Odė datulėms bei sveikuoliški datulių ir riešutų triufeliai

Datulės - labai sena kultūra, dykumų oazių turtas, auginama ir valgoma jau daugiau nei 6000 metų. Datulės - sveikas saldumynas, skanėstas galintis praturtinti mitybą ir pilnas vertingų medžiagų. Tai itin maistingas užkandis ir natūralus saldumynų pakaitalas. Datulėse yra daug skaidulinių medžiagų, kalio, fosforo ir magnio, todėl šis lengvai virškinamas užkandis suteiks sotumo jausmą ir pakankamai energijos. Turi B grupės vitaminų, kurie svarbūs nervų sistemai, raumenims, širdžiai, smegenų veiklai.

Datulės yra natūralios augalinės fruktozės šaltinis, todėl yra puikir alternatyva baltam cukrui, saldumynams. Kitaip nei gliukozė, kuri randama beveik visuose perdirbtuose maisto produktuose, fruktozė taip nekelia cukraus lygio kraujyje. Nors datulėse yra natūralių cukrų, didelis kiekis maistinių skaidulų organizmui padeda lėčiau pasisavinti angliavandenius. Tad datulės, nors ir yra natūraliai saldžios, turi žemą arba vidutinį glikeminį indeksą, nuo 43 iki 55.

Datulės tikrai gali būti vadinamos supermaistu, nes jose gausu ne tik mineralų, skaidulų, bet ir naudingų junginių, pavyzdžiui, polifenolių, bei antioksidantų, kurie saugo ląsteles nuo laisvųjų radikalų žalos, apsaugo organizmą nuo uždegimo ir gali sumažinti kai kurių chroninių ligų riziką.

Svarbiausia renkantis datules žiūrėti sudėtį, kad nebūtų pridėtinio cukraus, nes prekyboje yra ir cukraus sirupe mirkytų datulių. Išbandykite skirtingas rūšis ir raskite savo mėgiamiausią.

Kadangi datulė - pati kaip pilnavertiškas desertas, tad tik su keletu papildomų ingredientų galima per akimirką pasigaminti sveikesnių, labai skanių užkandžių. Mano mėgiamiausias - datulės su riešutų sviestu ir riešutais. Prapjaukite datulę, išimkite kauliuką, dėkite į vidų riešutų sviesto, įspauskite migdolo ar lazdyno riešutą. Viskas.

Bet jei turit daugiau laiko, kviečiu pasigaminti sveikus, bet tikrai labai skanius, tobulos skonių harmonijos datulių ir riešutų triufelius, beje, jie labai tinka kalėdinėms dovanoms.

Begliutenis, baltyminis šokoladinis pyragas (brownies) iš avinžirnių

Visiems, kurie prisižiūri figūros, tačiau mėgsta skaniai (ir saldžiai) užkrimsti. Desertas, kuris ne tik skanus, tačiau pilnas baltymų ir suteikiantis jėgų. Su juo labai dera uogos (avietės, trešnės, šilauogės) ir ledai!

Kakava ir meilė

Noriu pasidalinti savo nauja, visiška aistra ir net apsėdimu, sakyčiau - ceremonine kakava. Prieš kelias savaites svečiavausi pas savo draugę Linutę, ir visada, visada kai aš pas ją nuvažiuoju ar ji pas mane atvyksta - ką nors naujo išmokstu ir kažką nerealaus parsivežu, viduje, galvoje, o dažnai ir kuprinėje. Žinau, kad ir jai panašiai. Manau tokia ir turi būti tikrai draugystė - įkvėpimo ir palaikymo šaltinis.

Bet aš pradėjau apie kakavą. Tai va, kai pirmą kartą ji man pagamino tos kakavos, man širdis apsalo, tiesiogine prasme. Kakava energetiškai padeda atverti širdies centrą ir gydo meile. Aš esu pati bandžiusi gamintis kažką panašaus seniau, bet nemokėjau, nesigavo, nesupratau ir galiausiai sunaudojau tą kakavą į kokteilius. Gaila dabar. Nes pati kakava tikrai kartoka, gali būt net rūgštoka (nuo rūšies priklauso) - ir mažai kam savo natūralioj formoj gali patikt. Bet mano draugė mane pavaišino tokia moteriška, saldesne, paturbinta kakavos versija, kuri yra man metų (o gal ir ne vienų) atradimas. 

