Veganiškas grybų ir daržovių pyragas

Šis nesaldus pyragas, kuriam pagaminti naudojama šaldyta sluoksniuota bemielė tešla - labai greitas, šventinis patiekalas Kūčių, Kalėdų arba bet kokios kitos progos stalui. Įdarą pasiruošus iš anksto, galima laikyti šaldytuve, ir formavimui užtruksite tik kelias minutes, o tada - į orkaitę.

Sotus, pilnas skonių pyragas su grybų ir saldžiųjų bulvių įdarų (norint galima įmaišyt ir virtų lęšių, čia jie labai tiks) - papuoš bet kokį stalą.

Žaliavalgiškas, šventinis morkų tortas su prieskoniais ir anakardžių glaistu

Šio torto istorija siekia labai senus laikus, kai dar gyvenau Ukrainoje, žaliavalgiavau ir buvau pakviesta vesti paskaitos apie sveiką gyvenseną ir žaliavalgystę vienai Vinitsos (miesto, kur gyvenau) auditorijai, jų ekologinės žemdirbystės klube. Pasiruošiau, bet, kad būtų įtikinamiau - pagaminau šį tortą. Nebuvo nei vieno žmogaus, kuriam jis nepatiko, tada supratau, kad vaizdinė, o šiuo atveju skonio priemonės geriau nei ilgiausia paskaita.

Šis tortas yra labai šventiškos išvaizdos, turtingas skoniais, bet tuo pačiu lengvas ir iš maistingų produktų - šviežių daržovių bei džiovintų vaisių ir riešutų. Jame nėra pridėtinio cukraus, pieno produktų, miltų, kiaušinių. Jis nekeptas, ir jo gamyba užtruks tik pusę valandos (tik reiks prieš tai užsimerkti anakardžių), pagamintas tortas turi būt atšaldytas šaldiklyje, tai palengvina šventinio stalo ruošimą, nes tortą galima pasigaminti iš anksto ir laikyt šaldiklyje. Svarbu išimti maždaug valandą prieš dedant ant stalo.

Jums reikės:

Pyragui:

• 1,5 puodelio per smulkią, burokinę tarką tarkuotų morkų;
• 1,5 puodelio datulių be kauliukų (matuoti, kai kauliukai išimti);
• 2 puodeliai graikiškų riešutų;
• ¾ puodelio kokosų arba migdolų miltų;
• ⅓ puodelio razinų;
• Žiupsnelio druskos;
• Prieskonių: pusantros (kita pusė bus glaistui) vanilės ankšties (arba 2 šaukštelių vanilės ekstrakto);
• 2 šaukštelių kokybiško malto cinamono;
• 1 šaukštelio imbiero;
• Gero žiupsnio malto muskato;
• Gero žiupsnio maltų gvazdikėlių (prieskonius ir jų kiekį dėkite pagal skonį);

Anakardžių glaistui:

• 1,5 puodelio anakardžių (užsimerkti iš vakaro šaltu vandeniu arba prieš valandą užpilti karštu, kad išbrinktų);
• 1 puodelis kokosų pieno (tiršto, iš skardinės);
• 2 šaukštai citrinos sulčių;
• 3 šaukštai klevų arba agavos sirupo;
• 1 šaukštelio vanilės ekstrakto arba pusės vanilės ankšties;

Pirmas darbas - užmerkti anakardžius, galima juos mirkyti per naktį šaltame vandenyje arba valandą prieš gaminimą užpilti verdančiu vandeniu. Perplauti ir plakti blenderyje kartu su visais kitais, glaistui skirtais ingredientais. Jei nesiplaka, nes per tiršta - šiek tiek įpilkite daugiau kokosų pieno arba vandens, bet nepadauginkite. Turi gautis šilkinė, vienalytė masė. Uždenkite ir atidėkite šaltai.

Morkas sutarkuokite arba susmulkinkite maisto smulkintuvu, atidėkite. Maisto smulkintuvu susmulkinkite graikiškus riešutus ir įmaišykite visus naudojamus prieskonius bei druską. Atidėkite. Susmulkinkite datules, galbūt reiks nugramdyti nuo šonų ir papildomai susmulkinti kelis kartus. Tada sudėkite viską ir susmulkinkite kartu, jei smulkintuvas per mažas - tiesiog sumaišykite dubenyje - neturi būti košė, tiesiog sumaišyti ingredientai. Paskui į masę dubenyje įmaišykite kokosų arba migdolų miltų ir razinas.

