2021 m. birželio 16 d., trečiadienis

Ypatingo skonio azijietiška sriuba, kurią norėsis gaminti vėl ir vėl

Už šitą receptą esu dėkinga savo sesutei. Tai ji pradžioj papasakojo, o paskui ir pagamino šią, tobulo, turtingo, pilno skonio sriubą. Istorija buvo tokia, kad sesė šią sriubą gamino svečiuose pas mūsų tėvelius, kurie labiau vertina įprastą, lietuvišką skonį, tad nelabai kas valgė jos patiekalo ir liko beveik pilnas puodas, kol atėjau aš, paragavau ir man taip patiko, kad aš tą visą dieną ir visą kitą dieną daugiau nieko ir nevalgiau, kol to puodo nepabaigiau.

Šiuo receptu norėjau pasidalinti jau labai seniai, nes gaminau jau bilenkiek kartų ir taip paprasta, bet taip skanu! Tačiau kita istorijos pusė buvo ta, kad labai norėjau nefotografuoti patiekalą, bet nupiešti akvarele - kaip paaiškėjo mano įgūdžių tam dar neužtenka ir teko sugrįžti prie senų gerų fotografijų.

2021 m. gegužės 26 d., trečiadienis

Pats lengviausias duonos su raugu receptas - pavyks kiekvienam!

Turbūt jau maždaug metus kepu naminę duoąn su raugu. Pati gaminau raugą nuo nulio. Išbandžiau begales duonos receptų. Vieni pavykdavo geriau, kiti prasčiau. Vienų skonis labai patikdavo, kitų nelabai. Buvo toks nuolatinis procesas. Ir kažkada, pastebėjau, kad nors patį raugą maitinu ir naudoju dažnai - tai blynams, tai vafliams, tai pyragui - duoną kepti nustojau. Supratau, kad dėl to, jog duonos gamybos su raugu, turiu omeny tą tikrą sourdough duonos kepaliuką, procesas dažnai reikalauja daugiau energijos ir laiko, nei aš turiu ar galiu skirti. Ir ypač prasidėjus pavasariniams lauko, daržo, sodo darbams - to laiko visai nebeliko.

Tačiau pilnos spintelės švarių, be chemijos Zelbūkio miltų, raugas šaldytuve krebždeno sąžinę, ir aš tikrai nenorėjau taip paprastai vėl grįžti prie pirktinės duonos. Užsispyriau rasti receptą, kuris reikalautų minimalių pastangų bei laiko sąnaudų ir, žinoma, kad rezultate gautųsi puiki duona. Teko daug duonos iškept, bet, žinokit, man pavyko. Duoną, pagal šį receptą (kiekvieną kartą skirtingą) jau kepiau daugiau nei dešimt, o gal net dvidešimt kartų - visada pavyksta. Procesas labai lengvas, tereikia iš vakaro sumaišyt visus produktus ir ryte kepti. Įmanoma kiekvienam. O duona kokio skanumo gaunąsi.... Mmmm... Įdomu? Skaitykite toliau.


2021 m. balandžio 26 d., pirmadienis

lėtas gyvenimas arba kaip augalingai maitintis gyvenant mažame miestelyje (kaime)

Visai neseniai, kai gyvenau mažame miestelyje (Jonavoje) ir dabar, kai gyvenu kaime - vis sulaukiu klausimų, ar lengva ar sunkiau sveikai, augalingai maitintis. Nes mažam miestelyje ar kaimuke tikrai nėra parduotuvių su visais augaliniais pasirinkimais, o tuo labiau restoranų ar kavinių, nėra to lengvo ir patogaus maisto pristatymo į namus. Daug ko nėra. Tačiau daug kas ir yra. Labai daug kas :)

Tiesą pasakius, niekada nejaučiau kažkokių mitybos apribojimų, susijusių su gyvenamąja vieta. Netgi atvirkščiai. 