Pamenu kiek pas ją buvau - visą laiką norėjosi tos kakavos ir gaminome mes ją ne vieną kartą į dieną. Tai kaip man pasisekė, kad gimtadienio proga kaip tik šitos kakavos ir gavau dovanų nuo savo draugės. Grįžus namo ją ruošiu kasdieną, patapo mano dar vienu maloniu rytiniu ritualu.

Dieviški šokolado ir burokėlių keksiukai

Šiuos keksiuksu pirmąkart ragavau pagamintus savo draugės Linutės ir jie iš tikrųjų buvo dieviški, be galo skanūs, sotūs ir sveikuoliški, nes didžiąją dalį miltų pakeičia burokėliai ir jų čia visai nesijaučia. Pamenu valgiau be sustojimo ir buvo gėda, kad nepalieku kitiems ir vistiek valgiau. Žinoma, mano draugė pasidalino receptu, bandžiau kepti juos keli kartus bet vis nesigaudavo, vis ne tokie... 

Kol supratau jog man tiesiog reikia susidraugauti su savo orkaite, t.y., atsitaikyti kepimo režimą, pvz. pastebėjau, kad kepiniai su miltais nemėgsta jei įjungtas fenas, jie neiškyla, subliūkšta. Todėl kepant skanėstukus dažniausiai naudoju orkaitės kaitinimą iš apačios, t.y. kaip senovinėse dujinėse orkaitėse būdavo, tada visą kepinį dedu šiek tiek aukščiau nei per vidurį ir puikiausiai gaunasi. Taip pat rekomenduoju nepamažint kepimo miltelių, jie čia labai svarbūs, nes keksiukuose (beja, galima kepti ir pyragą) daug burokėlių ir kepinys gaunasi sunkus, kad nesukristų, taptų puresnis - kepimo milteliai į pagalbą. O ką dar? Marš į virtuvę. 

stebuklinga kakavos pupelė arba šokoladinis pusryčių kokteilis dubenėlyje

Visad stengiuosi su receptu jums kokią pasaką patiekti, nes, na juk taip žymiai skaniau skaityti. :) Tad ir šį kartą pasaka - apie stebuklingą kakavos pupelę. 

Seniai, seniai... Iš tikro tai ne taip seniai - o maždaug prieš kokius 4 metus, kai Indijoj pirmą kartą paragavau kakavos pupelių ir visą maišą namo parsitysiau. Parsitysiau maišą nepaisant to, kad iš to pirmo paragavimo skonis visai nepatiko. Bet aš visad stengiuos antrą šansą viskam ir visiems suteikti, galvojau ragausiu dar. Bet geriau nepasidarė. Tos pupelės buvo padovanotos nepamenu kam, tik tikiuos tam žmogui jos labiau patiko. O viskas dėl to manau, kad jos buvo neekologiškos ir kepintos, tiksliau pusiau degintos. Žodžiu, nusikėlė mano noras paragauti tų visur išliaupsintų super kakavos pupelių iki praeitos savaitės, kai pagaliau į rankas pateko "Žaliasis pakelis" - ekologiški, visai nekepinti, raw kakavos pupelių gabaliukai (cacao nibs). Ir šį kartą įspūdis buvo absoliučiai kitoks - tik teigiamas, o skonis būtent toks, kokį ir įsivaizdavau, kai apie jas skaitydavau. Toks grynas, traškus šokoladas, pačioje natūraliausioje savo formoje. Nesaldus. Bet aš ir nemėgėja saldaus - mėgstu kartų, juodą. Bet čia gi turėjo būti pasaka apie stebuklingą kakavos pupelę, ne mano ragavimų istorijos.. 

O tie stebuklai pupelės, tai tikrai rimti, pažiūrėkit patys:

• Nekepintose kakavos pupelėse yra 40 kartų daugiau antioksidantų nei mėlynėse. Todėl jos pagrįstai vadinamos - grožio maistu, bei gali padėti apsisaugoti nuo vėžio;
• Vienas didžiausių augalinių geležies šaltinių - jose dukart daugiau geležies nei špinatuose, daug kur rašo, kad augalinė geležis lengviau pasisavinama, jei vartojama su vitaminu C, kaip kad apelsinu;
• Turi be galo daug magnio - širdžiai ir smegenims. Na tą tai visi žinome, manau daug ką egzaminų metu, besimokant traukdavo ant šokolado.
• Turi daugiau kalcio nei karvės pienas;
• Natūralus antidepresantas ir nuotaikos "kraniukas" (pakėlėjas); nes ten įeina cheminiai junginiai kažkokie, kuriuos man sunku ištarti ir prisiminti, bet bet kokiu atveju - tai sveikas, skanus ir legalus būdas pasikelti nuotaiką :)

