Odė datulėms bei sveikuoliški datulių ir riešutų triufeliai

Datulės - labai sena kultūra, dykumų oazių turtas, auginama ir valgoma jau daugiau nei 6000 metų. Datulės - sveikas saldumynas, skanėstas galintis praturtinti mitybą ir pilnas vertingų medžiagų. Tai itin maistingas užkandis ir natūralus saldumynų pakaitalas. Datulėse yra daug skaidulinių medžiagų, kalio, fosforo ir magnio, todėl šis lengvai virškinamas užkandis suteiks sotumo jausmą ir pakankamai energijos. Turi B grupės vitaminų, kurie svarbūs nervų sistemai, raumenims, širdžiai, smegenų veiklai.

Datulės yra natūralios augalinės fruktozės šaltinis, todėl yra puikir alternatyva baltam cukrui, saldumynams. Kitaip nei gliukozė, kuri randama beveik visuose perdirbtuose maisto produktuose, fruktozė taip nekelia cukraus lygio kraujyje. Nors datulėse yra natūralių cukrų, didelis kiekis maistinių skaidulų organizmui padeda lėčiau pasisavinti angliavandenius. Tad datulės, nors ir yra natūraliai saldžios, turi žemą arba vidutinį glikeminį indeksą, nuo 43 iki 55.

Datulės tikrai gali būti vadinamos supermaistu, nes jose gausu ne tik mineralų, skaidulų, bet ir naudingų junginių, pavyzdžiui, polifenolių, bei antioksidantų, kurie saugo ląsteles nuo laisvųjų radikalų žalos, apsaugo organizmą nuo uždegimo ir gali sumažinti kai kurių chroninių ligų riziką.

Svarbiausia renkantis datules žiūrėti sudėtį, kad nebūtų pridėtinio cukraus, nes prekyboje yra ir cukraus sirupe mirkytų datulių. Išbandykite skirtingas rūšis ir raskite savo mėgiamiausią.

Kadangi datulė - pati kaip pilnavertiškas desertas, tad tik su keletu papildomų ingredientų galima per akimirką pasigaminti sveikesnių, labai skanių užkandžių. Mano mėgiamiausias - datulės su riešutų sviestu ir riešutais. Prapjaukite datulę, išimkite kauliuką, dėkite į vidų riešutų sviesto, įspauskite migdolo ar lazdyno riešutą. Viskas.

Bet jei turit daugiau laiko, kviečiu pasigaminti sveikus, bet tikrai labai skanius, tobulos skonių harmonijos datulių ir riešutų triufelius, beje, jie labai tinka kalėdinėms dovanoms.

Naminiai veganiški fettuccine makaronai shiitake, čiobrelių ir sojų grietinėlės padaže

Ilgokai čia nerašiau, tačiau jau kažkadaise nusprendžiau, kad rašysiu tiek ir tada, kai norėsis, kai jausiu įkvėpimą. Šis tinklaraštis visada buvo man dėl dalinimosi džiaugsmo. Ypač, kai gaminu maistą ir gaunasi labai skaniai - tai bent taip galiu pasidalinti - receptu. O šis receptas laukia nuo žiemos, kai man sugriovė ir paskui iš naujo sustatė visą virtuvę, per tą laiką gaminau beveik vien tik kokteilius ir salotas, jei tai išvis gali pavadinti gaminimu.

Taigi - mano mama ir močiutė dažnai lepindavo naminiais makaronais ir jų skonis visiškai kitoks, nei tų iš parduotuvės. Tokie minkšti, bet išlaikantys tekstūrą, švelniai sūrstelėję ir paprastai išvirti, tiesiog su sviestu - taip juos atsimenu. O dar - prisimenu, kad naminiams makaronams pagaminti visai nereikia įgūdžių, daug laiko ar tos itališkos makaronų mašinėlės. Viskas, kaip visada gyvenime - daug paprasčiau nei atrodo. Tokius naminius makaronus galite gaminti bet kokio dydžio ar formos ir patiekti su pačiais įvairiausiais padažais.