Gyvenimas kaime, pirmiausiai ir akivaizdžiausiai džiugina galimybėmis užsiauginti savo paties maisto. Ir nors pagrindinės lietuviškos daržovės ir vaisiai - bulvės, morkos, burokėliai, svogūnai, pomidorai, moliūgai, cukinijos, obuoliai, avietės - ne tokie ir brangūs, aš jaučiu didžiulę prabangą, kad galiu juos valgyti garantuotai ekologiškus, užaugintus savo darže, sode ir ištisus metus. Dar auginu prieskonines žoleles, aštrius pipirus, paprikas, smidrus, vaistažoles arbatoms ir kale'us - garbanotuosius kopūstus kokteiliams. Šiais metais beveik pabaigėme sodinti didžiulį sodą, kur auga šilkmedžiai, graikiški riešutmedžiai, abrikosai, trešnės, vyšnios, kriaušės, slyvos, lazdynai ir žinoma, obelys bei kriaušės. Ojei, kaip bus gera, kai jie pradės duoti vaisių.

2021 m. sausio 8 d., penktadienis

Fantastiški kynvos ir rudųjų ryžių trapučiai be gliuteno su prancūziška karamelizuotų svogūnų užtepėle

Naujiesiems metams bandžiau bent tris skirtingų krekerių arba trapučių receptus, vieni buvo mažiau skanūs, kiti visai pavykę, tačiau visuose juose pagrindinė sudedamoji dalis buvo miltai. Norėjosi kažko lengvesnio ir sveikesnio. Tuo labiau, kad aš labai mėgstu humusą (pamenat, mano tobulo humuso ir burokėlių humuso receptus), visokias užtepėles - dažniausiai jas valgau su daržovėm, bet būna norisi ir patriauškint.

Šis receptas yra copycat atitikmuo vienų, užjūriuose labai populiarų sveikuoliškų trapučių ("Mary's Gone Crackers), deja pas mus jų nėra, nežinau ar yra Europoje, tačiau kaip gerai, kad galime pasigaminti. Tokie krekeriukai gavosi skanesni už visus, kuriuos esu gaminusi iki šiol, o plius jie yra be gliuteno ir tikrai sveikesni. Prie jų nusprendžiau pagaminti taip pat seniai norėtą augalinę, prancūziškos svogūnų užtepėlės versiją. Kuri taip pat be galo skani, kreminė, tinka su trapučiais, daržovėmis ar čipsais. Tobulas maistas prie filmo, vakarėliui (kai jei jie jau bus leidžiami) ar į kelionę/išvyką.


2020 m. gruodžio 21 d., pirmadienis

Veganiškos Valdorfo salotos

Šios, klasikinės, ir Amerikoje ypač žinomos, bei mėgiamos salotos paskutiniu metu ir mano namuose dažnai gaminamos. Manau jos ypač tiks ant šventinio stalo, nes yra labai gaivios, skanios ir kitokios. Pagrindiniai ingredientai paprasti, visų naudojami ir puikiai derantys tarpusavy. Aš siūlau šiek tiek kitokį, ne tokį įprastą šių salotų variantą, tačiau, kaip visada, pasidalinsiu ir kuo galima keisti, kaip galima išgauti kitokius skonius arba šiek tiek sveikesnę versiją. Taigi, pradedam.


2020 m. gruodžio 20 d., sekmadienis

Kūčiukai su raugu ir aguonų pienas

Su kiekviena diena, vis artėjant žiemos šventėm kaip gi be pagrindinio simbolio, patiekalo, kurį aš mėgstu patriauškint jau nuo gruodžio pradžios, ne tik per Kūčias ar Kalėdas - kaip gi be Kūčiukų. 

Šiemet juos gaminau pirmą kartą gyvenime, bet gavosi tiesiog puikūs. Ir, kadangi dabar viską, ką gaminu ar kepu iš miltų - darau tik su raugu, labai norėjau ir kūčiukus taip kepti - sveikiau, senoviškai. Mano, amžinatilsį, močiutė kepdavo juos su mielėm ir darydavo tokius tikrus kūčius - įsimeti kelis tokius į dubenėlį ir užpildo viską, o aš mėgstu mažesnius. Taip pat mūsų giminėj aguonpienį darydavo tokį perregimą ir su aguonom, jų nenukošdavo, o aš norėjau tikro, balto, riebaus aguonų pieno. Tad dalinuosi savo variantais, kurie po kelių patobulinimų užtikrintai nusileido receptų sąsiuvinyje ir laukia kitų metų.


Kaip jau minėjau, šis kūčiukų receptas yra su raugu, jei neturite raugo ar norite kepti su mielėmis, jo lengvai adaptuoti neišeis - verčiau paieškot kito recepto. Taigi, kepant su raugu, pirmiausia reikia pasigaminti įmaišą. 

Įmaišas – tai fermentuojamas miltų, vandens ir raugo mišinys, kuris bus dedamas į galutinę kepinio tešlą. 

Įmaišui jums reikės:
  • 20 g duonos raugo;
  • 50 g miltų;
  • 50 g vandens;
Tešlai jums reikės:
  • viso įmaišo;
  • 450 g miltų;
  • 200 g vandens;
  • 7-8 šaukštai cukraus;
  • 3 šaukštų aguonų;
  • 2 šaukštai aliejaus arba tirpinto vegan sviesto ;
  • žiupsnio druskos;

Iš vakaro pasigaminame įmaišą: iš aktyvaus (geriausia iš ryto pamaitinto) raugo, miltų ir vandens sumaišykite įmaišą, jį uždenkite ir palikite šiltesnėj kambario vietoj per naktį. 

Ryte, įmaišą sumaišome su vandeniu, įberiame cukrų, aguonas, druską, aliejų - viską gerai išmaišome. Tada beriame miltus ir kai tešla tampa minkoma - pradedame minkyti. Minkyti reikėtų maždaug 10 min. Suminkę, sandariai uždenkite ir palikite šiltoje vietoje bent 5 val. Aš dar mėgstu kelis kartus per tą laiką, maždaug aks valandą tešlą ištempti ir vėl sudėti į rutulį.

Įkaitinkite orkaitę iki 180C , iš tešlos formuokite tarp rankų ritinėlį, kuo apvalesnį, plonesnį ir ilgesnį, pjaustykite tešlą mažais gabaliukais ir dėkite į skardą, palikdami tarpus, kad kepant kūčiukai turėtų vietos plėstis. Kepkite kol apskrus. Pagal duotą produktų kiekį pagaminsite maždaug tris skardas kūčiukų.


Aguonų pienui jums reikės (galite imti proporcingai didesnį kiekį priklausomai nuo valgytojų);
  • 500 ml vandens;
  • 100 gr aguonų;
  • šaukšto ar dviejų klevų ar kokio kito sirupo.
Čia gaminimas visai paprastas - aš aguonų net nemirkau, viską sumetu į blenderį ir plaku; paskui masę nukošiu, galite dalį arba visas sumaltas aguonas ir palikti, kaip norisi, saldumą taip pat reguliuokite pagal save. Pasidalinkite ar jūsų namuose valgomi kūčiukai su aguonpieniu, o gal kepate patys? Kokie dar jūsų šeimos tradiciniai šventiniai patiekalai? Ramios jums kalėdinės savaitės :)

2020 m. gruodžio 19 d., šeštadienis

virtinukai su džiovintais grybais kitaip

Mūsų Kūčių stalo centre visada stovėjo didžiausia lėkšė virtinukų su džiovintais grybais. Tai visada buvo pagrindinis ir nekintantis šios šventės patiekalas. Visą Kūčių dieną valgyti (tiksliau kažką užkąsti) gaudavo tik vaikai, suaugę laukdavo vakarienės ir sutemus, patekėjus Žvaigždei, mes sėsdavome prie stalo. Ilgą laiką, kartus su raudona mišraine tie virtinukai buvo vienintelis mano kūčinis maistas. Visą kitą buvo su žuvimi. Virtinukų lipindavome daug - mūsų giminė labai didelė ir tradiciškai visi susirenkame Kūčioms ir Velykoms. Na, išskyrus šiemet. Virtinukų darbus dažniausiai atlikdavo trys giminės moterys, mano teta ruošdavo tešlą, pusseserė įdarą, o aš lipindavau. 

Šiemet, kai švęsime dviese, vistiek norėjau šio tradicinio patiekalo, tik gal nebe tokio tradicinio. Įdaras išliko tas pats, tačiau tešla ir paruošimo būdas šiek tiek kitokie. Kadangi aš labai mėgėja Rytų ir rytietiškų patiekalų, tai nusprendžiau šiuos virtinukus surytietint.