Kalėdų spalvų, antioksidantų pilnos salotos su žaliavalgišku anakardžių majonezu

Šių salotų ne tokiu sveikuolišku variantu kažkada pavaišino mama per kažkokią šeimos šventę. Tačiau visai neseniai, kai eksperimentuodama pasigaminau tobulo skonio žaliavalgišką veganišką majonezą,  - ir visos salotos su majonezu gaminamos dažniau. Šias, vien praeitą savaitę gaminau tris kartus ir dar gaminsiu per Naujųjų metų pasitikimo šventę.

Karalius ir pagrindinis ingredientas čia - brokolis, kuris, kaip ir visos kryžmažiedės daržovės turi ne tik daug vitaminų, mineralų, ląstelienos, fitochemikalų, reikalingų organizmui, bet ir pasižymi galingu antioksidaciniu efektu, stabdančiu ląstelių senėjimą ir slopinančiu uždegiminius procesus audiniuose. Plius, kad tų antioksidantų nebūtų per maža - salotos praturtintos granatais, džiovintomis spanguolėmis ir vynuogėmis.

Tačiau ne ką svarbesnė antra recepto dalis - veganiškas žaliavalgiškas majonezas, kurio skonis pilnai atitinka tikrąjį. Tik be visų kūnui kenkiančių dalykų.

Veganiškos Valdorfo salotos

Šios, klasikinės, ir Amerikoje ypač žinomos, bei mėgiamos salotos paskutiniu metu ir mano namuose dažnai gaminamos. Manau jos ypač tiks ant šventinio stalo, nes yra labai gaivios, skanios ir kitokios. Pagrindiniai ingredientai paprasti, visų naudojami ir puikiai derantys tarpusavy. Aš siūlau šiek tiek kitokį, ne tokį įprastą šių salotų variantą, tačiau, kaip visada, pasidalinsiu ir kuo galima keisti, kaip galima išgauti kitokius skonius arba šiek tiek sveikesnę versiją. Taigi, pradedam.

Šiltos morkų ir jūržolių salotos su tofu ir avokadu

Turbūt kiekvienas, mėgstantis gaminti, savo spintelėje turi produktų, kurie "sveiki", būtų sveika juos valgyti, bet nelabai aišku kaip ir su kuo. Todėl tie produktai taip ir užima garbingą vietą virtuvėj, bet ne skrandyje. 

Tai vat tokia ir jūros kupūstų istorija mano spintelėje. Ne pirmą kartą jų nusiperku, skirtingų firmų, bet vis su jais kažkas arba ne taip, pvz. neužtenka mirkyti, o dar reikia virti, arba jie po ilgo beprasmio tokio pasibuvimo tiesiog kažkur dingsta.. 

Šįkartą, betvarkydama spinteles, vėl jų radau ir ne, galvoju, aš vistiek sugalvosiu kaip juos panaudot - ir skaniai panaudot, ne bet kaip. Na ir ką - sugalvojau. :) Per kelis kartus ištobulinau iki tobulybės ir dalinuosi:

Garžgarsčių, jaunų burokėlių ir žaliavalgiško anakardžių sūrio salotos

Kadangi aš visad stengiuosi valgyti/naudoti tai, kas tuo metu auga, besikapstant burokėlių lysvėje, kurie jau labai prašėsi praretinami, į galvą atėjo ryškių spalvų ir skonių vizija. Todėl recepto pavadinimas galėtų būti – „Miražas burokėlių lysvėje“, bet gal ne visi suprastų, tai palikim pirmąjį variantą. 

Šios salotos, dėl savo spalvų, labai tinka svečiams nustebinti ar savo mielus ir brangius žmones pamaloninti. Žodžiu – stalo puošmena garantuota. O skonis.. mmm..

salotos stiklainyje (arba sveiki pietūs, kurie visada su tavimi)

Šis įrašas tikras išganymas visiems, kurie dirba, kurie mokosi, ar kurie daug keliauja...:) Visiems tiems - kurie nebūna namuose pietų metu; kurie negali pasiruošti sau maistingo ir sveiko maisto, kada tik panorėję... Bet pradžioj - istorija :) Kaip visada :)