Ypatingo skonio azijietiška sriuba, kurią norėsis gaminti vėl ir vėl

Už šitą receptą esu dėkinga savo sesutei. Tai ji pradžioj papasakojo, o paskui ir pagamino šią, tobulo, turtingo, pilno skonio sriubą. Istorija buvo tokia, kad sesė šią sriubą gamino svečiuose pas mūsų tėvelius, kurie labiau vertina įprastą, lietuvišką skonį, tad nelabai kas valgė jos patiekalo ir liko beveik pilnas puodas, kol atėjau aš, paragavau ir man taip patiko, kad aš tą visą dieną ir visą kitą dieną daugiau nieko ir nevalgiau, kol to puodo nepabaigiau.

Šiuo receptu norėjau pasidalinti jau labai seniai, nes gaminau jau bilenkiek kartų ir taip paprasta, bet taip skanu! Tačiau kita istorijos pusė buvo ta, kad labai norėjau nefotografuoti patiekalą, bet nupiešti akvarele - kaip paaiškėjo mano įgūdžių tam dar neužtenka ir teko sugrįžti prie senų gerų fotografijų.

Fantastiški kynvos ir rudųjų ryžių trapučiai be gliuteno su prancūziška karamelizuotų svogūnų užtepėle

Naujiesiems metams bandžiau bent tris skirtingų krekerių arba trapučių receptus, vieni buvo mažiau skanūs, kiti visai pavykę, tačiau visuose juose pagrindinė sudedamoji dalis buvo miltai. Norėjosi kažko lengvesnio ir sveikesnio. Tuo labiau, kad aš labai mėgstu humusą (pamenat, mano tobulo humuso ir burokėlių humuso receptus), visokias užtepėles - dažniausiai jas valgau su daržovėm, bet būna norisi ir patriauškint.

Šis receptas yra copycat atitikmuo vienų, užjūriuose labai populiarų sveikuoliškų trapučių ("Mary's Gone Crackers), deja pas mus jų nėra, nežinau ar yra Europoje, tačiau kaip gerai, kad galime pasigaminti. Tokie krekeriukai gavosi skanesni už visus, kuriuos esu gaminusi iki šiol, o plius jie yra be gliuteno ir tikrai sveikesni. Prie jų nusprendžiau pagaminti taip pat seniai norėtą augalinę, prancūziškos svogūnų užtepėlės versiją. Kuri taip pat be galo skani, kreminė, tinka su trapučiais, daržovėmis ar čipsais. Tobulas maistas prie filmo, vakarėliui (kai jei jie jau bus leidžiami) ar į kelionę/išvyką.

Veganiškos Valdorfo salotos

Šios, klasikinės, ir Amerikoje ypač žinomos, bei mėgiamos salotos paskutiniu metu ir mano namuose dažnai gaminamos. Manau jos ypač tiks ant šventinio stalo, nes yra labai gaivios, skanios ir kitokios. Pagrindiniai ingredientai paprasti, visų naudojami ir puikiai derantys tarpusavy. Aš siūlau šiek tiek kitokį, ne tokį įprastą šių salotų variantą, tačiau, kaip visada, pasidalinsiu ir kuo galima keisti, kaip galima išgauti kitokius skonius arba šiek tiek sveikesnę versiją. Taigi, pradedam.

Kūčiukai su raugu ir aguonų pienas

Su kiekviena diena, vis artėjant žiemos šventėm kaip gi be pagrindinio simbolio, patiekalo, kurį aš mėgstu patriauškint jau nuo gruodžio pradžios, ne tik per Kūčias ar Kalėdas - kaip gi be Kūčiukų. 

Šiemet juos gaminau pirmą kartą gyvenime, bet gavosi tiesiog puikūs. Ir, kadangi dabar viską, ką gaminu ar kepu iš miltų - darau tik su raugu, labai norėjau ir kūčiukus taip kepti - sveikiau, senoviškai. Mano, amžinatilsį, močiutė kepdavo juos su mielėm ir darydavo tokius tikrus kūčius - įsimeti kelis tokius į dubenėlį ir užpildo viską, o aš mėgstu mažesnius. Taip pat mūsų giminėj aguonpienį darydavo tokį perregimą ir su aguonom, jų nenukošdavo, o aš norėjau tikro, balto, riebaus aguonų pieno. Tad dalinuosi savo variantais, kurie po kelių patobulinimų užtikrintai nusileido receptų sąsiuvinyje ir laukia kitų metų.