20-22 cm torto formą išklokite kepimo popieriumi: ir dugną ir šonus. Sukrėskite morkų ir riešutų masę, gerai paspaudžiant išklokite, tada supilkite glaistą, išlyginkite, uždenkite ir dėkite į šaldymo kamerą bent kelioms (3-4) valandoms. Reikėtų išimti iš kameros 30 min arba valandą prieš ragavimą.

Papuoškite riešutais, gyvomis, valgomomis gėlėmis arba paprasčiausiomis kokosų drožlėmis.

Kalėdų spalvų, antioksidantų pilnos salotos su žaliavalgišku anakardžių majonezu

Šių salotų ne tokiu sveikuolišku variantu kažkada pavaišino mama per kažkokią šeimos šventę. Tačiau visai neseniai, kai eksperimentuodama pasigaminau tobulo skonio žaliavalgišką veganišką majonezą,  - ir visos salotos su majonezu gaminamos dažniau. Šias, vien praeitą savaitę gaminau tris kartus ir dar gaminsiu per Naujųjų metų pasitikimo šventę.

Karalius ir pagrindinis ingredientas čia - brokolis, kuris, kaip ir visos kryžmažiedės daržovės turi ne tik daug vitaminų, mineralų, ląstelienos, fitochemikalų, reikalingų organizmui, bet ir pasižymi galingu antioksidaciniu efektu, stabdančiu ląstelių senėjimą ir slopinančiu uždegiminius procesus audiniuose. Plius, kad tų antioksidantų nebūtų per maža - salotos praturtintos granatais, džiovintomis spanguolėmis ir vynuogėmis.

Tačiau ne ką svarbesnė antra recepto dalis - veganiškas žaliavalgiškas majonezas, kurio skonis pilnai atitinka tikrąjį. Tik be visų kūnui kenkiančių dalykų.

Odė datulėms bei sveikuoliški datulių ir riešutų triufeliai

Datulės - labai sena kultūra, dykumų oazių turtas, auginama ir valgoma jau daugiau nei 6000 metų. Datulės - sveikas saldumynas, skanėstas galintis praturtinti mitybą ir pilnas vertingų medžiagų. Tai itin maistingas užkandis ir natūralus saldumynų pakaitalas. Datulėse yra daug skaidulinių medžiagų, kalio, fosforo ir magnio, todėl šis lengvai virškinamas užkandis suteiks sotumo jausmą ir pakankamai energijos. Turi B grupės vitaminų, kurie svarbūs nervų sistemai, raumenims, širdžiai, smegenų veiklai.

Datulės yra natūralios augalinės fruktozės šaltinis, todėl yra puikir alternatyva baltam cukrui, saldumynams. Kitaip nei gliukozė, kuri randama beveik visuose perdirbtuose maisto produktuose, fruktozė taip nekelia cukraus lygio kraujyje. Nors datulėse yra natūralių cukrų, didelis kiekis maistinių skaidulų organizmui padeda lėčiau pasisavinti angliavandenius. Tad datulės, nors ir yra natūraliai saldžios, turi žemą arba vidutinį glikeminį indeksą, nuo 43 iki 55.

Datulės tikrai gali būti vadinamos supermaistu, nes jose gausu ne tik mineralų, skaidulų, bet ir naudingų junginių, pavyzdžiui, polifenolių, bei antioksidantų, kurie saugo ląsteles nuo laisvųjų radikalų žalos, apsaugo organizmą nuo uždegimo ir gali sumažinti kai kurių chroninių ligų riziką.

Svarbiausia renkantis datules žiūrėti sudėtį, kad nebūtų pridėtinio cukraus, nes prekyboje yra ir cukraus sirupe mirkytų datulių. Išbandykite skirtingas rūšis ir raskite savo mėgiamiausią.

Kadangi datulė - pati kaip pilnavertiškas desertas, tad tik su keletu papildomų ingredientų galima per akimirką pasigaminti sveikesnių, labai skanių užkandžių. Mano mėgiamiausias - datulės su riešutų sviestu ir riešutais. Prapjaukite datulę, išimkite kauliuką, dėkite į vidų riešutų sviesto, įspauskite migdolo ar lazdyno riešutą. Viskas.

Bet jei turit daugiau laiko, kviečiu pasigaminti sveikus, bet tikrai labai skanius, tobulos skonių harmonijos datulių ir riešutų triufelius, beje, jie labai tinka kalėdinėms dovanoms.