Senai, senai, kai dar dirbau corporate job, arba ofisinį darbą, dažniausiai nešdavausi pagamintus pietus iš namų. Kadangi turėjau savo asmeninę virtuvėlę su visais reikalingais prietaisais: šaldytuvu, virduliu, mikrobange (kuria nesinaudojau) ir tikra elektrine virykle - nebuvo sunku. Nors kompanija turėjo ir valgyklą, ir kavinę, tačiau ten maisto vaizdas pernelyg manęs nežavėjo, tuo labiau, kad jau buvau vegatarė, eksperimentavau su žaliavalgyste. Taigi nešiaus iš namų, kartais šildžiaus, o kartais, nespėjus pasiruošti, per pietų pertrauką ruošdavau maistą tiesiog darbe. Taip, turėjau stebuklingą darbo vietą, kur vistiek jaučiaus kaip auksiniame narvelyje. Bet aš ne apie tai. O apie tai, kad manau, jog dauguma žmonių savo darbe ar moksluose deja neturi tokių galimybių - ruošti šviežią maistą darbe. Bet tada tuo labiau verta pasiruošti maistą namuose ir tiesiog nusinešti į darbą. Taip bus žymiai pigiau, sveikiau, jūs žinosite iš kokių produktų gaminote, ir su kokiom mintim ruošėte.

Tai va, visai neseniai atradau tokį stebuklingą daiktą - stiklainį iš BPA free plastiko su specialiu indeliu padažui.. Žodžiu, idealią tarą neštis pietums, salotoms į darbą, mokslus ar pikniką. Jis labai lengvas, galite jį vartyti kaip tik norite,  niekas niekur nešsilies, tol, kol jūs nepanorėsite.  Ir dar viena gera naujiena, kad elektroninė parduotuvė "Gerduva", kur parduodami šie gražuoliai, maloniai sutiko apdovanoti nuolaidėle visus Every Special Day skaitytojus. Jums tereikia suvesti nuolaidos kodą, prieš atsiskaitant - hdh4so398. Nuolaida galioja tik Aladdin maisto stiklainiams ir tik tris dienas, iki 26 gegužės, tad paskubėkite.

Pavasarinių žalumynų ir kynvos salotos

Ne paslaptis, kad aš labai mėgstu paprastą maistą - iki 5 ingridientų ir mažiau. Nemėgstu primaišytų visokių dalykų, manau taip ir skrandžiui lengviau ir nereikia taip stipriai sukti galvos dėl produktų derinimo, jei tik kelis naudoji. Netgi prieskonių paskutinių metu beveik nevartoju, o jei vartoju tai elementariausius - pipirus, kartais karį, labiausiai mėgstu šviežias žoleles. Jei jums irgi taip patinka - šios salotos kaip tik tokios :)

Pačių salotų receptą pasiskolinau iš draugės Ingos, kai trūksta idėjų gaminimui, siūlau apsilankyti jos FB puslapyje "Ingos vegan virtuvėlė". Salotos be galo paprastos, skanios ir pilnos pavasario vitaminų. Į šias salotas dėjau žliūgės. Žliūgė tai toks augalėlis, kurio tikrai gausu kiekviename darže ir dažna šeimininkė jį piktžole laiko, o be reikalo. Ji turi daug vitaminų – A, B, E, K, C, flavonoidų, fitoncidų, mineralų – kalio, chloro, geležies, magnio, vario, kobalto. Žliūgė - tonizuoja organizmą, sti­mu­liuo­ja šir­dies dar­bą, ­ge­ri­na me­džia­gų apy­kai­tą, todėl tinka norintiems sulieknėti, gerina nervų sistemos darbą. Žodžiu, ne mažiau stebuklinga, nei visi kiti laukiniai augaliukai :) Jos galima dėti į kokteilius, sriubas, gaminti padažus, arba kaip aš ir siūlau - salotas. Žliūgę radus, galima pasisodinti į vazonėlį ir auginti ant palangės ištisus metus. O dar - žliū­gė mo­ka ir orus at­spė­ti. Jei­gu ji iš ry­to neišsk­lei­dė žie­dų – die­ną tik­rai bus lie­taus. Bet nuo raganysčių, grįžkime prie salotų..