Kaip jau minėjau, šis kūčiukų receptas yra su raugu, jei neturite raugo ar norite kepti su mielėmis, jo lengvai adaptuoti neišeis - verčiau paieškot kito recepto. Taigi, kepant su raugu, pirmiausia reikia pasigaminti įmaišą. 

Įmaišas – tai fermentuojamas miltų, vandens ir raugo mišinys, kuris bus dedamas į galutinę kepinio tešlą. 

Įmaišui jums reikės:

• 20 g duonos raugo;
• 50 g miltų;
• 50 g vandens;

Tešlai jums reikės:

• viso įmaišo;
• 450 g miltų;
• 200 g vandens;
• 7-8 šaukštai cukraus;
• 4 šaukštų aguonų;
• 2 šaukštai aliejaus arba tirpinto vegan sviesto ;
• žiupsnio druskos;

Iš vakaro pasigaminame įmaišą: iš aktyvaus (geriausia iš ryto pamaitinto) raugo, miltų ir vandens sumaišykite įmaišą, jį uždenkite ir palikite šiltesnėj kambario vietoj per naktį. 

Ryte, įmaišą sumaišome su vandeniu, įberiame cukrų, aguonas, druską, aliejų - viską gerai išmaišome. Tada beriame miltus ir kai tešla tampa minkoma - pradedame minkyti. Minkyti reikėtų maždaug 10 min. Suminkę, sandariai uždenkite ir palikite šiltoje vietoje bent 5 val. Aš dar mėgstu kelis kartus per tą laiką, maždaug aks valandą tešlą ištempti ir vėl sudėti į rutulį.

Įkaitinkite orkaitę iki 180C , iš tešlos formuokite tarp rankų ritinėlį, kuo apvalesnį, plonesnį ir ilgesnį, pjaustykite tešlą mažais gabaliukais ir dėkite į skardą, palikdami tarpus, kad kepant kūčiukai turėtų vietos plėstis. Kepkite kol apskrus. Pagal duotą produktų kiekį pagaminsite maždaug tris skardas kūčiukų.

Aguonų pienui jums reikės (galite imti proporcingai didesnį kiekį priklausomai nuo valgytojų);

• 500 ml vandens;
• 100 gr aguonų;
• šaukšto ar dviejų klevų ar kokio kito sirupo.

Čia gaminimas visai paprastas - aš aguonų net nemirkau, viską sumetu į blenderį ir plaku; paskui masę nukošiu, galite dalį arba visas sumaltas aguonas ir palikti, kaip norisi, saldumą taip pat reguliuokite pagal save. Pasidalinkite ar jūsų namuose valgomi kūčiukai su aguonpieniu, o gal kepate patys? Kokie dar jūsų šeimos tradiciniai šventiniai patiekalai? Ramios jums kalėdinės savaitės :)

Žuvis-ne-žuvis iš tofu morkų ir svogūnų patale

Nežinau kaip jums, bet man šventėms visada norisi tų patiekalų, kuriuos gamindavo mano mama ir močiutė. Tų patiekalų, kurie iš vaikystės, kuriuos valgant užlieja prisiminimai, šiluma ir namų jaukumo jausmas. Kaip gera, kad galima atkurti tą patį skonį, tekstūrą nieko neskriaudžiant ir nenaudojant agresijos produktų. 

Šis patiekalas toks ir yra - iš mano vaikystės, paauglystės ir visų Kūčių su šeima - tik veganiškas atitikmuo. Manau daugelis atpažinsite, kad tokį ar panašų variantą galima rasti ant šventinio stalo ir ne tik žiemos švenčių, dažnuose lietuviškuose namuose. Žinoma, dar galima tą patį patiekti grybų, ar džiovintų grybų patale, arba ant su morkomis ir svogūnais keptų šakninių daržovių - variantų begalės. O receptas labai paprastas.

