Naminiai veganiški fettuccine makaronai shiitake, čiobrelių ir sojų grietinėlės padaže

Ilgokai čia nerašiau, tačiau jau kažkadaise nusprendžiau, kad rašysiu tiek ir tada, kai norėsis, kai jausiu įkvėpimą. Šis tinklaraštis visada buvo man dėl dalinimosi džiaugsmo. Ypač, kai gaminu maistą ir gaunasi labai skaniai - tai bent taip galiu pasidalinti - receptu. O šis receptas laukia nuo žiemos, kai man sugriovė ir paskui iš naujo sustatė visą virtuvę, per tą laiką gaminau beveik vien tik kokteilius ir salotas, jei tai išvis gali pavadinti gaminimu.

Taigi - mano mama ir močiutė dažnai lepindavo naminiais makaronais ir jų skonis visiškai kitoks, nei tų iš parduotuvės. Tokie minkšti, bet išlaikantys tekstūrą, švelniai sūrstelėję ir paprastai išvirti, tiesiog su sviestu - taip juos atsimenu. O dar - prisimenu, kad naminiams makaronams pagaminti visai nereikia įgūdžių, daug laiko ar tos itališkos makaronų mašinėlės. Viskas, kaip visada gyvenime - daug paprasčiau nei atrodo. Tokius naminius makaronus galite gaminti bet kokio dydžio ar formos ir patiekti su pačiais įvairiausiais padažais.

Soba (grikių makaronų) salotos su aštriu riešutų sviesto padažu

Kol dar rudenėlis lepina šiltais orais ir saule, noriu pasidalinti vienu smagiu, šaltu azijietišku patiekalu. Kaip jau žinia, azijietiška virtuvė mano viena mėgiamiausių, o šios salotos - puikus rudeniško derliaus, gausos ir spalvų pavyzdys. Ir dar aišku begalinio skanumo. Labiausiai man patinka, kadangi tai šaltas, tačiau sotus patiekalas - galima įsidėti į dėžutę darban ar į mokslus ar į kelionę - ir tada skaniai, gurmaniškai pietauti kur bebūtumėt. O taip pat - tai išties sveikas, daržovių kupinas patiekalas.

Comfort food'as - makaronai su kreminiu grilintų paprikų ir anakardžių padažu

Šiandien diena, kai Tokijo (o gal Maskvos) smogas pasiekė Lietuvą. Vėlyvas šeštadienio rytas, guliu lovoj su kakava, uždarytais langais ir dėkinga savo kambariniams augalams, kurie valo orą. Bei rašau jums receptą, kuriuo kažkada jau tikrai kažkur dalinausi, bet kai reikėjo pasitikslinti kiekius, niekur neradau. O jis iš tokių - kur verti prisiminti. Realiai tai receptas tobulo padažo makaronams, kurį gaminu, kai turiu daugiau laiko nei tiesiog atsukusi dangtelį šliūkštelti savo naminio pomidorų padažo. Mane jis sužavėjo savo kremine tekstūra, nors jame nėra jokių pieno produktų, taip pat - subtiliu skoniu, kuriame tiesiog viskas puikiai dera tarpusavyje.

Šį padažą dažniausiai naudoju spagečiams be gliuteno, tačiau jis tinka ir visokiems daržovių ar kruopų maltinukams pagardinti ir su bulvių koše ir dar bet kur - visur.

Cukinijų spagečiai su kreminiu avokadu padažu ir vyšniniais pomidoriukais

Dalinuosi receptu, išspausdinti pavasariniame "Beatos virtuvė" žurnale :)

Turbūt nerasite žmogaus, kuris nemėgtų makaronų. Aš irgi labai mėgstu, ypač spagečius, dar nuo studentavimo laikų, kai pagrindinis maistas ir buvo – keptos bulvės bei makaronai.

Tačiau tie, įprasti spagečiai, su visokiais riebiais padažais, turi paskui tendenciją nusėsti visokiose nepageidaujamose vietose. Ir skranduką užkemša. Kyla klausimas, o ką daryti?. Nes, nu, jeigu norisi..

Kai pradėjau domėtis sveika mityba, vis užmatydavau užsienio tinklaraštininkų nuotraukose ar video tokius pačius makaronus, tik iš daržovių – dažniausiai cukininjų, morkų ar burokėlių. Kažkaip neskamba viliojančiai?. Visa paslaptis specialiame prietaise ar tarkoje, kaip pavadinsi, nepagadinsi – kuri sutarkuoja, išsuka daržoves tokiais ilgais makaronais. Tada belieka tik susiplakti kokį sveiką, skanų padažą ir pietūs gatavi.

Žaliavalgiški makaronai su marinara padažu

Jau senokai nebuvo recepto. Tai nereiškia, kad aš nieko sudėtingiau nei kokteilis negaminu (nors būna daug ir tokių dienų), tiesiog dažniausiai valgau kažką tokio paprasto, tiesiog elementarias salotas, kad tikrai nėra prasmės dalintis.

Tačiau kartais 'sėdu' ant kokio vieno patiekalo ir gaminu jį kasdieną, kelias dienas iš eilės. Taip buvo praeitą savaitę su žaliavalgiškais barščiais (būtinai kada pasidalinsiu receptu), patį pirmą kartą kai juos gaminau, tai valgiau ir pietums, ir paskui dar vakarienei tą pačią dieną susiplakiau. Nes juk jei skanu, tai skanu :)

Tai va, vakar vėl tas pats atsitiko - prisiminiau, kad senai spagečius žaliavalgiškus begaminau. O dar parduotuvėj buvo akcija nedidelėms cukinijoms ir pomidorams (Maximoj čia), tai visko užsipirkau, kad bent keliems kartais užtektų ir pasiraitojau rankoves.

Kad šis patiekalas pavyktų, bent mano nuomone, yra du svarbūs dalykai:  spiralizer'is (toks aparatas, kur makaronus padaro, bet galima naudoti ir tarką korėjietiškoms morkoms, ar kokią kitą, kur ilgais šiaudeliais pjausto) ir žinoma - padažas.