saulėgrąžų daiginimas - pilna instrukcija

Dar vienas žalumynas lengvai užauginamas namie, tokiu metu, kaip dabar, kai taip trūksta visų natūralių žalėsių ir vitaminų – saulėgrąžų daigai. Tai bene patys mėsingiausi ir didžiausios apimties daigeliai, todėl puikiai pakeis salotas šaltojo sezono metu. Juose gausu chlorofilo, vitaminų, lengvai įsisavinamų mikroelementų ir fermentų. Saulėgrąžų daigai turi daug vitamino D ir lecitino. Taip pat juose yra Alfa-linoleno rūgšties, žinomos kaip Omega-3 riebalų rūgštis. Ši rūgštis dalyvauja smegenų veikloje, skatina odos, plaukų ir kaulų atsinaujinimą. Mokslininkai nustatė, kad saulėgrąžų daiguose du kartus daugiau baltymų nei špinatuose. 

Salsa !

Lauktas ar nelauktas ir ruduo atėjo. Taip, taip.. Dar saulėtos, bet jau vėstančios dienos.. rūkuoti rytai ir vakarai.. Įvairiaspalvių lapų puokštės tiesiai ant gatvės, po kojomis.. 

Prisipažinsiu, ruduo - ne pats mėgstamiausias mano metų laikas. Aš mėgstu šilumą, net ne šilumą, o karštį.. Saulę.. Mėgstu maudytis ir miegoti po atviru dangumi.. Rudenį visa tai.. na.. - tarkime, ne taip komfortiška :) nors ir įmanoma..

Bet kaip ir viskas, ruduo irgi turi savo mažų malonumų.. Pavyzdžui, įdomi knyga ir šiltas pledas lietui už lango lyjant.. mm.. Botai ir taškymasis po balas, ir pasivaikščiojimai raudonais žandais bandant kvapu rankas sušildyti.. O paskui karštos, kvapnios arbatos puodelis... Miškas rudenį taip pat keičiasi, net kvepia kitaip.. besiruošdamas miegui.. 

Bet vienas svarbiausių rudens privalumų, ypač mūsų klimato zonoj - visokiausios skaniausios rudens gėrybės :) Čia, Ukrainoje, karts nuo karto man tenka susidurti su neragautais egzotiškais ir pusiau egzotiškais dalykais, kaip bebūtų keista, nes klimatas juk panašus kaip ir Lietuvoj.. Paskutinis toks keistumas - fizalis arba dumplūnė. Vyras parvežė penkis kilogramus. Šiaip aš labai mėgstu dumplūnes, na tas normalias, įprastas, rūgščiai saldžias mažytes uogytes. Tik šios buvo kitokios :) labiau daržovė, o ne uoga, kažkas panašaus tarp dumplūnės ir pomidoro.. Pasilikau sėklų, tai paskui galėsiu pasidalinti.. Kai bebūtų, Instagrame gavau pasiūlymą pabandyti pasigaminti su šituo gėriu salsą. Salsa iš esmės tai salotos, tik kad smulkiau supjaustytos. Taip skoniai labiau persipina vienas su kitu ir išlieka tekstūra.

du viename arba išgyvenimas gamtoje

Jeigu man reikėtų rinktis iš svarbiausių dalykų gyvenime, be kurių negaliu apsieiti, būti ar gyventi - vienas iš jų tikrai - gamta. Mažiau ar daugiau laukiniška, su šiukšlėmis ar tokia, kur kilometrais nerastum jokių žmogaus apsilankymo ženklų - man ne taip svarbu..:) jau ne taip svarbu.. turbūt todėl, kad kurį laiką gyvenu Mieste, na ir Lietuvoj gyvenau mieste, bet tokiam, nemiestiškam, kur penkios minutės ant dviračio ir tu jau laukuose, pievose, miškuose, kur buvo švarus oras, vanduo, galėjau sodinti savo augalėlius.. o šitas Miestas didesnis, švelniai tariant :) ir nors, aišku yra savų privalumų, kaip kad berods 14 jogos centrų ir visokios kitos pasirinkimo laisvės, bet čia, kad patektį gamton man reikia ilgai ir nuobodžiai važiuoti bent keliom transporto priemonėmis.. 

