Šiltos morkų ir jūržolių salotos su tofu ir avokadu

Turbūt kiekvienas, mėgstantis gaminti, savo spintelėje turi produktų, kurie "sveiki", būtų sveika juos valgyti, bet nelabai aišku kaip ir su kuo. Todėl tie produktai taip ir užima garbingą vietą virtuvėj, bet ne skrandyje. 

Tai vat tokia ir jūros kupūstų istorija mano spintelėje. Ne pirmą kartą jų nusiperku, skirtingų firmų, bet vis su jais kažkas arba ne taip, pvz. neužtenka mirkyti, o dar reikia virti, arba jie po ilgo beprasmio tokio pasibuvimo tiesiog kažkur dingsta.. 

Šįkartą, betvarkydama spinteles, vėl jų radau ir ne, galvoju, aš vistiek sugalvosiu kaip juos panaudot - ir skaniai panaudot, ne bet kaip. Na ir ką - sugalvojau. :) Per kelis kartus ištobulinau iki tobulybės ir dalinuosi:

pats skaniausias žaliavalgiškas morkų tortas

Turbūt pavadinimas skamba labai optimistiškai - "pats skaniausias", bet iš tiesų pats skaniausias iš tų, kuriuos bandžiau gaminti ir kuriuos teko ragauti. Morkų pyrago/torto pirmą kartą ragavau seniai seniai, kai gyvenau Amerikoje, pas mus apie juos tada, prieš penkioliką metų gal ir buvo kas girdėjęs, bet niekas negamino. O man iškarto labai patiko. Man apskritai patinka visokie deriniai/kepiniai/gaminiai su vaisiais ir daržovėmis, labiau negu be jų :) Kai žaliavalgiavau, dažnai gamindavo žaliavalgišką morkų pyragą, paprastesnį nei šis tortas. Pamenu, vieną kartą, Ukrainoje teko skaityti paskaitėlę apie žaliavalgystę ir kad iliustruočiau jos privalumus tokį pyragą nusinešiau ten, tai jį visavalgiai žmonės, tik šiek tiek besidomintys sveikesne gyvensena minėjo ir minėjo net keli metai praėjus po tos paskaitos, receptų prašė ir gamino. Tai va - o šitas tortas dešimt kartų skanesnis. Iš vis - bomba. Drėgnas, turtingo skonio, o savo tekstūra beveik nesiskiria nuo kepto. Gaminau jį per Naujus Metus ir visiems be galo patiko. Valgėm gal keturias dienas, nes buvo didelis, su pasimėgavimu iki paskutinio kąsnelio. Tortą gaminau su vienu slaptu ingridientu, kuris "makes all the difference".

suši vaivorykštė

Labas rytas, suraitytas!

Šiandien įrašas skirtas, bent jau mūsų virtuvės labai dažnam svečiui iš Rytų - sušiui :)

Kažkada jau čia kėliau tokį bendrą žaliavalgiško sušio receptėlį, bet per tą laiką buvo išbandyta ir suragauta nesuskaičiuojama daugybė įvairiausių kitų žalio vegan sušio variantų..

Kadangi, pabrėžiu, tikrai nesuskaičiuojama daugybė, nusprendžiau pasidalinti ne konkrečiu receptu, o apskritai, ką galima krauti ant sušio ir kaip jo tą skonį keisti bei varijuoti..

"Daržo maltinis"

Atsiprašau už tokį ilgą atostogavimą..:) Nors iš tiesų tai buvo visai neatostogavimas, o visokie persikraustymų rūpesčiai, stygavimai ir panašūs reikalai.. 

Žinoma, rūpesčiai rūpesčiais, o valgyt vistiek reikia gaminti :) Tai tiek receptų naujų išbandyta, tiek skanėstų išragauta ir laukia savo eilės.. kad net gėda :) jog nesidalinu.. Pirmiausia šią vasarą apturėjau smagų atradimą. Žinote, kaip būna, kai kažkas jums pasakoja apie kažką skanaus, vardina sudėtines dalis, kurios super paprastos ir jums kažkaip visai neatrodo, kad verta išbandyti.. kol po kažkurio laiko netenka laimė paragauti :) ne veltui gi ten tokia patarlė yra. :) 

Taigi, Mandalos festivalyje, teko garbė padėti gaminti žaliavalgiškus patiekalus ir vieną dieną pietums tiekėme daržo maltinius.. apie juos jau senai buvau girdėjus liaupsių, bet elementarus saulėgrąžų ir morkų derinys su prieskoniais, man neatrodė, kažkas tokio.. Bet kai puikieji draugai/žaliavalgiai/maisto gamintojai pagamino, kai susipynė kvapai, spalvos ir skoniai, nepameluosiu, gavosi šedevras ir vėlgi genialumas paprastume, ką aš labai mėgstu..O dėl šedevro - nė kiek neperdedu, nes festivalio metu prie mūsų stalų vis sukosi vienas toks pagyvenęs vyriškis, su pilvuku ir šiaip iš išvaizdos ne pats aršiausias sveikos mitybos šalininkas; taigi po "Daržo maltinio" jis priėjo prie mūsų ir išdrožė - "Žinokit, aš valgau mėsą ir mėgstu ir valgysiu, bet ką čia pas jus dabar valgiau buvo skaniausias dalykas mano gyvenime".. vat taip va :)

Taigi, nevynioju į vatą - Ta Dam (iškilmingu tonu) - stalo karalius - "Daržo maltinis". Originalus receptas Linutės ir Igno :)

Imam maždaug panašų kiekį morkų ir saulėgražų, metam į kombainą, smulkinam, tiesa, lengviau, jei tai darysit atskirai - pirma sėklas, paskui morkas.. Tinka svogūno įdėti, kas valgo..- Krečiam į vieną dubenį, druskinam, prieksoninam (pvz. karis arba kiti jūsų mėgstami prieskoniai) ir minkom, voliojam kukulaičius. Tiekiam juos ant kopūsto lapo (kuris, beje labai tinka pagal skonį) arba salotos lapo, su pasirinktom daržovėm; kukulaičius gardinam saulėj džiovintų pomidorų, paprastų pomidorų, paprikos ir šlakelio alyvuogių aliejaus padažiuku. 

Skanaus, tiesiog privalote pabandyti :) 

p.s. ateity bandysiu eksperimentuoti keičiant morkas burokėliais; salieras taip pat tiktų manau..

morkų salotos ir tingėjimo filosofija

Būna tokių sekmadienių arba niadienių, kai saulės už lango ir tos sekmadieninės atostoginės nuotaikos suviliota leidi sau tinginiauti.. Tinginiavimas man - tai ilgas vaikščiojimas su pižama, nors ir pabudus anksti - sąmoningas lovos neklojimas, ir bet koks kitoks nieko neveikimas - dažniausiai skaitymas :) Tingėjimas tingėjimui, bet ir tokiomis dienom netikėtai ateina pietūs ir būna ištinka tuščio šaldytuvo sindromas (nes juk į turgų eiti taip pat tingėjosi :). O kažko skanaus, pikantiško juk vistiek (kaip visada) norisi. 

Jau kurį laiką, tokiu atveju, mane gelbėja šiek tiek paturbintas vienas labai įprastas ir paprastas receptukas. Ko ko, bet morkų, kad ir kokiam tuščiam mano šaldytuve visada yra (vien dėl to, kad labai mėgstu jų sultis, o ir šiaip - taigi juk moorkos..:) Dar reikės prieskonių (asafetidos, kario), džiovintų slyvų ir saulėgrąžų. Pretty much - all of it. Sutarkuojam morkas smulkesne tarka, supjaustom išmirkytas džiovintas slyvas, beriam prieskonius, ir krečiam saulėgrąžų majonezą (mirkytas (arba ne) saulėgražas smulkinam su šlakeliu vandens ir šalto spaudimo saulėgrąžų aliejumi kombaine su S formos peiliuku - masė turi gautis majoneziška:). Dar skanu graikiškais riešutais paskaninti, o kartais kai neturiu saulėgrąžų darau tą "majonezą" iš graikiškų riešutų. Viskas. In Joy. :) Ir dar pasimėgavimui, po nuotrauka, į tą pačią temą, mano vieno draugo skanus rašinėlis apie kitą draugą ir  apie tingėjimą.

"Ėjome su Tadu Lomanu į banką, ir aš nutariau pajuokauti:

- Tadai, išsitrauk pistoletą, grobsime pinigus.

- Ai, geriau įėję pasakykime, kad mano kuprinėje yra bomba, tai nereikės nė rankų iš kišenės išsitraukti.

Štai toks tas Tadas Lomanas. Aš jam sakau: “Labai originalus esi. Rašyk knygą. Visi skaitys.” Jis man atsako: “O kam man rašyti? Reikia gyventi taip, kad kiti apie mane knygas rašytų. Kam man pačiam vargt?”

Na, ką gi, teks man rašyt.

Stoviu aš virtuvėje. Kepu bulvytes su grybukais. Oi oi oi, kaip skanu. Anksčiau kepdavau su džiaugsmu ir strykinėdavau pats virtuvėje kaip bulvytės keptuvėje, bet dabar vis kepu ir džiaugsmo nebėr. Išgyvenu pasaulinės neteisybės jausmą. Kurių galų aš turiu čia pusvalandį stovėti, kartoti tuos pačius nusibodusius melancholiškus veiksmus, kai tuo metu tas pats Tadas nieko nedaro!