Jums reikės:

• Vieno pokelio tofu;
• 3-4 nori(jūržolių) lapų;
• prieskonių žuviai;
• 2-3 vidutinių morkų;
• maždaug tiek pat svogūnų;
• kelių šaukštų pomidorų padažo (arba pomidorų pastos);
• stiklinės miltų;
• džiūvėsėlių;

Tokie imbieriniai labai kalėdiniai sausainiai

Jau labai seniai bandžiau pagaminti ir vis nesigaudavo, tokius tikrus kalėdinius, meduolinius, imbierinius sausainius. Tokius, kokie man patinka - ne minkšti, bet ir ne akmeniniai, trapūs, ne stori, ne per daug saldūs ir skanūs. Pagaliau, išbandžius ne vieną receptą, man pavyko. Įkvėpimo sėmiausi internete ir tobulinau pagal savo skonį. Šių sausainių didelis privalumas ne tik skonis, o dar - kad jiems pagaminti nereikia jokių specialių veganiškų produktų, kaip kad veganiškas sviestas ir pan. Viską, ko jiems reikia rasite savo spintelėje, nereikės jokių prietaisų, tik dubens ir šaukšto, o ir laiko jiems pagaminti užtruksite labai nedaug. Jie taip pat puikiai tinka dovanoms - na kas nenorėtų gauti tokių naminių skanumynų?

Meksikietiškas Budos dubenėlis

Šią savaitę jaučiu didžiulį įkvėpimą naujiems receptams. Taip nebūna dažnai - esu iš tų, kurie mėgiamą patiekalą gali valgyt dieną iš dienos be jokio poreikio gaminti kažką naują. Todėl reiks suskubt ir pasinaudot šiuo įkvėpimu. Planuose, nuo veganiškos savaitės laikų, turiu pabandyti pagaminti seitaną (from scratch) ir taip pat veganiškus šašlykus iš jo :) Ir dar į vieną patiekalą seilę varvinu jau seniai, tai tą irgi bandysiu bandyt. Na tikiuos, įkvėpimas neišskris pro langą, o kol kas - dalinuosi  receptu iš Buddha bowl serijos. Meksikietiška versija.

Pati, per naktį pasigaminanti avižinių dribsnių košė

Kaip jau dalinausi Instagram stories, šią savaitę dalyvauju virtualiame renginyje arba iššūkyje #veganiskasavaite" ir tai yra man puiki proga pačiai išbandyti kelis seniai smalsumą kirbinančius receptus. Šios savaitės virtuvės svečias - avižos ir viskas su jomis. Tai pirmas patiekalas kuris atėjo į galvą ir kurio nesu gaminusi - tokia užjūriuose populiari - "overnight oats", pati per naktį pasigaminanti avižų košė.

Ir iš tiesų užtruksite vakare mažiau nei minutę viską susimaišyt, o ryte galėsite pasimėgauti skaniais pusryčiais. Ypač tokia košė tinka keliaujant, nes gaminti, tiesiogine prasme nieko nereikia.

Veganiška galetė su slyvomis

Jau seniai ieškojau veganiško pyrago recepto, kurio sudėtis ir pagaminimas būtų paprasti, o skonis - subalansuotas ir geras. Norėjau kad nebūtų kietas, kad nebūtų sausas - ko, be pieno, kiaušinių ir sviesto ne visada pavyksta pasiekti. Tai va - suradau. O dar šio pyrago įdarui galima naudoti bet kokius vaisius ar uogas, nebūtinai slyvas. Man atrodo būtų be galo skanu su persikais, abrikosais, kriaušėmis, rabarbarais arba vyšniom, agrastais. Žodžiu - su VISAIS vaisiais ar uogomis :) 

Jis skanus ir šiltas (tada dar labai tinka su ledais) ir pravėsęs. Man patiko, kad laiko formą, neištęžta ir supjausčius.

O dar labai patiko, kad jam nereikia jokios formelės, tad patogu viešint kokiam kaime ar svečiuose pas žmones, kurie nelabai kepa kepinius ir neturi visokių rakandų.

Veganiškas čili troškinys su anakardžių grietine

Čili troškinį pagal šį receptą gaminu jau turbūt arti dvidešimties metų. Žinoma, anksčiau jis nebuvo veganiškas, bet esmė ta pati. Pirmą kartą jį mano namuose gamino vienas mano jaunystės draugas, su kuriuo dabar matomės tikrai per retai, visai mūsų draugų kompanijai. Aš tada dar nelabai ką pati gamindavau, nelabai mokėjau, mokėjau gal tik bulves iškept, įsivaizduojat? :)

Tai va, atsimenu, kaip tada buvo skanu, iki dabar labai gerai atsimenu to pirmo karto vaizdą ir skonį, o dar atsimenu, jog pagalvojau, kaip paprastai atrodo visas gaminimo procesas ir ingridientai. Nes iš tiesų labai paprasta! Po to karto šį troškinį gaminau, turbūt, šimtus kartų ir nebuvo nė vieno žmogaus kam jis nepatiko. Sotus, sušildantis, pilnas skonių, prieskonių, ugnies ir gyvybės. 