Bet užtat kiekviena tokia išvyka - Šventė. Nuo pat pradžios, daiktų krovimosi į kuprinę (niekad nepamirštų bent kelių tuščių maišelių laukinių žolių atsargoms) iki sugrįžtuvių, nusvilusiais pečiais, dulkėtom kojom ir prašviesėjusia galva. Pirmas dalykas, kurį pajaučiu išlipųsi kokioj nors paskutinėj autobuso sustojimo stotelėj - erdvė. Ir psichologinė, bet ir reali, fizinė erdvė viduje ir aplinkui. Net kvėpuoti lengviau, juk miestas iš tiesų spaudžia.

Ir net būna neturiu kažkokio konkretaus plano, tiesiog eiti kur akys veda, stebėti medžius, paukščius, drugelius, gulėti ant žemės, vaikščioti basomis, ganyti debesis ir būtinai būtinai pasigaminti kažką tokio laukiniško :) iš "išgyvenimo gamtoje" serijos..

 Universaliausias patiekalas tokiu atveju turbūt salotos. Kažkiek ingridientų buvau pasiėmusi iš miesto, nes nebuvau tikra, kad pavyks užkišti savo bendrakeleivių skrandžius vien tik žolėmis, bet tikrai galima kultūrinių dalykų nenaudoti, o vien tik iš laukinių augalų gaminti. Taigi, receptukas:

Žalios saločikės su meškiniu česnaku ir stebuklingu padažu

Pas mus, Ukrainoje, pirma žaluma kuri pasirodo turguje ant močiučių prekystalių - šie kvepiantys lapeliai - meškinis česnakas. Jie auga ir Lietuvoje - tai puikus pavasarinis tonikas, padedantis atsišviežinti kraujui po žiemos, stiprinantis imuninę sistemą, valantis šlakus, varantis toksinus ir net odą skaistinantis. Galima skabyti lapelius iki žydėjimo pradžios, balandžio ir  gegužės mėnesiais. Tik, šiukštu, nprisiskinkit nuodingų pakalnutės lapų, supainioję - atskirti tą česnaką labai lengva, patrynus tarp pirštų, užuosite kvapą. Tik Lietuvoje šis augalėlis saugomas ir natūraliai gamtoje retas, tai jei nežinot kas augina, o netyčia miške užtikot augimvietę, svarbu neraukit, galima pasisodinti pas save kokioj drėgnesnėj, tamsioj vietoj, kur niekas neauga - jam patiks, sėklų yra pirkti sėklų parduotuvėse.

Kaip bebūtų, tai tikro pavasario pranašas ir kai juos pamatau, žinau jog jau kelių savaičių bėgyje tie prekystaliai vis labiau žaliuos visokiom skirtingom prieskoninėm žolėm; taip pat žinau, kad laikas traukti kur į užmiestį, švaresnę vietą, nes jau dilgėlių, pienių, garšvų jaunų tikrai galima pasiskabyt.

Pernai, pirmąjį pavasarį Ukrainoje, juo nebuvau labai susižavėjus - neįprastas skonis, kvapas, nors ir žymiai švelnesnis nei česnako. Be to stengiuosi pagal ajurvedą maitintis.. T.y. stiprių stimuliuojančių produktų nevartot. Tačiau visagaliame Facebooke neseniai užtikau vieno žymaus ajurvedisto žinutę, kad iki žydėjimo, jaunus meškinio česnako lapelius galima ir net patartina valgyti :) Beja, ar žinojot, kad juos labai mėgsta meškinai pabudę po žiemos miego :) Dėl to taip ir pavadinti.

