ne verbalinis. Tačiau, kaip bebūtų, tai buvo nuostabi patirtis, tiek asmeniškai, tiek mums, kaip šeimai. Sakrali ir tyli patirtis, todėl nebus daug žodžių, tik vaizdų.. tylių.. ir tuo pačiu, manau, labai iškalbingų...:)
Jei kaip tik planuojate vasaros atostogas - nerasit geresnio būdo pailsėti, pailsėti visom prasmėm, net ir nuo savęs :) Daugiau informacijos štai čia . Ir čia:
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą