apie keliones

Aš labai myliu keliones. Galbūt yra tarp every special day skaitytojų ir daugiau tokių mylėtojų, todėl pasistengsiu dažniau dalintis ir visokiom kelioninėm istorijom. Nes tik tuom juk ir verta dalintis - kas įkvepia, sušildo širdį ir ką myli :) Tik va paskutinius kelis metus mano visos kelionės apsiriboja Lietuva-Ukraina-Lietuva.. Tačiau ir toj pačioj Ukrainoj žinoma yra tikrai nuostabių vietų, kaip ir Lietuvoj.. Tik kad pėdas niežti kažkur toliau.. :) Tai kol galimybių nesusikūrėm, vakarus leidžiu dabar skaitydama visokias kelionių knygas.
 
Vieną kartą, pamenu, grįžus iš eilinės kažkokios savo kelionės (turbūt tai buvo Indija), sėdėdama tėvų virtuvėje, prigriebta vėlų vakarą iš traukinio su dulkėtomis, sunkiausiomis kuprinėmis, gerdama arbatą ir dalindamąsi įspūdžiais, sulaukiau atsidusimo iš savo tėčio ir tokio nuoširdaus, nuoširdaus nuostaba dvelkiančio sakinio: "Nesuprantu, kodėl žmonėms patinka keliauti." Iš tikro kodėl gi?

 

Vaizdas nuo ašramo viešbutuko terasos pietų Indijoje, kuriame gyvenau tris mėnesius. Ant tos terasos kiekvieną rytą su netikėtai sutiktu jogos mokytoju mokiausi jogos. :)

apie erškėtrožes ir meditacijas

Savaitgalį praleidau prie lietuviškos jūros, už šią galimybę esu labai dėkinga vienam draugui. Jau turbūt kokius 5 metus tai tikrai nebuvau buvus. Vis prie kitų, nesavų, tik ne prie Baltijos pabūti proga išpuldavo.Labai myliu lietuvišką pajūrį rudenį ir pavasarį, vis už tą ramybę, ir žmonių (beveik) nebuvimą. Šį kartą atradau kelis nuostabius dalykus, kuriais noriu pasidalinti.

  

7 stebuklingos sulčių naudos

Rytiniams rūkams pradedant tirštėti, o dienoms trumpėti, jau žinau, kad atėjo laikas.. Laikas rudeniniam organizmo valymui sultimis, kitaip - sulčių detoksui. Kiekvieną pavasarį ir rudenį, keičiantis sezonams, apie lygiadienį - pats tinkamiausias laikas visokioms organizmo valymo procedūroms, pasninkams. Todėl aš visad stengiuos tą laiką išnaudoti. O paskui džiaugiuosi praskaidrėjusia galva, pašviesėjusiomis mintimis ir oda, palengvėjusiu kūnu.

Rudenį tai žymiai maloniau ir lengviau daryti nei pavasarį. Nes medžiai, podėliai, rūsiai ir močiučių prekystaliai turguje tiesiog lūžta nuo  spalvingų, šviežių rudens gėrybių. Be to dar ir nuo vasaros sezono tų gėrybių šiek tiek likę. Tad pats laikas pradėti rinkti, ar pirkti ir spausti - vitaminintis, kad prieš rudens balas, šaltukus ir aplinkui nosį vis šnirpšiančius žmones, būt pasiruošus. 

Taigi, kodėl sultys ir kuom tos sultys tokios ypatingos?

valgomos puokštės

Jau prieš kurį laiką atradau ir vis neprisiruošdavau pasidalinti nuostabiomis valgomų puokščių nuotraukomis. Yra kompanija, kuri tokias gamina. Kompanija vadinasi "Labai Gerai." Iš vaisių, daržovių, uogų ir gėlių :) Na, tikrai - labai gerai :)

Argi ne puiku būtų tokią gauti ar dovanoti kokia ypatinga proga?.. Ar be progos - tokios dovanos mieliausios :) O jei dar dovana absoliučiai praktiška ir valgoma. Mmm... Manau, idėja, kuri labai puikiai gali būti įgyvendinta ir Lietuvoje :) Galbūt reikėtų tik pačiam tokių valgomų "gėlių" pas floristę nusinešti..

Paganykit akis ir pasisemkit įkvėpimo :) 

 

 

Daiginimas ir everyspecialday "Beatos virtuvėje"!

Mielieji, man be galo džiugu pranešti, kad pavasariniame "Beatos virtuvės" numeryje galit perskaitykite labai ilgą ir išsamų #everyspecialday - t.y. mano, straipsniuką apie daiginimo džiaugsmus!

Apie daiginimą apskritai ir apie jo naudą, rasit ten ir įvairių sėklų daiginimo lentelę, ir patarimų, taip pat atskirai apie grikių ir saulėgrąžų daiginimą bei receptų :)) Net 4 puslapiai..

Aš pati tai laaabai laiminga, šiandien tik paštu gavau žurnaliuką nuo Beatos komandos - labai pavasariškas, toks išaugintas jaučiasi su daug meilės ir žalias, kupinas sveikuoliškų patarimų.. Apie dilgėles dar, kaip užauginti skaniausius pasaulyje ridikėlius ir apie smidrus. Taip pat labai įdomus straipsniukas ten yra apie žaliavalgišką restoraną Londone, ir šiaip tikrai yra pakankamai ir žaliavalgiškų ir veganiškų ir vegetariškų receptų, kaip nekeista :))

Žodžiu - jei kur užmatysit - griebkit! О аš einu toliau skaityt..:)

p.s. Už nuotraukas dideliausias Ačiū mano mielai draugei Linutei, o jūs būtinai aplankykite jos be galo gražų, jaukų, spalvotą vegetariškų receptų ir įkvėpimų puslapį:
http://www.wholehearteddelights.com/

 

(Labai ilgas) pasakojimas apie džiovintų abrikosų sultis ir kelionę per Himalajus

Kadangi čia, pas mus Ukrainoje, yra labai didelis kainų skirtumas tarp vaisių bei daržovių sezono ir nesezono metu; kai jau būna tas sezonas, tai stengiamės prisikaupti atsargų. Paprasčiausias ir labiausiai vitaminus išsaugojantis konservavimo būdas - džiovinimas. Tai mes ir džiovinam :) Oi džiovinam :)

Bėda ta, kad paskui tiek tų pridžiovintų dalykų, kad nespėjam valgyt. O džiovinam tai abrikosus, šilkmedžio uogas, slyvas, obuolius, kriaušes, melionus, arbūzus, cidonijas, vyšnias, tai pat įvairias žoles - petražoles, špinatus - žieminiams kokteiliams.

Tai va, žiūrėdama į po stalu stovinčius trilitrinius stiklainius su visu šituo gėriu (pats paprasčiausias ir lengviausias būdas laikyti džiovintas gėrybes - stiklainyje su aprištu popieriumi vietoj dangtelio - taip viskas kvėpuoja, nepelyja ir neužsiveisia visokių nepageidaujamų valgytojų), artėjant pavasariui, supratau, kad reikia kažką su tuo daryti, ir ne kažką - o valgyti.

Ir čia prisiminiau, kad esu ragavusi nuostabių sulčių iš džiovintų abrikosų. Taip taip, būtent iš džiovintų.

Himalajų vidury, Lhadako karalystės sostinėje Leh. Džiovintų abrikosų ir šaltalankių sultys ten - praktiškai vienintelis įmanomas vitaminų šaltinis, nes ten, smėlynuose, kalnų apsuptyje ir dideliame aukštyje labai mažai kas auga. Apie tokias sultys skaičiau Lonely Planet, dar iki ten apsilankydama ir be galo norėjau paragauti :)

 

Knygos

Labai myliu knygas. Na labai labai myliu knygas. Nuo vaikystės, visa į tėtį - tai mano silpnybė. O knygynas arba biblioteka - mano rojus. Vaikystėje net svajojau būtų bibliotekininke. Tik sunkiai kažkaip sekėsi įsivaizduot, kad įmanomas apskritai tokio malonumo darbas - praleisti dienas tarp knygų, vartyti, uosti jų kvapą, dėlioti, kalbėtis apie jas, patarti, SKAITYTI. Matyt todėl ir nesu, kad iki galo nesugebėjau vizualizuot. :)

traukos dėsnis arba kaip pagauti laimę už uodegos

Taigi, atėjo, atšuoliavo, persivertė Nauji Metai. Kaip visada kažkaip netikėtai :) O su jais - neribotos ir visos įsivaizduojamos naujos galimybės :) Ar jaučiat kokie jie bus nepakartojami ir nuostabūs?..

Nauji Metai, arba gimtadienis, arba tiesiog pirmadienis dažnai asocijuojasi su New Year's resolution - įvairiais pasižadėjimais, kokie mes norime būti, ką veikti/daryti ir ką turėti. Pavyzdžiui - žaliavalgiauti, pabandyti sulčių valymą, praktikuoti jogą kiekvieną dieną, medituoti, perskaityti per šiuos metus tiek ir tiek knygų, dirbti įdomų darbą, nukeliauti į Indiją.. Kiekvienas turbūt labai gerai žino, apie ką aš čia rašau, ir kiekvienas turi savo ypatingus tikslus ir norus naujiems metams. 

Dažniausiai, kaip ir šiemet, aš susirašiau savo pasižadėjimus pačią naujųjų metų naktį. Bet tam taip pat puikiai tinka visas sausis - pirmas naujų metų mėnuo, kaip ir bet kuris kitas laikas, kai tik jūs nusprendžiate gyventi geriau :)

Deja, dažnai atsitinka, kad tokie pasižadėjimai tampa tik laikinu pasikeitimu, jiems kažkodėl neužtenka galios, reguliarumo ir jėgos pakeisti jūsų gyvenimo. Tai ką daryti? 

Apie tai yra prirašyta daugybė knygų, sukurta daug filmų, ir nuolat kalba daug laimingų ir stiprių žmonių. Jau seniai noriu parašyti ir pasidalinti savo mėgstamiausiomis praktikomis, kaip pagaliau pradėti iš tiesų gyventi gyvenimą, kurio norime.

 

dovanų metas

Šiandien lygiai mėnuo iki Kalėdų.. Todėl noriu pakalbėti apie dovanas.. Ir ne tik pakalbėti.. bet apie tai šššš - vėliau..:) Aš labai mėgstu dovanoti, nesumeluosiu - dar labiau negu gauti. Man didžiausias malonumas, apgalvoti, sužinoti, prisiminti kas pradžiugintų dovanos gavėją, kas jam tiktų, patiktų, būtų naudinga ir miela. Netyčia randu ką nors įdomaus, daiktelioką ar įdėją, iškart ateina mintis, kam jis skirtas ir kaupiu, kaip ta šarka.. Labiau mėgstu dovanoti daug mažulyčių dovanyčių negu vieną didelę, man taip smagiau. O labiausiai mėgstu gaminti jas pati. Arba bent ranką pridėti :)

Ilgai galvojau, ką padovanoti Jums. Taip - Jums, pirmiausia - už tai, kad esate, už tai, kad skaitote, dalinatės, įkvepiate, už visus šiltus jūsų laiškus, patarimus, už tiesiog buvimą kartu. Man tai labai svarbu. Jūsų šilumą nuolat jaučiu net per kompiuterio ekraną :)

Netyčia benaršydama internete, aptikau nuostabią idėją. Ar girdėjot ką nors apie Printagram? Tai tokia kūrybingų žmonių komanda, kuri iš jūsų Facebook arba Instagram  nuotraukų gali pagaminti plakatus, Polaroid tipo atvirukus, koliažus, magnetukus ir kitus gėrius. Atrodo be galo mielai. O svarbiausia, kad net nereikia išeiti iš namų - viską galima užsisakyti internetu, tiesiog sukėlus savo nuotraukas.

Taigi, artėjant šventėms, maždaug už savaitės, vienas EverySpecialDay skaitytojas gaus dovanų 9 magnetukų rinkinį iš Printagram ir galės pasipuošti savo šaldytuvą spalvotais, sveikais, žaliavalgiškais skanėstais. Kad prieš jį atidarant, prieš akis - nuolat būtų sveiko maisto priminimas. O ir šiaip - jie labai gražūs ir puikiai tinkami perdovanoti, su kažkuo pasidalinti :)

Kad laimėti - reikia tiesiog pasidalinti įdėta nuoroda iš tinklapio Facebook puslapio ant savo "sienos". Tik Tiek.:)

Tačiau prašau negalvoti, kad dovanų sulauks tik vienas laimingasis. Printagram komanda dovanoja  šventinę 20% nuolaidą  visiems EverySpecialDay skaitytojams. Tereikia darant užsakymą, suvesti į nuolaidos kodo laukelį  SPECIALDAY1.  Kodukas galioja iki 12.12 dienos visoms prekėms. Taigi, daugiau, nei užtektinai laiko susiplanuoti ir susipakuoti visoms dovanoms :)

Ar Jums įdomu kaip atrodys mano magnetukų rinkinys?. :)

Puikus ar ne?.. Išrinkau pačias gražiausias ir skaniausias nuotraukas iš savo Instagram. Norit?.. Aš pati noriu :) Bet labiau noriu kam nors padovanoti. Neįdomu džiaugtis vienai. Tad - dalinkitės "ant sienų", o kol laukiat, būtinai užsukit į Printagram pasinaudoti nuolaidėle ir sukurti pačias gražiausias, asmeniškiausias dovanas savo artimiesiems. Man ten viskas, na labai patiko.

Moliūgėli - tu gali!

Jei kas skaito mane nuo pradžių, turbūt prisimena, kad visas šitas reikalas, t.y. blog'as prasidėjo prieš porą metų, prieš man išvykstant woof'inti į Ispanija. Wwoof - tai tokia pasaulinė organizacija, vienijanti ekologinius ūkius bei projektus. Ir ten galima užsiregistruoti ir nuvykti kažkur pasavanoriauti. Labai rekomenduoju tiems, kas turi laisvo laiko :) Finansai minimalūs, nes viskuo aprūpina, stogu, maistu, tik kaip nuvykti kainuoja, tačiau galima autostopu ar dar kažką sugalvoti..

Patirtis - neįkainojama, pirmiausia, ta svarbiausia - gyvenimiška patirtis, žmonės, įspūdžiai, blyksniai, akimirkos, spalvos, skoniai, kvapai.. :) Paskui, žinoma - pati kelionė, juk savanoriavimas puikus būdas pamatyti pasaulio, neapturint didelių išlaidų, ir ne šiaip pamatyti, o iš vidaus, asmeniškai, pergyvenant, ne probėgomis. Ir dar - pati patirtis su žeme, ekologiška, dažnai gamtine žemdirbyste, plaušmolio statybomis, ten galima visko pagal savo skonį rasti, nes tų ūkių/projektų yra pačių įvairiausių, mes pvz. pirmiausia viešėjome jurtų slėnyje šalia Tarifos, padėjom daržą užveisti, sodą nuo kaktusų valyti, paskui pagal planą turėjome vykti į Kanarų salas, į žirgyną, tačiau žinot, kaip su tais planais :) Vietoj to - Afrika išpuolė :) bet tai irgi buvo patirtis, kurios reikėjo.

Tačiau šis įrašas ne visai apie tai :) Kai gyvenau Tarifoje, iš savo kaimynų išgirdau neitikėtiną istoriją (na gerai, ne tokią jau ir neįtikėtiną). Tai va, ten aukčiau, į šiaurę nuo mūsų, tačiau ne labai toli, gyveno toks žmogus ir jis turėjo stebuklingą sodą. Stebuklas buvo tame, kad jis bendravo su savo augalais, kiekvieną dieną, kaip kad pas mus laisto žmonės, jis ėjo, šnekino, drąsino juos. Mano kaimynai pasakojo, kad jo sodas iš tiesų stebuklingas. Medžiai vaisius pradeda vesti žymiai anksčiau, viskas auga sparčiau, o patys vaisiai didesni ir skanesni už įprastus. Čia prie to, kad klimatas ten pietų Ispanijoj ne pats palankiausias vaismedžiams, daug saulės, mažai lietaus ir skurdoka žemė. Labai gaila, kad turėjau išvykti taip ir nepabuvojus, nepabendravus su tuos tebuklingu sodu.. Bet tikiuos dar kada kelias mane ten nuves.. O dar labiau tikiuos, kad pavyks savo tokį sukurti.. Nes juk augalai taip pat sąmoningi, ypač medžių sąmoningumą lengvą pajusti, prisiglaudus, apkabinus, dažnai lankant.. Jie tiesiog giliau miegantys nei mes..

O šiandien internete radau nuotrauką :) Pasirodo tas ispanas ne vienintelis, man rodos kad nuotrauka iš Ukrainos, nos negaliu garantuot.... 

Ką manote jūs?.. Ar bandėt kada taip drąsint savo augalėlius?..:)

P.s. Nesuprantantiems rusų kalbos. "Daržovės - į priekį! Moliūgėli - tu gali! Moliūgėli - varyk!". :)

Kaip paversti bet kurią dieną Stebuklinga - 50 paprastų ir veikiančių būdų

Ar žinote, kad jei galėtumėm peržvelgti laimingo ir nelaimingo žmogaus gyvenimo įvykius, jie ne taip labai ir skirtųsi. Laimingas žmogus nuo nelaimingo skiriasi tik savo požiūriu į tuos įvykius arba dalykus. 

O dar - laimingo žmogaus gyvenime daugiau žaidimo.. ir tikėjimo.. ir spontaniškumo.. ir.. paprastų, džiaugsmą teikiančių dalykų.. Kažką primena?.. Taip! Visi mes visą tą turėjome, naudojome, tikėjome, kai buvome vaikais. Paskui pakeliui daug kas pasimetė, pasimiršo.. Atsirado "svarbesnių", rimtesnių dalykų.. Kokie dar čia žaidimai.. Gyvenimas - juk rimtas reikalas. Ot visai ir ne :)

Noriu pasidalinti su jumis 50-dešimčia paprastų, nemokamų, tikrai jums žinomų, gal primirštų būdų, kaip bet kurią, kasdienišką dieną paversti mažu stebuklu, kaip tapti laimingesniais, padaryti tokiais kitus,  šviesti ir skleisti šviesą aplinkui.

Vien tik jau perskaičius, pažadu šilumą širdyje. Tačiau siūlau pereiti į kitą level'į - ne tik perskaityt, prisiminti, bet ir pabandyt įgyvendint. Ypač jei nuobodu, ar liūdna, ar ieškot kažkokios veiklos vienatvėj ar kompanijoj. Šie smagumai tinka visiems gyvenimo atvejams, visiems žmonėms.

Tai tokie patys paprasčiausi, nieko nekainuojantys, patys tikriausi dalykai, pritaikyti įvairiems metų laikams. Galbūt pavyktų išpildyti kažką vieną, vienąkart į mėnesį, ar į savaitę.. O jei pavyktų bent vieną iš šių dalykų įgyvendint kasdieną - pasaulis jums ir aplinkiniams tikrai visai kitom spalvom nušvistų. :) 

Soham

Yra tokių vietų, kur norisi sugrįžti.. Net, kur žinai, kad būtinai sugrįši, be klausimo.. ir net ne vietų.. žmonių + erdvių + būsenų +... Jų nedaug, bet kaip gera, kad šiame išmatavime jų vis dėl to yra.. Man tokia vieta visad bus miestas, kuriame gimiau ir užaugau, Tado Lomano sodyba ir Soham tylos stovykla.. čia jei Lietuvą turim omeny..:)

Apie Soham tylą jau rašiau čia, jei neskaitėt, primygtinai rekomenduoju (paskaityt, o paskui žinoma ir pabandyt :) tokių įspūdžių, pojūčių, praregėjimų, įkvėpimų, šviesumų ir erdvumo viduje aš iki tol nebuvau pažinus.

Praeitą vasarą Dievas dovanojo progą ir galimybę vėl tai pajusti. Šiek tiek kitaip žinoma, nes gi niekad nebūna vienodai. Ir laikas kitas ir aš jau buvau kita. Tačiau tai vistiek buvo labai ypatinga. Pirmiausia dėl to, kad man tyla prasidėjo antrą dieną po vestuvių. Mums. Tai buvo tokia dovana, kurią nusprendėm pasidovanoti, toks vidinis tuoktuvių paminėjimas. Visata turbūt įvertino šitą mažą mūsų įžadą ir per Soham centrą apdovanojo mus dar viena nuostabia dovana, noriu nuoširdžiai dar kartą padėkoti Soham, Vaidui ir Vilmai, žinoma ir Renatai, su kuria tikiuos dar pavyks "gyvai" kažkada pagaliau susipažint, už tai, už viską, ir apskritai, kad esate :)

Šį kartą praktika buvo kitokia, bet ne mažiau vertinga. Tyla dviese, o mes iš tiesų sąžiningai praktikavome - kitokia, gal atrodo bet ir mažiau jos kažkaip viduje, nes nori nenori vistiek vyksta bendravimas nors ir ne verbalinis. Tačiau, kaip bebūtų, tai buvo nuostabi patirtis, tiek asmeniškai, tiek mums, kaip šeimai. Sakrali ir tyli patirtis, todėl nebus daug žodžių, tik vaizdų.. tylių.. ir tuo pačiu, manau, labai iškalbingų...:)

Jei kaip tik planuojate vasaros atostogas - nerasit geresnio būdo pailsėti, pailsėti visom prasmėm,  net ir nuo savęs :) Daugiau informacijos štai čia . Ir čia:

 p.s. Daugiau apie tylos praktiką. 
Ir dar čia.

animals babies / apie mažylius

Nature never cease to amaze me .. Such great series - Amazing animal babies, I think it's very suitable for teaching kids at home, but I was watching it myself with real pleasure :) Brighten up your day, too :) My favorites:

*** 

Gamta nenustoja manęs stebinti.. Visa puiki serija - Amazing animal babies, manau labai tinka vaikučių mokymui namuose, bet aš ir pati su malonumu sužiūrėjau :) Prasiskaidrinkit sau dieną :) Mano mėgiamiausi:

apie praktikas

Kol dėliojausi mintis, kaip čia gražiau suguldžius jas į eilutes, kad būtų aiškiau, kas sukasi mano galvoje paskutiniu metu, beveik netyčia atsiverčiau dabartinės lietuvių kalbos žodyną (o, kaip aš mėgstu žodynus), ir pirmas žodelio „praktika“ paaiškinimas jame net privertė nusišypsoti.

                                                           „Praktika – tikrovę keičianti veikla“.

Geriau nesugalvočiau. Iš tiesų praktika vadinu visas tas tikrovę keičiančias veiklas – visas jogas, meditacijas, visus pasižadėjimus sau, stengimąsi tapti geresniu, šviesesniu, vertesniu. Tačiau yra vienas "bet", tai turi būti praktikuojama - būti reguliaru, tapti kasdienybe, tik taip tai iš tiesų gali pakeisti realybę.
Praktikos gali būti pačios įvairiausios. Rimtesnės (susikaupimo prasme) ir visai linksmos, vaikiškos, išdykusios. Kažkada jau rašiau apie vieną tokią, mielą ir išdykusią, kai tolimoj šaly, kur apelsinai auga, sutikinėjau Kalėdas ir labai norėjau kažką visiems brangiems ir tuo metu tolimiems padovanoti. Ar pamenat stebuklingą Dėkingumo akmenuką? :)
Tai va, šįkart dar apie vieną praktiką, apie kurią nesenai perskaičiau mėgstamame tinklapyje ir nusprendžiau pabandyti. Ji be galo paprasta ir maloni, tikiuos taps mūsų tradicija :)

Vakare atsigulus į lovą, su vyru pasipasakojame:

              2 dalykus, už kuriuos esame dėkingi (tą dieną, arba apskritai);

              2 tądien nudžiuginusias smulkmenas arba kažkokius mielumus;

Jei lovos su niekuo nesidalinate – nebėda – tiesiog apmąstykite ir mintyse padėkokite. Galiu pasakyti, kad labai veikia. Labai praskaidrina, sušildo tamsokas žiemos dienas, dar geriau nei karštos arbatos puodelis ir vilnonės kojinės. O jeigu visus šituos reikalus sukombinuoti – arbatą, dėkingumą, vakarinius pokalbius prieš miegą – šviesos užteks ne tik jums patiems, bet ir visiems, kuriuos sutiksite kitą dieną. Pažadu. :) Pabandykit. Užkrauna kaip reikiant.

Taip pat būtų be galo įdomu sužinoti, ką praktikuojate jūs?..

p.s. Pirmą dieną aš sugalvojau tiek visko, už ką esu dėkinga ir kas mane džiugino tądien, kad vyras prašė, išdalinti tą savaitei ar mėnesiui, bet ne vienam vakarui ir jau eiti pagaliau miegot :) Šviesių ir šiltų akimirkų jums.

 

Jonvabalių miškas iš štai čia. Magic magic everywhere.

Sultys

Vakar savo pamėgtam ekologininės daržininkystės klube pirkome draugams Ezidri džiovyklę, visokių eko kruopų, grūdų, daaaug obuolių ir prie viso šito užmačiau ten knygutę rusų kalba Norman Walker "Gydymas sultimis". Tokia plona pakankamai ir ne karvę kainavo, tai jau grįžus namo prieš miegą pradėjau skaityti ir negalėjau sustoti. Nuostabi knyga, labai rekomenduoju. Pasirodo, N. Walker'is buvo vienas iš žaliavalgystės bei gydymo sultimis pradininkų. Čia truputį apie autorių. Gyveno šimtą metų ir išleido ne vieną knygelę bei padėjo daugeliui žmonių. Knyga ne tik apie sulčiavimą bet ir apie žaliavalgystę, apie mitybą apksritai, o pirmą kartą ji buvo išleista 1936 m :) Tačiau kiekvienas sakinys buvo visiškai atitinkantis ar aktualus mūsų laikams. Na labai labai įdomi knygelė ir be galo vertinga, radau, kad ir lietuvių kalba buvo išleista.

Ta proga, ant įkvėpimo, bei rudens lygiadieniui artėjant, o podėliams lūžtant nuo moliūgų, obuolių, kriaušių, morkų, slyvų ir kitokių gėrybių, su vyru nusprendėm savaitėlę pasėdėti ant sulčių. Apie savo pirmą sulčiavimą rašiau štai čia. Šiandien atsikėlę pradėjome nuo arbūzo, o pietums mėgavomės - morkų, gudobelių ir svarainių gėrimuku. O dar pasirodo šiandien pilnatis ir pats tas laikas visokioms organizmo valymo, detoksikacijos procedūroms, bei pasninkams.

Gal kas nori prisijungti? :) 

vaikai

"Begalinių pasaulių jūros krante susitinka vaikai. Dangus bekraštis tvyro virš galvų, ir šėlsta neramus vanduo. Begalinių pasaulių jūros krante susitinka vaikai ir šoka krykštaudami.

Jie stato smėlio namelius ir žaidžia su tuščiom kriauklelėm. Iš suvytusių lapų daro laivelius ir šypsodami plukdo juos ant plačių gelmių. Vaikai žaidžia pasaulių jūros krante.

Nemoka jie nei plaukti, nemoka nei tinklų užmesti. Perlų žvejai pasineria ieškoti perlų, pirkliai keliauja laivais, o vaikai renka bangų nugludintus akmenėlius ir vėl išbarsto. Neieško jie paslėptų lobių, nemoka jie tinklų užmesti.

Kvatodama banguoja jūra, ir blyškiai boluoja kranto šypsena. Mirtį nešančios bangos dainuoja vaikams beprasmes balades kaip motina, supanti kūdikio lopšį. Jūra žaidžia su vaikais, ir blyškiai boluoja kranto šypsena.

Begalinių pasaulių jūros krante susitinka vaikai. Audra klajoja danguje be takų, laivai skęsta jūroje be kelių, aplink siautėja mirtis, o vaikai sau žaidžia. Begalinių pasaulių jūros krante vyksta didysis vaikų susitikimas."

Rabindranatas Tagore

Nuotraukos iš interneto.

pasaka

Ši pasaka buvo mano paauglystės top'as, nežinau nei kieno ji nei iš kur, paskui buvau n metų ją praradus ir beveik pamiršus.. Kol nesusapnavau ir vėl neatradau, dabar jau nepamesiu.. niekad.. :) Taigi.. Pradedam..

Kartą, labai senai, laimingais laikais, kiekvienas gimdamas gaudavo po mažutėlį, minkštutėlį Švelnukų maišelį. Vos panorėjęs, žmogus galėjo įkišti į jį ranką ir išsitraukti Šiltą Švelnuką. Šiltų Švelnukų visiems labai reikėjo, nes juos gavęs žmogus kaip mat pasijusdavo pilnas šilumos ir švelnumo. Žmonės, retai gaunantys Šiltų Švelnukų, galėjo susirgti nugaros liga, suriečiančia į ragą ir net mirti. Tais laikais gauti Šiltų Švelnukų buvo visai paprasta. Kaskart, jų užsigeidęs žmogus, galėjo prieiti prie tavęs ir pasakyti: „Aš norėčiau Šilto Švelnuko“. Tu tuomet kyšteli ranką į savo maišelį ir ištrauki Švelnuką. Vos išvydęs dienos šviesą, jis virsdavo dideliu pūkuotu Šiltu Švelnuku. Tada tu dedi jį žmogui ant peties, galvos ar kelių, o Švelnukas glausdamasis prie kūno ištirpsta, užliedamas žmogų geru jausmu. Žmonės dažnai prašydavo vienas kito Šiltų Švelnukų, o kadangi juos dalijo veltui, buvo nesunku jų gauti tiek, kiek nori.

Visiems jų užteko, visi buvo labai laimingi, jausdami šilumą ir švelnumą. Tik piktoji ragana buvo labai nelaiminga, nes niekas iš jos nepirko mikstūrų ir tepaliukų. Todėl ji labai greitai sumanė klastingą planą.

Viena gražų rytą, kai Alisai žaidė su dukrele, ragana prisliūkino prie Nojaus ir sušnibždėjo jam į ausį: „Tik žiūrėk, Nojau, matai, kiek daug Švelnukų Alisai atiduoda Liucijai. Žinok, jei ji ir toliau taip juos dalys, galų gale jie pasibaigs, ir tau nebeliks nė vieno“. Nojus nustebo. Jis paklausė raganos: „ Nejau tu nori pasakyti, kad ne kiekvieną kartą, įkišę ranką į savo maišelį, ten rasime Švelnukų? “Ragana atsakė: „ Ne, tikrai ne. O kai jie baigsis, tu jų daugiau nebeturėsi“.

Raganos žodžiai krito Nojui į širdį, ir jis ėmė pastebėti kiekvieną Šiltą Švelnuką, kurį Alisa atiduodavo ne jam. Laikui bėgant, jis vis labiau krimtosi ir liūdo, nes labai mėgo Alisos Šiltus Švelnukus ir nenorėjo jų prarasti. Nojui ėmė atrodyti, kad Alisai atiduoda savo Šiltus Švelnukus vaikams ir kitiems žmonėms, elgiasi neteisingai. Jis ėmė prieštarauti jai, kai pamatydavo ją atiduodančią savo Šiltą Švelnuką kam nors kitam. Alisa labai mylėjo Nojų ir todėl vis rečiau dalijo Šiltus Švelnukus kitiems, saugojo juos jam.

Tai matydami vaikai nusprendė, kad atiduoti Šiltus Švelnukus kiekvieną sykį, kam nors prašant ar tiesiog pačiam panorėjus, yra negerai. Jie irgi pasidarė labai atidūs – įdėmiai stebėjo savo tėvus, ir kai tik jiems pasirodydavo, kad kuris iš jų per daug atiduoda Švelnukų kitiems, tuoj imdavo prieštarauti.

Laikui bėgant žmonės pasidarė labai atsargūs, vienas kitą ėmė stebėti, ar tik nebus jie per daug Šiltų Švelnukų išdalinę. Netrukus visi pajuto, kad jiems trūksta šilumos ir švelnumo. Dėl to jie ėmė riestis į ragą, o vienas kitas ir mirė. Todėl vis dažniau žmonės ėjo pas raganą pirkti mikstūrų ir tepaliukų, nors jie nelabai tepadėdavo.

Taigi susidarė išties rimta padėtis. Blogoji ragana, tiesa sakant, nenorėjo, kad žmonės mirtų (nes numirę negali pirkti mikstūrų ir tepalų), todėl sumanė naują planą.

Kiekvienas gavo po maišelį, kuris nuo Švelnukų maišelio skyrėsi tik tuo, kad buvo šaltas. Raganos maišelyje buvo Šalti Šiurkštukai. Tie Šalti Šiurkštukai neteikdavo žmonėms nei šilumos, nei švelnumo, nuo jų pasidarydavo šalta ir šiurkštu. Vis dėlto jie apsaugojo žmones nuo ligų. Taigi nuo to laiko, jei kas paprašydavo: “Aš noriu Šilto Švelnuko“, žmonės bijantys išeikvoti savo Švelnukų atsargas, atsakydavo: “Aš negaliu tau duoti Šilto Švelnuko, bet gal tu nori Šalto Šiurkštuko“ ?

Būdavo, du žmonės prieina vienas prie kito, tikėdamasi gauti Šiltą Švelnuką, tačiau kuris nors apsigalvoja, ir abu išsiskiria, gavę tik po Šaltą Šiurkštuką.

Taigi nors mirė žmonės retai, daugelis buvo nelaimingi ir nuolat jautė šaltį bei šiurkštumą.

Švelnukai, kurie ankščiau buvo kaip oras, dalijami veltui, pasidarė labai vertingi…Tai vertė žmones daryti visokiausius dalykus, kad tik gautų Švelnukų.

Kol raganos nebuvo, žmonės susirinkdavo drauge, ir pernelyg nesirūpindavo, kas kam dalija Šiltus Švelnukus. Raganai pasirodžius, žmonės ėmė poruotis ir atsiskirti nuo kitų, saugojo savo Šiltus Švelnukus tik išrinktajam. Tas kuris užsimiršdavo ir atiduodavo Švelnuką kam nors kitam, jausdavosi kaltas, nes žinojo, kad jo poelgis įskaudins draugą. Žmonės, kurie nesusirasdavo dosnaus draugo, Švelnukus turėjo pirkti. Jie ilgai dirbdavo, kad uždirbtų pinigų Švelnukui.

Ir štai kas nutiko. Atsirado žmonių, kurie ėmė Šaltus Šiurkštukus, kurių buvo gausybė, lipino juos pūkais ir dalijo kaip Švelnukus. Tačiau juos gavusiųjų nebeužliedavo gerumo jausmas, kaip anksčiau, ir jie tik dar labiau viską supainiojo.

Ne taip seniai į tą nelaimingą šalį atkeliavo maloni, stipri, džiaugsmingai besišypsanti, nieko nebijanti moteris. Ji elgėsi taip, tarsi nieko nebūtų girdėjusi apie raganą. Žmonės ją praminė Plačiaklube Moterimi. Kai kam nepatiko jos elgesys, kuriuo ji tarsi sakė, kad neverta taupyti Šiltų Švelnukų.

Vaikams ji be galo patiko, nes šalia jos buvo labai gera. Jie irgi ėmė dalyti Šiltus Švelnukus kada tik panorėję.

Suaugusieji susirūpino ir nutarė išleisti įstatymą, kuris neleistų vaikams iššvaistyti Šiltų Švelnukų. Įstatymas skelbė: “Šiltų Švelnukų lengvabūdiškas dalijimas be specialaus leidimo yra kriminalinis nusikaltimas“. Tačiau vaikai, matyt, jo negirdėjo arba tiesiog nekreipė dėmesio į tą įstatymą ir dalijosi Šiltais Švelnukaus, kai norėjo ar buvo prašomi.

Aš tikiu, kad ta MOTERIS ir VAIKAI išgelbės tą nelaimingą šalį ir, kad joje bus gera kaip kadaise.

Tad imk ir mano ŠVELNUKĄ. Lai jis ištirpsta ant Tavo kūno, užliedamas jį gerumo, švelnumo ir meilės jausmu..

šviesa ir šešėliai

"Ten, kur šviesa, negali nebūti šešėlio, kaip ir ten kur šešėlis, negali nebūti šviesos. Nėra šešėlio be šviesos ir nėra šviesos be šešėlio. Vienoje savo knygų apie tai rašo Karlas Jungas. Pasako jo, kaip mes įkūnijame teigiamybes, taip šešėlis yra blogio įsikūnijimas. Kuo labiau mes stengiamės tapti gerais, laimingais ir tobulais žmonėmis, tuo atkakliau šešėlis tampa tamsus, blogas ir griaunantis. Todėl, kad pagal gamtos dėsnius žmogui pranokti save patį yra taip pat nuodėminga, kaip ir savęs nerealizuoti.

Nežinau, ar tai, kas vadinama Mažaisiais žmonėmis, yra gėris, ar blogis. Tam tikra prasme tai viršija mūsų suvokimo ir gebėjimo apibrėžti ribas. Nuo senų senovės mes gyvename greta jų. Dar nuo tada, kai nebuvo skirties tarp gėrio ir blogio. Nuo tada, kai žmogaus sąmonė dar nebuvo susiformavusi.Tačiau, kad ir kokie jie būtų, - geri ar blogi, šviesa ar šešėlis, - svarbu tai, kad jiems užsimojus veikti būtinai atsiranda ir atsverianti veikla. Taip yra išlaikoma pusiausvyra. Pusiausvyra tai ir yra tas gėris."

Haruki Murakami 1Q84 Antra knyga

"Kam kentėti?"

Kažkadais, besilankydama vienos žaliavalgiaujančios draugės šeimoje, užmačiau Ann Wigmore fondo išleistą Ann autobiografinę knygelę "Kam kentėti?". Pasiskolinau, bandžiau įkalbėti mamą perskaityti, nepavyko ir knyga atsidūrė mano lentynoje. Vakarais prieš miegą labai mėgstu kažką paskaityti, kažką ramaus ir šviesaus; prie mano lovos visuomet stūkso stirta knygų, ir užmigti padeda ir apsišvieti, nes kitaip laiko nelieka, o čia -susiplanuoji, kad pusę dešimt jau lovoj ir tada lieka geras pusvalandis skaitymo - veikia :) Taigi, "suvalgiau" tą knygelę per kelis vakarus, būčiau ir per vieną, bet stengiuosi laikytis dienos režimo ir neužsivėlinti su užmigimais. 

Labai įdomi, o svarbiausia - nuoširdi, žalios mitybos ir gydymo želmenų sultimis bei daigais, pradininkės pasaulyje, Hipokrato instituto įkūrėjos - Onos Varapickaitės, Amerikos lietuvės, emigrantės knyga. Visos raidės, žodžiai, sakiniai persmelkti šios neeilinės moters ramybe, tikėjimu ir paprastumu. Knyga labai organiška. Vaiski ir gaivi, apie gamtą, apie žmogaus prigimtį, apie Dievą, apie tai, kaip padėti savo kūnui pasveikti nuo bet kokios ligos, apie tvirtybę, apie nuoširdžią pagalbą kitiems.

Noriu pasidalinti labiausiai patikusia pastraipa:

"Kiek prisimenu, visą laiką jutau tokią ramybę, kokią gali suteikti tik tvirti religiniai įsitikinimai. O kai matydavau, kokie bejėgiai aplinkui jaučiasi dauguma žmonių, toks mano nusiteikimas tik stiprėjo. Žmonės tikėjosi Dievo pagalbos, bet drauge siekė išsaugoti vadinamąjį sveiką protą ir iki galo jam neatsiduodavo."

Labai rekomenduoju, su šia knyga apturėsit malonių ir įkvepiančių akimirkų. 

Kaip rašo pati Ann  įžangoje - "Noriu su jumis pasidalyti savo vizija: regiu pasaulį be ligų, sielvarto ar įtampos. Subalansuotą pasaulį, kuriame kupini jėgų gyvename harmoningą gyvenimą." To ir linkiu mums visiems.

filmas

Taip senai ieškojau kažko tokio - prasmingo, gražaus, gilaus ir lengvo tuo pačiu :) nes tie visi - prasmingi, gražūs, gilūs ir tikri dalykai ir yra lengvi - "nepakeliama būties lengvybė" taip sakant.. :) Ir pagaliau, išbrokinus turbūt 15 filmų (nes dieve, dieve ką leidžia į eterį šiais laikais) - radau!

Labai rekomenduoju - apie Dievą, tikėjimą, toleranciją, viltį, gyvenimą, gėrį, apie viską ir labai gražiai :) O dar filmuota mano vienoj mėgiamiausių vietų po saule, kur gyvenau ir tikiuosi dar grįžti, gera atpažinti mylimus keliukus ir pastatų fasadus :) Indija pavaizduota tokia kokia iš tikrųjų yra, kokią aš ją jaučiu - spalvota, ryški, gaivi ir stebuklinga. 

In Joy :)

p.s. pasidalinkit  jus įkvepiančiais filmais :) prašau, prašau, prašau..