Kitas - anakardžių grietinės receptas ne mažiau puikus ir ne rečiau mano naudojamas. Tokia "grietinė" švelnesnio skonio bei tekstūros nei grietinė iš saulėgrąžų ir patiekalas gaunasi labiau panašus į real thing.

"Spring rolls" arba suktinukai su ryžių popieriumi

Prisipažinsiu pirmą kartą kai paragavau šių suktinukų variacijos (kaip dabar pamenu, gamino sesė, pas mūsų tėvus namie, dėjo avokado ir mango) - manęs visai nesužavėjo. Ir nesužavėjo būtent tas ryžių popierius, jausmas buvo lyg sraigė kokia burnoj voliotųsi. Tačiau pamažu, daviau jiems antrą šansą, paskui ir trečią ir taip - prisipratinau. O tuom labai džiaugiuos - nes tai labai lengvai pagaminamas patiekalas arba užkandis (priklauso kiek suktinukų suksit), adaptuojamas pagal šaldytuvo turinį, galima iš tiesų dėt viską, ką randi, o dar jis - lengvas skrandžiui ir figūrai. 

Pakankamai daug priežasčių jį pagamint, ką? 

Sotūs, veganiški sausainiai be cukraus

Šiuos sausainius kepiau jau daug daug kartų, su įvairiausiomis variacijomis ir iš pradžių net neplanavau dalintis blog'e. Nes.. na jie tokie.. tikrai skanūs.. bet paprasti.

Tačiau kai kepiau juos kokį spetintą kartą ir supratau, kad tikrai kepsiu dar ir dar - pamaniau, kad jie tikrai nusipelnė įrašo.

Kuom jie ypatingi? Pirmiausia nes be cukraus Vietoj jo naudojamos datulės.

Datulės bent jau man - yra kažkoks stebuklas. Aš jas valgau ir vienas, vietoj saldainių, kartais gardinu riešutų sviestu arba dedu į kokteilius. Datulės, nors ir tokios saldžios turi žemą glikemijos indeksą ir padeda sureguliuoti cukraus kiekį kraujyje, taip pat dėl tos priežasties gali sumažinti kraujo spaudimą. Jos pilnos antioksidantų, geležies ir turi daug įvairių B vitaminų - nervų sistemos stiprinimui. 

Dėl tų datulių šie sausainiai labai sotūs. Be galo tinka pusryčiams ar įdėti vaikams į mokyklą, ar sau įsidėti į darbą užkandžiui. Jie minkšti, ne per daug saldūs ir labai maistingi.

Ne-silkė pataluose

Šis receptas laukė būti paleistas į platųjį pasaulį jau gerus porą mėnesių. Bet pabandyti jį pati, atkurti originalų, tačiau veganišką patiekalą rezgiau mintį turbūt ne vienus metus. Todėl, kad tai buvo vienas mano mėgiamiausių patiekalų, kiek tik save prisimenu. Idėjų kaip tai padaryti sėmiausių iš rusiškų maisto tinklaraščių. Nes tas patiekalas gi išvis ir tėra žinomas tik Rusijoje, Ukrainoje, bei buvusiose sovietų sąjungos šalyse.

Tokia, veganiška ne-silkė pataluose be galo tiks (dėl savo įspūdingos išvaizdos) pagaminti, pasiimti su savimi į velykinius (ar kokius kitus šventinius) pietus su šeimyna, draugais ir artimaisiais. Jūs tikrai turėsite ką valgyti ir, garantuoju, visiems be galo magės paragauti. Ypač visosm tetoms, dėdėms, seneliams, kas dar tuos laikus gerai atsimena.  Nes jo ne tik išvaizda fantastinė, bet ir skonis. Atitikimas su originaliu patiekalu sakyčiau (kiek atsimenu ) - 90 %.