Jeigu dar neatsirado noras jų patriauškint, dalinuosi mano paskutiniu metu priklausomybe - šokoladiniu kokteiliu dubenėlyje :)

Žaliavalgiškas skanėstas be riešutų

Būna dienų, kai suplanavus pikniką parke, visą dieną pliaupia lietus, arba būna dienų, kai neišsimiegi ir vaikštai visas nesusipratęs, lyg daužtas lengvai, arba būna ir labai gerų dienų, kai ateina aplankyti draugas ir sėdi ir daliniesi apie gyvenimo prasmę, kiekvienas apie savąją ir laikas skrenda nepastebimai, lyg vaikystėj. Žodžiu, visais šitais atvejais, situaciją pagerint arba pataisyt gali vienas paprastas desertukas, jį pagaminsit, tiesiogine tų žodžių prasme, per kelias minutes iš dviejų paprastų ingridientų. Ir jis be riešutų !!! Ir žaliavalgiškas !!! :)

O pavadinti šį gėrį galima šokoladu, arba šokolodainiu, arba brown'iu, arba pyragu arba kaip tik noris ir priklausomai nuo to, kokią formą jam suteiksit.

Trijų sluoksnių šokolado ir vyšnių tortas

Paskutinės dienos prieš šventes: visi skuba, ruošiasi, planuoja, dovanas pakuoja ir žinoma galvoja, ką skanaus, bei sveiko patiekti ant švenčių stalo :) Bent jau aš visad noriu pagaminti kažką Tooookio, kad giminaičius/šeiminykščius nustebinti, parodyti, kad gali būti ir sveikesnis, įprastinių patiekalų, variantas ir taip pamažu juos pratinti prie sveiko gyvenimo būdo..:)

Taigi, Kalėdų arba Naujųjų metų stalui, siūlau trijų sluoksnių, žaliavalgišką šokolado ir vyšnių tortą. Skamba pasakiškai, ar ne?.:) Patikėkit, skonis irgi pasakiškas. Tortukas gaunasi labai skalsus, skanus ir tikrai sveikesnis nei visi įprasti švenčių saldumynai. Žinoma, kadangi daug riešutų, tai tortas bus riebokas, tačiau pasilepinti mažyčių gabalėliu per šventes - tikrai nenuodėmė.

Šokoladas!

Mano gyvenimas yra apdovanotas daugybe nuostabių, puikių žmonių, už kuriuos kiekvieną dieną išties esu dėkinga. Žinau, kad kiekvienas jūsų aplink save taip pat turite tokių bendrakeleivių, kurie įkvepia, sušildo, kai reikia - apkabinimu arba žodžiu, o kartais švelniai, bet griežtai "pastato į vietą" kai susvyruojate. Nes palaikymas kelyje yra tikrai svarbu, ar tai būtų žaliavalgystė, ar joga, ar tiesiog - sunki savaitė :) O pasidalinus atrodo, kad ir tas džiaugsmas tampa platesniu, ir liūdesiukas skaidresniu..

Tai va, šis įrašas apie tai, apie vieną nuostabią, sveikuoliškai gyvenančią mano draugų šeimyną, pirštais nerodysim :) Susitikus su jais, kiekvieną kartą sužinau kažką naujo ir įdomaus bei gaunu begalę įkvėpimo ekperimentams virtuvėje. Nes viena yra sveikai maitintis, kai daugiau mažiau esi viena ar dviese, sugrauži bananą ir puiku :) O kai reikia užpildyti pilvukus keturių asmenų šeimynai su dviem pipirais - tenka griebtis visokių išmonių. Su pasididžiavimu noriu papasakoti apie šių draugų mergytę, kuri iki 3 metukų nebuvo ragavus jokių pirktinių sintetinių saldumynų ar saldainių, nedaug turbūt tokių vaikų pas mus dabar. Ir iki šiol ji visų tų ryškių, kvapnių, netikrų dalykų nemėgsta. Ir viskas tik todėl, matyt, kad jos mama gamina be galo skanų, natūralų, naminį šokoladą :)

 

Taigi: