Cukinijų spagečiai su kreminiu avokadu padažu ir vyšniniais pomidoriukais

Dalinuosi receptu, išspausdinti pavasariniame "Beatos virtuvė" žurnale :)

Turbūt nerasite žmogaus, kuris nemėgtų makaronų. Aš irgi labai mėgstu, ypač spagečius, dar nuo studentavimo laikų, kai pagrindinis maistas ir buvo – keptos bulvės bei makaronai.

Tačiau tie, įprasti spagečiai, su visokiais riebiais padažais, turi paskui tendenciją nusėsti visokiose nepageidaujamose vietose. Ir skranduką užkemša. Kyla klausimas, o ką daryti?. Nes, nu, jeigu norisi..

Kai pradėjau domėtis sveika mityba, vis užmatydavau užsienio tinklaraštininkų nuotraukose ar video tokius pačius makaronus, tik iš daržovių – dažniausiai cukininjų, morkų ar burokėlių. Kažkaip neskamba viliojančiai?. Visa paslaptis specialiame prietaise ar tarkoje, kaip pavadinsi, nepagadinsi – kuri sutarkuoja, išsuka daržoves tokiais ilgais makaronais. Tada belieka tik susiplakti kokį sveiką, skanų padažą ir pietūs gatavi.

Žaliavalgiški makaronai su marinara padažu

Jau senokai nebuvo recepto. Tai nereiškia, kad aš nieko sudėtingiau nei kokteilis negaminu (nors būna daug ir tokių dienų), tiesiog dažniausiai valgau kažką tokio paprasto, tiesiog elementarias salotas, kad tikrai nėra prasmės dalintis.

Tačiau kartais 'sėdu' ant kokio vieno patiekalo ir gaminu jį kasdieną, kelias dienas iš eilės. Taip buvo praeitą savaitę su žaliavalgiškais barščiais (būtinai kada pasidalinsiu receptu), patį pirmą kartą kai juos gaminau, tai valgiau ir pietums, ir paskui dar vakarienei tą pačią dieną susiplakiau. Nes juk jei skanu, tai skanu :)

Tai va, vakar vėl tas pats atsitiko - prisiminiau, kad senai spagečius žaliavalgiškus begaminau. O dar parduotuvėj buvo akcija nedidelėms cukinijoms ir pomidorams (Maximoj čia), tai visko užsipirkau, kad bent keliems kartais užtektų ir pasiraitojau rankoves.

Kad šis patiekalas pavyktų, bent mano nuomone, yra du svarbūs dalykai:  spiralizer'is (toks aparatas, kur makaronus padaro, bet galima naudoti ir tarką korėjietiškoms morkoms, ar kokią kitą, kur ilgais šiaudeliais pjausto) ir žinoma - padažas.

Salsa !

Lauktas ar nelauktas ir ruduo atėjo. Taip, taip.. Dar saulėtos, bet jau vėstančios dienos.. rūkuoti rytai ir vakarai.. Įvairiaspalvių lapų puokštės tiesiai ant gatvės, po kojomis.. 

Prisipažinsiu, ruduo - ne pats mėgstamiausias mano metų laikas. Aš mėgstu šilumą, net ne šilumą, o karštį.. Saulę.. Mėgstu maudytis ir miegoti po atviru dangumi.. Rudenį visa tai.. na.. - tarkime, ne taip komfortiška :) nors ir įmanoma..

Bet kaip ir viskas, ruduo irgi turi savo mažų malonumų.. Pavyzdžui, įdomi knyga ir šiltas pledas lietui už lango lyjant.. mm.. Botai ir taškymasis po balas, ir pasivaikščiojimai raudonais žandais bandant kvapu rankas sušildyti.. O paskui karštos, kvapnios arbatos puodelis... Miškas rudenį taip pat keičiasi, net kvepia kitaip.. besiruošdamas miegui.. 

Bet vienas svarbiausių rudens privalumų, ypač mūsų klimato zonoj - visokiausios skaniausios rudens gėrybės :) Čia, Ukrainoje, karts nuo karto man tenka susidurti su neragautais egzotiškais ir pusiau egzotiškais dalykais, kaip bebūtų keista, nes klimatas juk panašus kaip ir Lietuvoj.. Paskutinis toks keistumas - fizalis arba dumplūnė. Vyras parvežė penkis kilogramus. Šiaip aš labai mėgstu dumplūnes, na tas normalias, įprastas, rūgščiai saldžias mažytes uogytes. Tik šios buvo kitokios :) labiau daržovė, o ne uoga, kažkas panašaus tarp dumplūnės ir pomidoro.. Pasilikau sėklų, tai paskui galėsiu pasidalinti.. Kai bebūtų, Instagrame gavau pasiūlymą pabandyti pasigaminti su šituo gėriu salsą. Salsa iš esmės tai salotos, tik kad smulkiau supjaustytos. Taip skoniai labiau persipina vienas su kitu ir išlieka tekstūra.

Gaspačio

Labas rytas, jau įpusėjome mūsų iššūkį, tikiuos ir nuotaikos ir savijautos puikios, kiek sulaukiu atsiliepimų - taip ir yra :) Taip pat sulaukiu užklausimų ir prašymų nesaldžiam kokteiliui. Todėl šiandien bus du receptai, vienas žalias, o kitas, kaip ir prieš tai buvęs - raudonas. Nuo jo ir pradėsim.

Šią vasarą teko dalyvauti nuostabiame Mandalos festivalyje ir padėti draugams žaliavalgiškos kavinės virtuvėje. Neįkainojama patirtis. Ir festivalis ir virtuvė :) Ten išmokau, pritaikiau daug smagių receptų. Šis - vienas iš jų. Šalta gaspačo sriuba arba pomidorinis kokteilis - kaip pavadinsit, taip nepagadinsit :) Patiekalas labai dažnai gaminamas mūsų namuose (paragavę suprasit kodėl), bet kažkodėl vis neprisiruošiau pasidalinti.

Sumeskite į plaktuvą tris dalis pomidorų, vieną dalį raudonos paprikos, pusę svogūno (čia jei dviejų litrų blenderis), 3-4 saulėje džiovintus pomidoriukus, druskos, pipirų, tyro alyvuogių aliejaus gerą šaukštą, porą datulių ir kelis mažus abrikosus. Paskutinieji ingridientai stipriai pagyvina ir paryškina sriubos skonį, bet jei nėra, galima apsieiti ir be jų. Plakam. Vandens nepilam, nes pomidorai patys savaime sultingi, suplakus aš dar įberiu džiovinto baziliko ir galima siurbčioti :)