pats skaniausias žaliavalgiškas morkų tortas

Turbūt pavadinimas skamba labai optimistiškai - "pats skaniausias", bet iš tiesų pats skaniausias iš tų, kuriuos bandžiau gaminti ir kuriuos teko ragauti. Morkų pyrago/torto pirmą kartą ragavau seniai seniai, kai gyvenau Amerikoje, pas mus apie juos tada, prieš penkioliką metų gal ir buvo kas girdėjęs, bet niekas negamino. O man iškarto labai patiko. Man apskritai patinka visokie deriniai/kepiniai/gaminiai su vaisiais ir daržovėmis, labiau negu be jų :) Kai žaliavalgiavau, dažnai gamindavo žaliavalgišką morkų pyragą, paprastesnį nei šis tortas. Pamenu, vieną kartą, Ukrainoje teko skaityti paskaitėlę apie žaliavalgystę ir kad iliustruočiau jos privalumus tokį pyragą nusinešiau ten, tai jį visavalgiai žmonės, tik šiek tiek besidomintys sveikesne gyvensena minėjo ir minėjo net keli metai praėjus po tos paskaitos, receptų prašė ir gamino. Tai va - o šitas tortas dešimt kartų skanesnis. Iš vis - bomba. Drėgnas, turtingo skonio, o savo tekstūra beveik nesiskiria nuo kepto. Gaminau jį per Naujus Metus ir visiems be galo patiko. Valgėm gal keturias dienas, nes buvo didelis, su pasimėgavimu iki paskutinio kąsnelio. Tortą gaminau su vienu slaptu ingridientu, kuris "makes all the difference".

Rytų skonis Nr.1: humusas

Pirmą kartą paragavau šio rytietiško gėrio, kai jis dar nebuvo toks populiarus, iš tiesų, tai nutiko taip seniai, kai dar net nebuvo facebook'o ;) Įsivaizduojat? Su drauge arti mėnesio keliavome po Ispaniją, apsistodamos pas žmones per svetingumo programą "Hospitality club", dabar aš jau ja nesinaudoju, dabar naudojuosi "Couchsurfing" svetingumo programa, bet tai vis dar mano mėgiamiausias būdas keliauti, kartais - priimant svečius pas save ir net neišeinant iš namų :)

Tada, pamenu, apsistojome kažkuriame pajūrio miestelyje, Alikantėje ar Almerijoje pas tris vaikinus, kurie buvo veganai, o aš tada net vegatarė nebuvau ir visas dienas jie mus vaišino ispaniškais ir ne tik veganiškais patiekalais. Tada pirmą kartą paragavau šaltos gaspačo sriubos. Ir žinoma humuso, bei falafelių. Pamenu, kaip sėdint virtuvėj ir stebint gaminimo eigą, man pasirodė jau tokio sudėtingumo tie patiekalai.Visų pirma: gal pirmą, o gal antrą kartą matomi avinžirniai, kuriuos reikėjo iš vakaro užmerkti, paskui ilgai virti, paskui malti..Oi... Bet patiekalas gavosi tikrai skanus. Galbūt ne skanesnis, nei saldūs, sunokę ispaniški vaisiai (tada pirmą kartą ragavau ir figų), riebūs, tiesiai nuo medžių skinti avokadai.. - bet skanus. Toks skanus, kad grįžusi namo, išmokau ir aš tą čiudo humusą gaminti. Bet vistiek labai džiaugiuosi, kad jis jau pasidarė populiarus ir pas mus: Vilniuje, mano mėgiamas "Zatar" gamina tobulo skonio humusą su falafeliais ir namine pita, Ukrainoje, Vinnitsoje, kur gyvenau, taip pat turėjau tašką: požeminėje perėjoje, prie medicinos universiteto, kur daug studentų rytiečių studijavo, šeimos restoranėlyje kartais skanaudavau tų falafelių, nedažnai, nes reikėjo per visą miestą dėl jų važiuoti.

daigintų grikių ir uogų kokteilis, bei naujas šeimos narys - Nutribullet !