Ypatingos išvaizdos matcha sausainiai

Labai myliu matchą, galėčiau kartoti daug kartų - labai myliu matchą. Paskutiniu metu vėl visiškai atsisakius kavos, nes kava būtent moterims, visai nepadeda su hormonais, bet čia kita tema. Tai va - labai myliu matchą ir mėgstu išbandyti vis naujos matchos rūšis iš skirtingų gamintojų bei tiekėjų ieškodama to tobulo kainos ir kokybės santykio. Visada perku tik ekologišką, ceremonial arba premium grade. Kaip atskirti gerą matchą nuo prastos - pirmas ir dažniausiai užtektinas būdas - spalva, kokybiška macha yra labai ryškios, gyvos žalios spalvos, kaip pavasarinė žolė, jei jūsų įsigyta macha pilkesnė, blankesnė - skonis tikrai bus taip pat - pilkesnis ir blankesnis. Tai va - kartais taip nutinka, kad bebandydama, net iš gerai Lietuvoje žinomų firmų, įsigyju prastos kokybės matchą, ką tada daryti? Labai paprasta - tokią matchą galima sunaudoti kepiniams, dažnai ir rasite pirkti prastesnės kokybės arbatos, kur bus nurodyta ant pakuotės - culinary grade arba ingredient grade - tai matchos milteliai tinkami kepiniams.

Kadangi myliu matchą turiu ne vieną nuostabų, daug kartų bandytą receptą su ja. Taigi - pristatau jums - suaižėję sausainiai, pavadinimas gal ir keistas, bet skonis - nepalieka abejonių. Jie ne per saldūs, ypatingo matchos skonio, traškūs išorėje ir minkšti viduje. Kepdami, besileisdami orkaitėje jie skilinėja ir išgaunamas toks dykumos žemės gražus efektas. Vienintelis dalykas - šių sausainių gaminimą reikės pasiplanuoti iš anksčiau, nes sumaišyta tešla būtinai turi valandėlę iki kepimo pailsėti šaldytuve.

Jums reikės:
Sausi ingredientai:

*140 gr ~1 puodelis miltų;
*15 gr ~3 geri šaukštai matcha miltelių;
*1 šaukštelis kepimo miltelių;
*žiupsnelis druskos;

Ne tokie sausi ingredientai:

*2 dideli kiaušiniai arba kiaušinio pakaitalas (yra Livin);
*140 gr ~ ⅔ puodelio cukraus pudros;
*60 gr arba 4 šaukštai lydyto sviesto arba kokosų aliejaus;

Apibarstymui/apvoliojimui:
*100 gr cukraus pudros;

Sumaišykite visus sausus ingredientus.

Išplakite kiaušinius arba pakaitalą su 140 gr cukraus pudros.  Lėtai įmaišykite ištirpdytus riebalus, o tada sumaišykite su sausų ingredientų mišiniu.

Įdėkite į šaldytuvą bent valandai, galima ir per naktį - šis momentas esminis, tik atšaldžius galėsite formuoti sausainius. Įkaitinkite orkaitę 160°C, formuokite iš sausainių masės rutuliukus, maždaug golfo kamuoliuko dydžio, aš sveriu, kad gautųsi vienodi, apvoliokite cukraus pudra, kad pilnai pasidengtų ir dėkite ant sviestiniu popieriumi išklotos skardos.

Kepimo laikas truputį tricky, sausainius kepkite kol jie iš apvalaus rutuliuko taps plokšti, viršus suskilinės, tačiau centre sausainis turėtų išlikti minkštas, svarbu neperkepti. Aš kepu 12-15 min. Reikia tuos gražuolius stebėti.

Belieka atvėsinti ir skanauti :)  Matchą galima pakeisti kakava ir ragauti kakavinius suaižėjusius sausainius, manau taip pat turėtų būti skanu, bet čia jau kitas eksperimentas. Pasidalink ir pritagink mane, jei bandysi, man labai gera, kai išmėginate mano receptus.

Skanių eksperimentų!

Kreminis, rudeniškas burokėlių perloto

Ar žinote kas yra perloto? Ir aš kažkada nežinojau. Ir greičiausiai kalbininkai šio žodžio taip pat nežino. Tačiau, kadangi mėgstu kalbas ir visokius kalbinius niuansus žinau pagrindinę taisyklę - kalba yra gyva. Ji keičiasi, auga, sensta, kaip ir žmonės, ir kuria ją ne kalbininkai, o - gyvenimas. Kalbininkai tik fiksuoja.