Anyway, pasimėgaukit šiuo puikiu augalėliu, dabar - pats laikas. Jis tinka daugelyje patiekalų, o mūsų šeima labai mėgsta tą česnakiuką tokiose žaliose salotose:

žalia žalia

Gal ir kvaila paskirti visą post'ą padažui. Bet tai ne šiaip koks padažas. Tai padažas, su kuriuo bet kokio paprasčiausio paprastumo salotos taps skonių šedevru, netgi jei šaldytuve tik vienas abejotinio šviežumo kopūstas.. Šis padažas visada ištaisys padėtį. Beveik kaip ketčupas visavalgiams. Tik sveikiau. Ir skaniau :)

Pirmą kartą perskaičiau apie jį Olgos žaliavalgiškų receptų knygoj, ji suplakė blenderiu krapų, alyvuogių aliejaus ir citrinos sulčių; Neįtikino. Antrą kartą skaičiau jau facebooke, Indrė iš Klaipėdos gyvo maisto klubo dalijosi savo pietumis (deja, tik vizualiai :), Indrė dar naudojo geltoną papriką. Kadangi sėklų padažai paskutiniu metu jau jaučiasi per sunkūs, o krapų oho kaip užderėjo, pagalvojau kodėl gi ir nepabandžius. Tik man pasirodė, kad čia labai tiktų agurkas, ir dėl žalumo, ir dėl gaivumo, ir dėl vandeningumo.. Oi kaip neklydau, taigi griebiam du nedidelius šviežius agurkėlius, metam į blenderį kartu su gera sauja (bet jau tikrai tokia gera) krapų - jų per daug nebus, kliukt kliukt kliukt alyvuogių aliejaus (gal 0,25 puodelio) ir pusės citrinos sulčių, galima ir druskos, kam jau labai noris. Viskas. Plakam. Kol padažiukas tampa toks pat gražus kaip ir nuotraukoj. Skonis - pasakiškas, išeiga - man užtenka dviem dienom tokio kiekio, dviem dideliems dubenims salotų...

Neabejokit ir išbandykit. gėris :)

p.s. - o koks jūsų mėgstamiausias salotų padažas?.. Man žiemą labai tiko tiesiog sublendintas apelsinas.. irgi labai mmm....:)

oldschool'inės pavasario salotos

Jau kurį laiką, ypač jaunam mėnuliui užtekėjus, šiltnamio gėrybės dygsta, auga, klesti kaip ant mielių ir džiugina akį bei skrandį :) Pamenu, nuo vaikystės laikų, tas tikrasis pranašas, kad pavasaris jau atėjo, o ir vasara ne už kalnų, buvo mamos ruošiamos pavasarinės salotos iš ridikėlių, salotų lapų, jaunų svogūnėlių laiškų ir krapų, žinoma, su grietine.

O aš jau gerą savaitę mėgaujuos tokiom pačiom salotom, su puikiu saulėgrąžų padažiuku, skonis lygiai toks kaip iš vaikystės, tik sveikiau. Turbūt dauguma jau gaminosi tokį padažiuką ir ne kartą, bet jei yra nežinančių, dalinuosi.

Taigi: saulėgražų grietinė arba majonezas: blenderyje arba smulkintuve plakam mirkytas arba daigintas saulėgrąžas, truputi moliūgų sėklų, vandenuko (reik dapilinėt, pagal poreikį), prieskonių (druska, pipirai) ir šiek tiek šalto spaudimo saulėgrąžų aliejaus (nebūtinai), plakam, vis įpildami vandens, kol gausim norimą konsistenciją. Aš pasidarau daugiau ir laikau šaldytuve, porai dienų kad pakaktų. Tinka bet kokių salotų gardinimui :) Skanaus

p.s. O kokios jūsų mėgiamiausios salotos šiuo metu?..

morkų salotos ir tingėjimo filosofija

Būna tokių sekmadienių arba niadienių, kai saulės už lango ir tos sekmadieninės atostoginės nuotaikos suviliota leidi sau tinginiauti.. Tinginiavimas man - tai ilgas vaikščiojimas su pižama, nors ir pabudus anksti - sąmoningas lovos neklojimas, ir bet koks kitoks nieko neveikimas - dažniausiai skaitymas :) Tingėjimas tingėjimui, bet ir tokiomis dienom netikėtai ateina pietūs ir būna ištinka tuščio šaldytuvo sindromas (nes juk į turgų eiti taip pat tingėjosi :). O kažko skanaus, pikantiško juk vistiek (kaip visada) norisi. 

Jau kurį laiką, tokiu atveju, mane gelbėja šiek tiek paturbintas vienas labai įprastas ir paprastas receptukas. Ko ko, bet morkų, kad ir kokiam tuščiam mano šaldytuve visada yra (vien dėl to, kad labai mėgstu jų sultis, o ir šiaip - taigi juk moorkos..:) Dar reikės prieskonių (asafetidos, kario), džiovintų slyvų ir saulėgrąžų. Pretty much - all of it. Sutarkuojam morkas smulkesne tarka, supjaustom išmirkytas džiovintas slyvas, beriam prieskonius, ir krečiam saulėgrąžų majonezą (mirkytas (arba ne) saulėgražas smulkinam su šlakeliu vandens ir šalto spaudimo saulėgrąžų aliejumi kombaine su S formos peiliuku - masė turi gautis majoneziška:). Dar skanu graikiškais riešutais paskaninti, o kartais kai neturiu saulėgrąžų darau tą "majonezą" iš graikiškų riešutų. Viskas. In Joy. :) Ir dar pasimėgavimui, po nuotrauka, į tą pačią temą, mano vieno draugo skanus rašinėlis apie kitą draugą ir  apie tingėjimą.

"Ėjome su Tadu Lomanu į banką, ir aš nutariau pajuokauti:

- Tadai, išsitrauk pistoletą, grobsime pinigus.

- Ai, geriau įėję pasakykime, kad mano kuprinėje yra bomba, tai nereikės nė rankų iš kišenės išsitraukti.

Štai toks tas Tadas Lomanas. Aš jam sakau: “Labai originalus esi. Rašyk knygą. Visi skaitys.” Jis man atsako: “O kam man rašyti? Reikia gyventi taip, kad kiti apie mane knygas rašytų. Kam man pačiam vargt?”

Na, ką gi, teks man rašyt.

Stoviu aš virtuvėje. Kepu bulvytes su grybukais. Oi oi oi, kaip skanu. Anksčiau kepdavau su džiaugsmu ir strykinėdavau pats virtuvėje kaip bulvytės keptuvėje, bet dabar vis kepu ir džiaugsmo nebėr. Išgyvenu pasaulinės neteisybės jausmą. Kurių galų aš turiu čia pusvalandį stovėti, kartoti tuos pačius nusibodusius melancholiškus veiksmus, kai tuo metu tas pats Tadas nieko nedaro!

Šiaip aš padaryčiau, man nesunku. Ir iki šiol padarydavau. Bet dabar, kai žinau, kad kažkur kitame Lietuvos gale sėdi Tadas ir nieko nedaro, tai ir aš negaliu ramiai nieko daryt.

Tadas nekepa. Ir neverda. Jis žaliavalgis. Valgo tik termiškai neapdorotą maistą. Prieš keletą metų jis ieškojo buto Vilniuje. Bet ieškomo buto niekaip negalėjo rasti, nes visi jie tradiciškai – su virtuvėmis!!! O jis nekepa ir neverda. Jam virtuvė nereikalinga. O be virtuvės neparduoda! Įsivaizduojate koks pas mus pasaulis? Nėra butų be virtuvių.

Ir ne tik čia problema. Visas mūsų pasaulis orientuotas taip, kad reikėtų dirbti. Virtuvė, vonia, tualetas. Jau keturi skaitliukai stovi. Du karšto vandens ir du šalto. Laiptinėje ar prie namo stovi dar ir elektros skaitliukas. Pas kažką dar stovi dujų skaitliukas. Šildymo skaitliukas. Ir kiekvienas skaičiukas reiškia džiaulį, t.y. nudirbtą darbo jėgos vienetą.

Per visą savo gyvenimą mokykloje išmokau tik vieną formulę – džiaulis yra atvirkščiai proporcingas džiaugsmui.

Tadas išsikraustė į sodybą užmiestyje ir pas jį skaitliukų žymiai sumažėjo. Yra tik elektros skaitliukas, bet kambarį apšviečianti 19 vatų taupioji lemputė skaitliuko nepasuka. Taigi, įstačius į formulę gaunasi – nulis džiaulių ir +/- begalybė džiaugsmo. Matematikai susiklosčiusį atvejį pavadintų neapibrėžtumu, čiabuviai vilniečiai – bezpredelu.