Gal ir neatrodo, bet kartais aš galiu būti labai konservatyvi. Ypatingai kas su maistu susiję, taip, mėgstu išbandyti naujus dalykus, bet jei kas man jau iš tikrųjų patinka - turbūt nematau reikalo išradinėti dviračio ir mėgaujuos pamėgtu skoniu. Betgi kartais, pakeitus vieną ingridientą arba prijungus kažkokį prieskonį galima išgauti, kitokį, netikėtą, ypatingą ir kartais dar geresnį skonį.

salotos stiklainyje (arba sveiki pietūs, kurie visada su tavimi)

Šis įrašas tikras išganymas visiems, kurie dirba, kurie mokosi, ar kurie daug keliauja...:) Visiems tiems - kurie nebūna namuose pietų metu; kurie negali pasiruošti sau maistingo ir sveiko maisto, kada tik panorėję... Bet pradžioj - istorija :) Kaip visada :)

Senai, senai, kai dar dirbau corporate job, arba ofisinį darbą, dažniausiai nešdavausi pagamintus pietus iš namų. Kadangi turėjau savo asmeninę virtuvėlę su visais reikalingais prietaisais: šaldytuvu, virduliu, mikrobange (kuria nesinaudojau) ir tikra elektrine virykle - nebuvo sunku. Nors kompanija turėjo ir valgyklą, ir kavinę, tačiau ten maisto vaizdas pernelyg manęs nežavėjo, tuo labiau, kad jau buvau vegatarė, eksperimentavau su žaliavalgyste. Taigi nešiaus iš namų, kartais šildžiaus, o kartais, nespėjus pasiruošti, per pietų pertrauką ruošdavau maistą tiesiog darbe. Taip, turėjau stebuklingą darbo vietą, kur vistiek jaučiaus kaip auksiniame narvelyje. Bet aš ne apie tai. O apie tai, kad manau, jog dauguma žmonių savo darbe ar moksluose deja neturi tokių galimybių - ruošti šviežią maistą darbe. Bet tada tuo labiau verta pasiruošti maistą namuose ir tiesiog nusinešti į darbą. Taip bus žymiai pigiau, sveikiau, jūs žinosite iš kokių produktų gaminote, ir su kokiom mintim ruošėte.

Tai va, visai neseniai atradau tokį stebuklingą daiktą - stiklainį iš BPA free plastiko su specialiu indeliu padažui.. Žodžiu, idealią tarą neštis pietums, salotoms į darbą, mokslus ar pikniką. Jis labai lengvas, galite jį vartyti kaip tik norite,  niekas niekur nešsilies, tol, kol jūs nepanorėsite.  Ir dar viena gera naujiena, kad elektroninė parduotuvė "Gerduva", kur parduodami šie gražuoliai, maloniai sutiko apdovanoti nuolaidėle visus Every Special Day skaitytojus. Jums tereikia suvesti nuolaidos kodą, prieš atsiskaitant - hdh4so398. Nuolaida galioja tik Aladdin maisto stiklainiams ir tik tris dienas, iki 26 gegužės, tad paskubėkite.

paprastas nepaprastas veganiškas plovas

Šį plovą gaminu nuo studentavimo laikų. Jei koks gruzinas ar uzbekas užmatytų kaip aš jį gaminu ir kad vadinu plovu - tai gal ir samčiu užvoštų, bet kol negirdi, nemato - aš sau gaminu ir vadinu kaip noriu :) Visiems, kas ragavo kol kas labai patiko, ir man labai patinka - o tai juk ir svarbiausia, dar labai svarbu, kad šis veganiškas plovas be galo greit paruošiamas, o produktus jam tikrai turite šaldytuve.

Svarbiausi čia, kaip ir pridera plovui - prieskoniai. Jais žaidžiant galima iš paprastų ingridientų sukurti nepaprastą, šventinį skonį. Anksčiau naudojau iš Ukrainos atsivežtus specialus uzbekiškus prieskonius plovui, bet jiems pasibaigus atradau labai skanų ir kokybišką karį, kuris čia labai tinka. Šiaip aš prieskonių daug nenaudoju, ypač paskutiniu metu. Juodi pipirai, karis, cinamonas ir beveik viskas turbūt. Bet šis patiekalas jų labai prašosi. Labai svarbu, kad prieskoniai būtų kokybiški, paprastose parduotuvėse jų net neperku - nes ten ne pipirai, o dulkės kažkokios, o karis - be kvapo ir be skonio. Prieskoniai juk ne tik skonį, kvapą paryškina, pagal ajurvedą - jie turi ir gydančių, balansuojančių savybių, tad tikrai verta įsigyti ekologiškų prieskonių, tuo labiau, kad skirtumą pajausite iš karto.