2020 m. rugsėjo 27 d., sekmadienis

Bombinis avižinis sausainis su šokolado gabaliukais

Kas vakar sekė mano storius (man atrodo jie ir dabar dar yra) iš žygio turbūt matė, kaip sustojus pertraukėlei svetingų šeimininkų kieme mane ir mano pasiimtą užkandukams veganišką sausainį užpuolė jų augintiniai - katė su kačiukais ir šuo, visiems labai kvepėjo, visi labai norėjo ir apsilaižydami valgė, man pačiai vos liko.

Jei pastebėjote rašiau "sausainį" vienaskaitoj, nes aš juos kepiau didelius, tokius amerikietiškus, per pusę skardos. Ir taip - jie tokie skanūs, kad patiks visiems, ne tik naminiams gyvūnams, bet ir jums ir visiems draugams ir artimiesiems, garantuoju. Nes tai nėra toks įprastas sveikuoliškas avižinis sausainis - tai bomba - skanumo, saldumo ir gerų emocijų :) Jei norite, kad būtų sveikesnis, galite dėti cukraus dvigubai mažiau arba visai nedėti.

2020 m. rugsėjo 24 d., ketvirtadienis

Dieviško skonio avižinių miltų vafliai (be gliuteno)

Na ką gi #veganiskasavaite tęsiasi ir pristatau jums dar vieną puikų receptą. Kas sekate mane Instagram (o jei nesekate - tai kodėl?:) turbūt jau matėte kaip aš gimtadienio proga gavau dovanų vaflinę ir kaip aš ją džiaugiausi ir džiaugiuosi ir kiek mano feed'e vaflių nuotraukų atsirado. Tai atsiprašau - bet bus dar viena :)

Beje, primenu, kad visus vaflių receptus, neturint vaflines - galima panaudoti kaip blynų receptus ir tiesiog iškepti blynų paprastoj keptuvėje.

Bet dabar - apie vaflius. Šis receptas, kuriuo tuoj pasidalinsiu labai paprastas, bet vafliai pavyksta dieviško skonio. Nei kiek neperdedu. Minkšti, purūs, ne per saldūs, tiesiog puikūs. Tinkantys pusryčiams, ar kelionei įsidėti su savimi, arba užšaldyti, jei pasigaminote per daug.

Aš šiam receptui naudojau vien tik avižinius miltus ir tikrai gavosi puikiai, skonis bei tekstūra - viskas dešimt balų. Tačiau jei norite, galite dalį miltų pakeist į kažkokius kitokius.


Masažas namuose bet kuriuo metu, arba aštrūs pojūčiai su Pranamat

Noriu pasidalinti savo viena paskutinių įdomesnių patirčių, o konkrečiau - noriu papasakoti apie masažą akupresūrinio kilimėlio Pranamat ECO pagalba.

Apie tokius panašius masažinius, aštrius kilimėlius pirmą kartą išgirdau gyvendama Ukrainoje, ten viena mano draugė naudojo vinukų iš skirtingų metalų kilimėlį - akūpresūriniam pėdų masažui. Ji kilimėlį laikė vonioje ir tiesiog pastovėdavo ant jo ryte ir vakare valydama dantis. Tas vinukų kilimėlis atrodė toks kaip iš istorijų apie jogus, todėl man pastovėt ant jo kažkaip noro nebuvo.

Kol visai neseniai netyčia internete užtikau Pranamat, pasiskaičiau apie jį, pasiskaičiau atsiliepimus ir labai sudomino. Nes nors daug metų reguliariai užsiėmu joga, tačiau tai deja nepadeda pašalinti visų įtampų, tiksliau įtampos taškų, nugaros ir sprando srityje. Vis tiek rekomenduotina praeiti bent vieną masažo kursą per metus, tai vat, man, masažas su Pranamat kilimėliu puikus priedas prie mankštos bei mano mėgiamų pasivaikščiojimų - sveikatai ir gerai savijautai palaikyti.

Prisipažinsiu, kai atkeliavo siuntinys, išbandyti savo kilimėlį ir pagalvėlę prisiruošiau tik po kelių dienų, per kurias kaupiausi psichologiškai. Galbūt dar nedrąsu buvo todėl, kad aš iškart guliausi ant kieto paviršiaus, grindų ir nuoga nugara, na, nes neturiu laiko tokioms "pusiau" patirtims. Greičiausiai, kad toks drąsus žingsnis tikrai galbūt ne visiems. Nes pojūčiai pakankamai stiprūs.

Po kelių minučių tie intensyvūs pojūčiai sušvelnėja (tikrai, tikrai) ir lieka šiluma bei dilgčiojimas, atrodo, kad šyla oda ir raumenys ir net kaulai. Tad jei ištveriat tas pirmas tris-penkias minutes nekeičiant padėties (nes tai nepadės pasijausti geriau) paskui tampa lengviau. 


2020 m. rugsėjo 22 d., antradienis

Pati, per naktį pasigaminanti avižinių dribsnių košė

Kaip jau dalinausi Instagram stories, šią savaitę dalyvauju virtualiame renginyje arba iššūkyje #veganiskasavaite" ir tai yra man puiki proga pačiai išbandyti kelis seniai smalsumą kirbinančius receptus. Šios savaitės virtuvės svečias - avižos ir viskas su jomis. Tai pirmas patiekalas kuris atėjo į galvą ir kurio nesu gaminusi - tokia užjūriuose populiari - "overnight oats", pati per naktį pasigaminanti avižų košė.
Ir iš tiesų užtruksite vakare mažiau nei minutę viską susimaišyt, o ryte galėsite pasimėgauti skaniais pusryčiais. Ypač tokia košė tinka keliaujant, nes gaminti, tiesiogine prasme nieko nereikia.