Tačiau Tadas, nors ir atsisakė didžiosios dalies skaitliukų, bet vis dar moka už šį tą. Neatspėsite už ką. Pasirodo – už poilsį. Įsijungia jis kompiuteriuką, žaidimukų pažaisti. O kompiuteriukas, tai ne taupioji lemputė. Jis skaitliuką pasuka. Na ir susimauk tu ant tokio dalyko!

O pasirodo – poilsio ir pramogų industrija yra viena didžiausių industrijų, kurias žmogus yra kada besugalvojęs. Ši sritis darbo ir pinigų apimtimis nusileidžia tik karo pramonei. Beje, reikia neužmiršti pabrėžti, kad 90 procentų karo pramonės biudžeto sudaro lėšos skirtos kariuomenei išlaikyti taikos metu, t.y. poilsio fazei ir tik 10 procentų “suvalgo” realūs karo veiksmai.

Iš esmės civilizuotas pasaulis surėdytas taip, kad dirbame tik tam, kad pailsėtume. Nuo ko pailsėtume? Nuo to paties darbo.

Net ir visiškai nedirbantys žmonės, tokie kaip Tadas privalo skirti šiek tiek laiko “pailsėjimui”. O kam jam ilsėtis, jei jis nedirba? O tam, kad aplinkui visi dirba tiek, kad ir kitiems (nedirbantiems) užtenka. Kitaip tariant, pabandyk pabūti prie burzgiančio traktoriaus, konvejerio ar benzopjūklo nieko nedarydamas. Net ir nieko neveikdamas pavargsi.

Todėl Tado tikslas, toks pat kaip ir mano – pa(ne)daryti taip, kad ir aplinkiniai nedirbtų. Kad neturėtų kaimynai skaitliukų, nemokėtų mokesčių, nereikėtų pinigų, tai ir į darbą eiti nereikėtų. Štai ir sėdėtų visi kartu. Arba dar geriau – gulėtų.

Esu girdėjęs apie tokią laimingą gyvenvietę. Nuvažiavo misionierius ten ir stebisi:

- Tai jūs negeriat?

- Ne.

- Ir nerūkot?

- Ne.

- Ir narkotikų nevartojat?

- Ne. Nevartojam.

- Tai kaip jūs atsipalaiduojate?

- O mes neįsitempiame…

P. S. Taigi, kviečiame bendradarbiauti! Kad pasaulis būtų gražesnis. Nes tik tingėjimas padaro žmones laimingus."

Daugiau apie tingėjimo filosofiją galite pasiskaityti čia. Tadą Lomaną ir jo blog'ą rasite dešinėje pusėje prie mano soulmates :)

About these ads

žieminės salotos

Šičia, kur gyvenu, saulėtoj Ukrainoj, в славном городе В, yra ekologiškos žemdirbystės toks ale kooperatyvas, jie ten parduoda, konsultuoja, paskaitas veda, teisingą literatūrą apie žaliavalgystę ir gamtinę žemdirbystę parduoda. Ateini, tai pasijauti kaip namie, vadovė - be galo maloni, nuolat besišypsanti moteriškaitė Aliona ir mane įkalbėjo apie žaliavalgystę papasakot, kažką skanaus pagamint, pasidalint, tai jau iškarto scenos baimė..:) Bet čia dar tik už kelių savaičių, o šiandien..

Šiandien išbandžiau ten įsigyto ekologiško, namie užauginto daiginto mung dalo (beje, čia, Ukrainoje, jis rimtai ne koks atvežtinis, o auginamas nuo senų senovės, kaip nebūtų keista, matyt ta pati indo europietiška istorija).. Esu keletą kartų anksčiau daiginus, bet nelikau sužavėta, jautėsi ankštinių skonis ir dažnai tokio nesinori. Bet šiandien.. Šiandien supratau, kad vis dėl to yra skirtumas tarp ekologiškų ir neekologiškų dalykų, o gal labiau - tarp namie augintų ir masiniam naudojimui.. nežinau.. bet tas ukrainietiškas mung dalas kažkoks stebuklingas, maža to - sudygo labai greitai, mirkiau per dieną, nupyliau, o po nakties radau nago ilgio daigus.. Skonis - kaip šviežių, žalių, saldžių žirnelių..Jokio pupų prieskonio, galima tiesiog valgyti vienus. Žodžiu - approved :)