Šiaip aš padaryčiau, man nesunku. Ir iki šiol padarydavau. Bet dabar, kai žinau, kad kažkur kitame Lietuvos gale sėdi Tadas ir nieko nedaro, tai ir aš negaliu ramiai nieko daryt.

Tadas nekepa. Ir neverda. Jis žaliavalgis. Valgo tik termiškai neapdorotą maistą. Prieš keletą metų jis ieškojo buto Vilniuje. Bet ieškomo buto niekaip negalėjo rasti, nes visi jie tradiciškai – su virtuvėmis!!! O jis nekepa ir neverda. Jam virtuvė nereikalinga. O be virtuvės neparduoda! Įsivaizduojate koks pas mus pasaulis? Nėra butų be virtuvių.

Ir ne tik čia problema. Visas mūsų pasaulis orientuotas taip, kad reikėtų dirbti. Virtuvė, vonia, tualetas. Jau keturi skaitliukai stovi. Du karšto vandens ir du šalto. Laiptinėje ar prie namo stovi dar ir elektros skaitliukas. Pas kažką dar stovi dujų skaitliukas. Šildymo skaitliukas. Ir kiekvienas skaičiukas reiškia džiaulį, t.y. nudirbtą darbo jėgos vienetą.

Per visą savo gyvenimą mokykloje išmokau tik vieną formulę – džiaulis yra atvirkščiai proporcingas džiaugsmui.

Tadas išsikraustė į sodybą užmiestyje ir pas jį skaitliukų žymiai sumažėjo. Yra tik elektros skaitliukas, bet kambarį apšviečianti 19 vatų taupioji lemputė skaitliuko nepasuka. Taigi, įstačius į formulę gaunasi – nulis džiaulių ir +/- begalybė džiaugsmo. Matematikai susiklosčiusį atvejį pavadintų neapibrėžtumu, čiabuviai vilniečiai – bezpredelu.

Tačiau Tadas, nors ir atsisakė didžiosios dalies skaitliukų, bet vis dar moka už šį tą. Neatspėsite už ką. Pasirodo – už poilsį. Įsijungia jis kompiuteriuką, žaidimukų pažaisti. O kompiuteriukas, tai ne taupioji lemputė. Jis skaitliuką pasuka. Na ir susimauk tu ant tokio dalyko!

O pasirodo – poilsio ir pramogų industrija yra viena didžiausių industrijų, kurias žmogus yra kada besugalvojęs. Ši sritis darbo ir pinigų apimtimis nusileidžia tik karo pramonei. Beje, reikia neužmiršti pabrėžti, kad 90 procentų karo pramonės biudžeto sudaro lėšos skirtos kariuomenei išlaikyti taikos metu, t.y. poilsio fazei ir tik 10 procentų “suvalgo” realūs karo veiksmai.

Iš esmės civilizuotas pasaulis surėdytas taip, kad dirbame tik tam, kad pailsėtume. Nuo ko pailsėtume? Nuo to paties darbo.

Net ir visiškai nedirbantys žmonės, tokie kaip Tadas privalo skirti šiek tiek laiko “pailsėjimui”. O kam jam ilsėtis, jei jis nedirba? O tam, kad aplinkui visi dirba tiek, kad ir kitiems (nedirbantiems) užtenka. Kitaip tariant, pabandyk pabūti prie burzgiančio traktoriaus, konvejerio ar benzopjūklo nieko nedarydamas. Net ir nieko neveikdamas pavargsi.

Todėl Tado tikslas, toks pat kaip ir mano – pa(ne)daryti taip, kad ir aplinkiniai nedirbtų. Kad neturėtų kaimynai skaitliukų, nemokėtų mokesčių, nereikėtų pinigų, tai ir į darbą eiti nereikėtų. Štai ir sėdėtų visi kartu. Arba dar geriau – gulėtų.

Esu girdėjęs apie tokią laimingą gyvenvietę. Nuvažiavo misionierius ten ir stebisi:

- Tai jūs negeriat?

- Ne.

- Ir nerūkot?

- Ne.

- Ir narkotikų nevartojat?

- Ne. Nevartojam.

- Tai kaip jūs atsipalaiduojate?

- O mes neįsitempiame…

P. S. Taigi, kviečiame bendradarbiauti! Kad pasaulis būtų gražesnis. Nes tik tingėjimas padaro žmones laimingus."

Daugiau apie tingėjimo filosofiją galite pasiskaityti čia. Tadą Lomaną ir jo blog'ą rasite dešinėje pusėje prie mano soulmates :)

About these ads