Mane su perloto (beja, tai toks lietuviškas risotto atitikmuo iš perlinių kruopų) sieja malonūs prisiminimai. Pirmą kartą pamačiau šį žodį ir paragavau patiekalo KTU dizaino fakulteto, kur prieš kelis metus mokiausi siuvimo, kavinėje. Nepamenu ar tas patiekalas labai patiko, bet patiko pati idėja. Tokia fancy prabangi košė-ne-košė gaunasi.

Kodėl burokėliai? Nes tai lietuviška, labai vertinga ir rudeniška daržovė.

Nes burokėliai pasižymi kone stebuklingomis savybėmis. Pavyzdžiui...

• Burokėliuose gausu antioksidantų, kurie organizme kovoja su laisvaisiais radikalais. Laisvieji radikalai įtakoja daugelio lėtinių ligų atsiradimą, tokių kaip aterosklerozė, artritas ar vėžys. Reguliarus šios daržovės vartojimas, skatina šlakų ir įvairių toksinų šalinimą iš organizmo;
• Burokėliai gerina virškinimą ir padeda nuo vidurių užkietėjimo. Juose yra daug skaidulų ir pektinų, kurie valo žarnyno sieneles. Daugiausiai visų šių medžiagų yra šviežiuose burokėliuose arba burokėlių sultyse. Kita vertus, termiškai apdorotą daržovę organizmas pasisavina geriau;
• 100 g šio produkto turi tik 42 kilokalorijas;
• Burokėliuose gausu vitamino B, stiprinančio kraujagyslių sieneles, bei geležies. Jų vartojimas gali užkirsti kelią širdies ir kraujagyslių ligoms, bei pakelti hemoglobino lygį kraujyje;
• Be viso to, ši nuostabi daržovė pasižymi jauninančiu poveikiu - gerina kraują, skaistina odą;
• Burokėliuose yra daug magnio, vario, reikalingo skydliaukės veiklai bei moteriškų hormonų gamybai, taip pat - kalio, cinko ir jodo.
• Artėjant šaltajam sezonui svarbu prisiminti, kad burokėlių sultys stiprina imunitetą, užkerta kelią peršalimo ligoms ir virusinėms infekcijoms. Be galo skanios jų sultys su morkomis, obuoliais ir imbieru. Jei norėsite šviežiai spaustas burokėlių sultis gerti grynas - geriau dvi valandas palaikyti atvirame inde, pageidautina šaldytuve, kad nesudirgintų skrandžio;
• Reguliarus burokėlių vartojimas teigiamai veikia nervų sistemą ir gali padėti nuo rudeninės depresijos;

Jei įsitikinote šio tradicinės lietuviškos daržovės nauda ir norėtumėte pasigaminti kažką netradiciško - na labai rekomenduoju šį patiekalą:

Netikėtas, tačiau labai gurmaniškas, skonio pilnas derinys. Laikytis patiekalo ruošimo instrukcijos čia ypatingai svarbu - tik tada bus išgauta tikra, kreminė konsistencija, kruopos prisigers burokėlių sulčių bei sultinio ir atsiskleis visas patiekalo grožis bei skonis.

Veganiški burgeriai!

Dienos lepina šiluma ir saule, ech - tokį rudenį labiausiai mėgstu. Sausą ir ryškų, artėjant savaitgaliui - pasikvieskite brangiausius, artimiausius į gamtą ir išsikepkit ko nors ant ugnies, ko nors augalingo ir be galo skanaus.. Kaip kad šitie burgeriai iš burokėlių ir grybų. (Taip pat juos puikiausiai galima pasigaminti iš anksto ir užsišaldyti bet kurioj stadijoj, tik suformuotus arba šiek tiek apkeptus orkaitėj ar keptuvėj, o paskui pabaigt kepti ant ugnies; tik nepamirškit tarp jų įdėti kepimo porpieriaus gabalėlių, kad nesuliptų šaldant).

Soba (grikių makaronų) salotos su aštriu riešutų sviesto padažu

Kol dar rudenėlis lepina šiltais orais ir saule, noriu pasidalinti vienu smagiu, šaltu azijietišku patiekalu. Kaip jau žinia, azijietiška virtuvė mano viena mėgiamiausių, o šios salotos - puikus rudeniško derliaus, gausos ir spalvų pavyzdys. Ir dar aišku begalinio skanumo. Labiausiai man patinka, kadangi tai šaltas, tačiau sotus patiekalas - galima įsidėti į dėžutę darban ar į mokslus ar į kelionę - ir tada skaniai, gurmaniškai pietauti kur bebūtumėt. O taip pat - tai išties sveikas, daržovių kupinas patiekalas.