Ta proga gaminau salotas: didoką eko burokėlį (irgi iš ten pat, irgi labai skanus), vidutinę morką, ir kokius 4 mažus arba du didesnius obuolius sutarkavau vidutine tarką ( ne pačia stambiausia, nes burokas pakankamai kietas), įpjausčiau petražolės šaknį, šviežių krapų, petražolių, kalendros žalumos, subėriau daigintą mung dalą (apie du puodelius); padažiukas - šalto spaudimo saulėgrąžų aliejus ir citrinos sultys. Puošiau graikiškais riešutais. Gavosi labai skaniai.. mūsų įprastos raudonos mišrainės toks sveikas raw atitikmuo..:) bus puikus Kūčių valgis kitąmet :)

naujos mėgstamiausios kario ir lapinių kopūstų saločikės

Šiandien atradau naujas mėgstamiausias salotas, be bajerio :) Puikiai derantys skoniai ir faktūros.. spalvos ir kvapai.. :)

Reikia lapinio kopūsto (kale), obuolio kubelių, morkų griežinėlių, razinų, džiovintų spanguolių (dar labai tinka saliero stiebai - bet neturėjau šį kart) ir viską užpilti kario-anakardžių padažiuku (mirkytus anakardžius sutrinti su šlakeliu alyvuogių aliejaus, biški vandenuko ir kario - tas pats kaip gaminant padažą tiems kopūstiniams čipsams).. wolla..

mm... taip gera tokią saulėtą dieną kramsnot balkone po darbų grįžus.. po trisdešimties padaužiukų apkabinimų :)

 

 

Oriental salad /Rytietiškos salotos

So.. - ta dam (in a festive voice) - another raw recipe :) truth is - a very simple one, but one of my favourites. You'll need: a head of iceberg lettuce (but here I used another kind because I did not have), a piece of celery root, carrots, pears, chilli peppers, a slice of ginger , some sesame seeds, nama choyu or just simple soy sauce for the dressing. So - tear up the lettuce, chop celery and carrot into thin stripes, pear into pieces; add juiced ginger, cut up some chilli, sesame seeds and pour over some nama choyu (honey or agave goes well here too). That's it :) Bon appetit :)

------------------------------------------------------------------------------------------------------------

Taigi - tadam (iškilmingu balsu) - dar vienas raw receptas :) tiesa, visai paprastas, bet mano labai mėgiamas.. Reikia: aisbergo salotos (bet čia naudojau pekino, nes neturėjau), gabalo saliero šaknies, morkos, kriaušės, čili pipiriuko, imbiero gabalėlio, sezamo sėklų, nama choyu arba paprasto sojų padažo užpilui. Taigi - salotas suplėšom, salierą ir morką supjaustom plonom juostelėm, kriaušę gabaliukais, susumulkinam imbierą, įpjaustom čiliuko, suberiam sezamą, užpilam nama choyu padažo. Viskas, skanaus :)

Burokėlių, apelsinų ir kalendros salotos

Na va.. Koks čia raw blog'as, jei dar nei vieno raw recepto neįdėjau.. Taip jau atsitiko, kad blog'o gimtadienis sutapo su kelionių-klajonių pradžia, o kaip žinia, kai be namų esi, sunkoka kokį virtuvinį šedevrą sukurti :) tenkinies mandarinais, apelsinais, avokadais, obuoliais, datulėm ir kitais gėriais jų neperdirbtam pavidale :) Bet vis dėl to, jau kelias dienas iš eilės susimeistravę ekspromtu savo viešbučio kamabariuky dubenį iš vandens bambalio lepinamės saločikėm.

Šios vienos mėgiamiausių - labai jau dera skoniai.. ir jos tokios subtilios, ale gourmet gaunas :)

Taigi - suplėšom vieną salotos galvą, supjaustom kelis burokėlius, vieną didelį apelsiną arba du (reikalo negadina), pusę čiliuko, kuokštelį kalendros (kas nemėgsta - galima dėt petražolių, kokių kitų žalumynų arba apsieit visai be jų), pašlakstom alyvuogių aliejum ir mėgaujamės..:)