Pats lengviausias duonos su raugu receptas - pavyks kiekvienam!

Turbūt jau maždaug metus kepu naminę duoąn su raugu. Pati gaminau raugą nuo nulio. Išbandžiau begales duonos receptų. Vieni pavykdavo geriau, kiti prasčiau. Vienų skonis labai patikdavo, kitų nelabai. Buvo toks nuolatinis procesas. Ir kažkada, pastebėjau, kad nors patį raugą maitinu ir naudoju dažnai - tai blynams, tai vafliams, tai pyragui - duoną kepti nustojau. Supratau, kad dėl to, jog duonos gamybos su raugu, turiu omeny tą tikrą sourdough duonos kepaliuką, procesas dažnai reikalauja daugiau energijos ir laiko, nei aš turiu ar galiu skirti. Ir ypač prasidėjus pavasariniams lauko, daržo, sodo darbams - to laiko visai nebeliko.

Tačiau pilnos spintelės švarių, be chemijos Zelbūkio miltų, raugas šaldytuve krebždeno sąžinę, ir aš tikrai nenorėjau taip paprastai vėl grįžti prie pirktinės duonos. Užsispyriau rasti receptą, kuris reikalautų minimalių pastangų bei laiko sąnaudų ir, žinoma, kad rezultate gautųsi puiki duona. Teko daug duonos iškept, bet, žinokit, man pavyko. Duoną, pagal šį receptą (kiekvieną kartą skirtingą) jau kepiau daugiau nei dešimt, o gal net dvidešimt kartų - visada pavyksta. Procesas labai lengvas, tereikia iš vakaro sumaišyt visus produktus ir ryte kepti. Įmanoma kiekvienam. O duona kokio skanumo gaunąsi.... Mmmm... Įdomu? Skaitykite toliau.

Duonos kepimo ypatumai

Kas sekate mane Instagram arba matėte stories FB - žinote, kad jau kurį laiką esu užsidegusi duonos su raugu kepimu. Mano Instagram paskyroje net yra tam atskiras storių katalogas, kaip aš auginau raugą ir kas buvo toliau.

Duonos receptų internete yra labai daug, o rezultatas pagal juos dažnai gaunasi skirtingas, nes kepant duoną daug kas priklauso nuo pagrindinių sudedamųjų dalių - miltų (baltymų kiekio juose, sausumo - drėgnumo, bei rupumo), vandens ir temperatūros. Todėl aš nusprendžiau pasidalinti ne kažkokiu vienu receptu, tuo labiau, kad jų, kaip ir duonos rūšių tiek daug, o savo per trumpą, bet labai įvairiaspalvę duonos kepimo patirtį įgytais patyrimais ir patarimais. Aš mokiausi pati, daug skaičiau, ieškojau info internete, bet buvo svarbių dalykų, apie kuriuos niekas niekur neminėjo. Vat apie tokius pastebėjimus ir bus šis post'as.

Tobulas veganiškas bananų pyragas (arba bananų duona)

Kas daugiau, nei pyrago kvapas pasklidęs po visus namus (o kartais net ir už jų durų),  gali sušildyti tą kartais niūroką lietuvišką rudenį. 

Šį patiekalą gaminu jau seniai ir galbūt kažkada jau dalinausi receptu, tačiau tik visai neseniai, pagaliau pavyko iškepti tą idealų pyragą, idealių saldumo ir purumo proporcijų, idealaus iškilimo ir.. idealaus skonio. Lyg to būtų maža - pyragas drėgnas, švelnus ir sveikuoliškas. Ko daugiau norėt!

Į pyragą galima dėti mažiau saldumo (arba visai nedėti) ir valgyti pusryčiams, kaip saldžią duonelę paprastai, o galima ir paskrudinti - tada tepti žemės riešutų sviesto, veganiško sviesto ar kokios uogienės. Galima daryt grynai pagal receptą ir mėgautis sveiku, skaniu desertu namuose ar nusinešus svečiuose.