Augaliniai matcha (žaliosios arbatos) keksiukai su citrininiu glajumi

Panašiu receptu dalinausi keletą metų atgal. Tačiau per tą laiką atradau geresnį, skanesnį, tobulesnį variantą. Bet pirmiausia apie mano mylimą arbatą. Matcha - tai pačios aukščiausios kokybės nekaitinti, neskrudinti, labai atsargiai išdžiovinti žalios arbatos milteliai. Matcha - tai vienas iš superfoodų, pilnas antioksidantų, padedantis šalinti toksinus, skatinantis medžiagų apykaitą, o dar pilnas chlorofilo ir vitaminų. Kartu su augaliniu pienu ir karštu vandeniu plakant blenderyje galima pasigaminti nuostabaus skonio latte, tik be kavos, o su sveikesne alternatyva - matcha arbata. Bet taip pat šiuos arbatos miltelius galima panaudoti ir kitur: gaminant žalius kokteilius, avižinę košę ar kažką kepant..

Tik kepiniams siūlau naudoti pigesnę, kulinarinę matchą arbatą, kaip tik tokios gavau lauktuvių iš šeiminykščių atostogų Madeiroje. Arbatai ji nelabai tinkama, tačiau va keksiukams - pats tas.

Begliutenis, baltyminis šokoladinis pyragas (brownies) iš avinžirnių

Visiems, kurie prisižiūri figūros, tačiau mėgsta skaniai (ir saldžiai) užkrimsti. Desertas, kuris ne tik skanus, tačiau pilnas baltymų ir suteikiantis jėgų. Su juo labai dera uogos (avietės, trešnės, šilauogės) ir ledai!

Pats lengviausias duonos su raugu receptas - pavyks kiekvienam!

Turbūt jau maždaug metus kepu naminę duoąn su raugu. Pati gaminau raugą nuo nulio. Išbandžiau begales duonos receptų. Vieni pavykdavo geriau, kiti prasčiau. Vienų skonis labai patikdavo, kitų nelabai. Buvo toks nuolatinis procesas. Ir kažkada, pastebėjau, kad nors patį raugą maitinu ir naudoju dažnai - tai blynams, tai vafliams, tai pyragui - duoną kepti nustojau. Supratau, kad dėl to, jog duonos gamybos su raugu, turiu omeny tą tikrą sourdough duonos kepaliuką, procesas dažnai reikalauja daugiau energijos ir laiko, nei aš turiu ar galiu skirti. Ir ypač prasidėjus pavasariniams lauko, daržo, sodo darbams - to laiko visai nebeliko.

Tačiau pilnos spintelės švarių, be chemijos Zelbūkio miltų, raugas šaldytuve krebždeno sąžinę, ir aš tikrai nenorėjau taip paprastai vėl grįžti prie pirktinės duonos. Užsispyriau rasti receptą, kuris reikalautų minimalių pastangų bei laiko sąnaudų ir, žinoma, kad rezultate gautųsi puiki duona. Teko daug duonos iškept, bet, žinokit, man pavyko. Duoną, pagal šį receptą (kiekvieną kartą skirtingą) jau kepiau daugiau nei dešimt, o gal net dvidešimt kartų - visada pavyksta. Procesas labai lengvas, tereikia iš vakaro sumaišyt visus produktus ir ryte kepti. Įmanoma kiekvienam. O duona kokio skanumo gaunąsi.... Mmmm... Įdomu? Skaitykite toliau.

Veganiškos Valdorfo salotos

Šios, klasikinės, ir Amerikoje ypač žinomos, bei mėgiamos salotos paskutiniu metu ir mano namuose dažnai gaminamos. Manau jos ypač tiks ant šventinio stalo, nes yra labai gaivios, skanios ir kitokios. Pagrindiniai ingredientai paprasti, visų naudojami ir puikiai derantys tarpusavy. Aš siūlau šiek tiek kitokį, ne tokį įprastą šių salotų variantą, tačiau, kaip visada, pasidalinsiu ir kuo galima keisti, kaip galima išgauti kitokius skonius arba šiek tiek sveikesnę versiją. Taigi, pradedam.

Kūčiukai su raugu ir aguonų pienas

Su kiekviena diena, vis artėjant žiemos šventėm kaip gi be pagrindinio simbolio, patiekalo, kurį aš mėgstu patriauškint jau nuo gruodžio pradžios, ne tik per Kūčias ar Kalėdas - kaip gi be Kūčiukų. 

Šiemet juos gaminau pirmą kartą gyvenime, bet gavosi tiesiog puikūs. Ir, kadangi dabar viską, ką gaminu ar kepu iš miltų - darau tik su raugu, labai norėjau ir kūčiukus taip kepti - sveikiau, senoviškai. Mano, amžinatilsį, močiutė kepdavo juos su mielėm ir darydavo tokius tikrus kūčius - įsimeti kelis tokius į dubenėlį ir užpildo viską, o aš mėgstu mažesnius. Taip pat mūsų giminėj aguonpienį darydavo tokį perregimą ir su aguonom, jų nenukošdavo, o aš norėjau tikro, balto, riebaus aguonų pieno. Tad dalinuosi savo variantais, kurie po kelių patobulinimų užtikrintai nusileido receptų sąsiuvinyje ir laukia kitų metų.

Kaip jau minėjau, šis kūčiukų receptas yra su raugu, jei neturite raugo ar norite kepti su mielėmis, jo lengvai adaptuoti neišeis - verčiau paieškot kito recepto. Taigi, kepant su raugu, pirmiausia reikia pasigaminti įmaišą. 

Įmaišas – tai fermentuojamas miltų, vandens ir raugo mišinys, kuris bus dedamas į galutinę kepinio tešlą. 

Įmaišui jums reikės:

• 20 g duonos raugo;
• 50 g miltų;
• 50 g vandens;

Tešlai jums reikės:

• viso įmaišo;
• 450 g miltų;
• 200 g vandens;
• 7-8 šaukštai cukraus;
• 4 šaukštų aguonų;
• 2 šaukštai aliejaus arba tirpinto vegan sviesto ;
• žiupsnio druskos;

Iš vakaro pasigaminame įmaišą: iš aktyvaus (geriausia iš ryto pamaitinto) raugo, miltų ir vandens sumaišykite įmaišą, jį uždenkite ir palikite šiltesnėj kambario vietoj per naktį. 

Ryte, įmaišą sumaišome su vandeniu, įberiame cukrų, aguonas, druską, aliejų - viską gerai išmaišome. Tada beriame miltus ir kai tešla tampa minkoma - pradedame minkyti. Minkyti reikėtų maždaug 10 min. Suminkę, sandariai uždenkite ir palikite šiltoje vietoje bent 5 val. Aš dar mėgstu kelis kartus per tą laiką, maždaug aks valandą tešlą ištempti ir vėl sudėti į rutulį.

Įkaitinkite orkaitę iki 180C , iš tešlos formuokite tarp rankų ritinėlį, kuo apvalesnį, plonesnį ir ilgesnį, pjaustykite tešlą mažais gabaliukais ir dėkite į skardą, palikdami tarpus, kad kepant kūčiukai turėtų vietos plėstis. Kepkite kol apskrus. Pagal duotą produktų kiekį pagaminsite maždaug tris skardas kūčiukų.

Aguonų pienui jums reikės (galite imti proporcingai didesnį kiekį priklausomai nuo valgytojų);

• 500 ml vandens;
• 100 gr aguonų;
• šaukšto ar dviejų klevų ar kokio kito sirupo.

Čia gaminimas visai paprastas - aš aguonų net nemirkau, viską sumetu į blenderį ir plaku; paskui masę nukošiu, galite dalį arba visas sumaltas aguonas ir palikti, kaip norisi, saldumą taip pat reguliuokite pagal save. Pasidalinkite ar jūsų namuose valgomi kūčiukai su aguonpieniu, o gal kepate patys? Kokie dar jūsų šeimos tradiciniai šventiniai patiekalai? Ramios jums kalėdinės savaitės :)

virtinukai su džiovintais grybais kitaip

Mūsų Kūčių stalo centre visada stovėjo didžiausia lėkšė virtinukų su džiovintais grybais. Tai visada buvo pagrindinis ir nekintantis šios šventės patiekalas. Visą Kūčių dieną valgyti (tiksliau kažką užkąsti) gaudavo tik vaikai, suaugę laukdavo vakarienės ir sutemus, patekėjus Žvaigždei, mes sėsdavome prie stalo. Ilgą laiką, kartus su raudona mišraine tie virtinukai buvo vienintelis mano kūčinis maistas. Visą kitą buvo su žuvimi. Virtinukų lipindavome daug - mūsų giminė labai didelė ir tradiciškai visi susirenkame Kūčioms ir Velykoms. Na, išskyrus šiemet. Virtinukų darbus dažniausiai atlikdavo trys giminės moterys, mano teta ruošdavo tešlą, pusseserė įdarą, o aš lipindavau. 

Šiemet, kai švęsime dviese, vistiek norėjau šio tradicinio patiekalo, tik gal nebe tokio tradicinio. Įdaras išliko tas pats, tačiau tešla ir paruošimo būdas šiek tiek kitokie. Kadangi aš labai mėgėja Rytų ir rytietiškų patiekalų, tai nusprendžiau šiuos virtinukus surytietint. 

Habanero, mango ir čili pipirų džemas

Šį džemą viriau jau senokai, rudenį, kai tik gavau dovanų iš vienos instagramo' draugės jos pačios užaugintų habanero pipiriukų. Tie habaneriukai man buvo tokie vertingi (ir tokie aštrūs!), kad norėjau juos panaudoti tobulame recepte, tobulam džemui. Tam išbandžiau bent tris skirtingus receptus, žinoma, koregavau pagal savo skonį, galiausiai improvizavau ir man pavyko. Iš tiesų tobulas, saldžiai aštrus, pikantiškas, egoztiškas, prie visko tinkantis - ir ant skrebučio su avokadu ir prie kepto tofu ir su ryžiais ar kitom kruopom, kad ir su keptom bulvėm - toks va pagardas. Nežinau, tiesą sakant, prie ko jis netiktų. Mano antra pusė mėgsta aštriai - tai kabina jį šaukštais.

Patį mangą šiame padaže galima keisti kitais vaisiais - tiktų ir paprasti obuoliai, tačiau nebūtų tos šilkinės konsistencijos ir permatomumo. Taip pat labai tiktų abrikosai, persikai, slyvos, persimonai. O dar - tai puikus pagardas ant šventinio stalo arba fantastiška valgoma dovana. Jei neturit habanero pipirų - galite keisti čili pipirais, tik imkite tada vienu daugiau.

Žuvis-ne-žuvis iš tofu morkų ir svogūnų patale

Nežinau kaip jums, bet man šventėms visada norisi tų patiekalų, kuriuos gamindavo mano mama ir močiutė. Tų patiekalų, kurie iš vaikystės, kuriuos valgant užlieja prisiminimai, šiluma ir namų jaukumo jausmas. Kaip gera, kad galima atkurti tą patį skonį, tekstūrą nieko neskriaudžiant ir nenaudojant agresijos produktų. 

Šis patiekalas toks ir yra - iš mano vaikystės, paauglystės ir visų Kūčių su šeima - tik veganiškas atitikmuo. Manau daugelis atpažinsite, kad tokį ar panašų variantą galima rasti ant šventinio stalo ir ne tik žiemos švenčių, dažnuose lietuviškuose namuose. Žinoma, dar galima tą patį patiekti grybų, ar džiovintų grybų patale, arba ant su morkomis ir svogūnais keptų šakninių daržovių - variantų begalės. O receptas labai paprastas.

Jums reikės:

• Vieno pokelio tofu;
• 3-4 nori(jūržolių) lapų;
• prieskonių žuviai;
• 2-3 vidutinių morkų;
• maždaug tiek pat svogūnų;
• kelių šaukštų pomidorų padažo (arba pomidorų pastos);
• stiklinės miltų;
• džiūvėsėlių;

Tokie imbieriniai labai kalėdiniai sausainiai

Jau labai seniai bandžiau pagaminti ir vis nesigaudavo, tokius tikrus kalėdinius, meduolinius, imbierinius sausainius. Tokius, kokie man patinka - ne minkšti, bet ir ne akmeniniai, trapūs, ne stori, ne per daug saldūs ir skanūs. Pagaliau, išbandžius ne vieną receptą, man pavyko. Įkvėpimo sėmiausi internete ir tobulinau pagal savo skonį. Šių sausainių didelis privalumas ne tik skonis, o dar - kad jiems pagaminti nereikia jokių specialių veganiškų produktų, kaip kad veganiškas sviestas ir pan. Viską, ko jiems reikia rasite savo spintelėje, nereikės jokių prietaisų, tik dubens ir šaukšto, o ir laiko jiems pagaminti užtruksite labai nedaug. Jie taip pat puikiai tinka dovanoms - na kas nenorėtų gauti tokių naminių skanumynų?

Dar netikresnis zuikis su balta mišraine

Mūsų šeimoje, o gal labiau giminėje jokios Kalėdos, Velykos ar šiaip kokia šventė neapsieidavo be netikro zuikio ir baltos mišrainės. Tai to netikro zuikio nežinau jau kiek metų burnoj neturėjus sugalvojau šiemet šventiniam stalui pasitiekt. Dalinuosi ir su jumis. Yra keli variantai kaip jį gamint - vienas, pats paprasčiausias nusipirkti veganiško "faršo", kurio dabar visose parduotuvėse yra, dėti smulkintų morkų, svogūnų, prieskonių, kažką surišimui - maltus linų sėmenis pvz., formuoti kepaliuką ir kepti. Aš norėjau pabandyt pasigaminti tokį, dar netikresnį zuikį from scratch, iš paprastų produktų, dėl kurių greičiausiai net į parduotuvę jums nereikės papildomai ruoštis. Naudojau lęšius, grybus, riešutus (šitie ir yra pagrindiniai paprasti augalinės "mėsos" pakaitalai) ir dar šį tą :)

Azijietiškas Budos dubenėlis

Tai ką - kampe pūpso didžiulės galvos Pekino kopūstų ir šiandien gaminsiu kimchi - ruduo pats tas metas stiprinti imunitetą fermentuotomis bei raugintomis daržovėmis. Ir, tęsiant Budha bowl seriją, noriu pasidalinti su jumis savo, turbūt dažniausiai gaminamu ir labiausiai mėgiamu dubenėliu - oriental style. 

Į jį galima dėti daug ir skirtingų dalykų, tačiau pagrindiniai ingredientai visada man yra - kažkokios žalios lapinės daržovės (špinatai, kale'ai, bok choi), ryžių makaronai, augaliniai baltymai (tofu arba tempeh) ir mano mėgstamiausias riešutų sviesto ir sojų padažo padažas. Labai gerai pamenu kur pirmą kartą paragvau šio padažo - buvo žiema Ukrainoje, traukiniu atvykau į garsųjų Kijevo knygų turgų, ten knygų angarai didžiausiom eilėm, ir po ilgo šalto produktyvaus pasivaikščiojimo (pamenu radau keletą retų ir vertingų knygų apie jogą rusų kalba) užėjau į šalia esančią vegetarišką/veganišką kavinukę. Aišku, buvau iš anksto pasiggoglinusi kur pietausiu. Tai va - ten pirmą kartą paragavau tofu susukto nori lape ir apkepto su tuo mėgstamiausiu padažu. Abu tuos dalykus taip ir gaminu nuo tada. Man visada labai smagu parsivežti naujų idėjų bei receptų iš kelionių.

Pusrytinis žalio kokteilio dubenėlis su mangais ir daigintų grikių traškučiais

Noriu pasidalinti serija receptų, kurie buvo publikuoti "Raktas" žurnale, jei kas nematėt, ar nespėjot, ar neturėjot galimybės įsigyti. Visų receptų bendra tema - Buddha bowl. Kas tai?

Buddha bowl - arba Budos dubenėliai - spalvingi, labai fotogeniški patiekalai jau seniai užkariavę interneto platybes bei valgytojų skrandžius. Tai - veganiškas arba vegetariškas patiekalas, patiekiamas dubenėlyje arba lėkštėje aukštais kraštais, kuriame meniškai išdėliotos mažos porcijos skirtingų, derančių tarpusavyje ingredientų. Viena iš galimų priežasčių iš kur kilo toks, šio patiekalo pavadinimas - nuo Budos dubenėlio idėjos budizme, kurį Budai pripildydavo išmaldą duodantys žmonės vegetariško maisto likučiais.

Dažniausiai po Budos dubenėlio pavadinimu slepiasi labiau pietums ar vakarienei tinkančios kompozicijos iš kruopų (ryžių, bolivinės balandos ar perlinių kruopų), augalinės kilmės baltymų (avinžirnių, pupelių, tofu ar kitų sojos produktų), bei daržovių. Daržovės gali būti termiškai apdorotos ir/arba žalios, plius žinoma visa tai apjungiantis padažas - štai ir visa paslaptis. Bet gali būt ir saldūs, labiau pusryčiams ar užkandžiui tinkantys Budos dubenėlių deriniai. 

Visas jų grožis ir paprastumas tame, kad bene visi ingredientai gali būti pakeisti betkuo, ką šiuo metu turite savo šaldytuve ar spintelėje, arba tuo, ką tiesiog labiau mėgstate. Čia nėra kažkokių griežtų taisyklių. Tačiau žinoma skoniai turi derėti, taip pat svarbu - šviežūs bei kokybiški maisto produktai.

Noriu pradėti nuo saldžių, pusrytinių Budos dubenėlių.

(Receptuose naudojami puodeliai, šaukšteliai ir šaukštai - standartiniai amerikietiški matavimo vienetai)