Kreminis, rudeniškas burokėlių perloto

Ar žinote kas yra perloto? Ir aš kažkada nežinojau. Ir greičiausiai kalbininkai šio žodžio taip pat nežino. Tačiau, kadangi mėgstu kalbas ir visokius kalbinius niuansus žinau pagrindinę taisyklę - kalba yra gyva. Ji keičiasi, auga, sensta, kaip ir žmonės, ir kuria ją ne kalbininkai, o - gyvenimas. Kalbininkai tik fiksuoja.

Mane su perloto (beja, tai toks lietuviškas risotto atitikmuo iš perlinių kruopų) sieja malonūs prisiminimai. Pirmą kartą pamačiau šį žodį ir paragavau patiekalo KTU dizaino fakulteto, kur prieš kelis metus mokiausi siuvimo, kavinėje. Nepamenu ar tas patiekalas labai patiko, bet patiko pati idėja. Tokia fancy prabangi košė-ne-košė gaunasi.

Kodėl burokėliai? Nes tai lietuviška, labai vertinga ir rudeniška daržovė.

Nes burokėliai pasižymi kone stebuklingomis savybėmis. Pavyzdžiui...

• Burokėliuose gausu antioksidantų, kurie organizme kovoja su laisvaisiais radikalais. Laisvieji radikalai įtakoja daugelio lėtinių ligų atsiradimą, tokių kaip aterosklerozė, artritas ar vėžys. Reguliarus šios daržovės vartojimas, skatina šlakų ir įvairių toksinų šalinimą iš organizmo;
• Burokėliai gerina virškinimą ir padeda nuo vidurių užkietėjimo. Juose yra daug skaidulų ir pektinų, kurie valo žarnyno sieneles. Daugiausiai visų šių medžiagų yra šviežiuose burokėliuose arba burokėlių sultyse. Kita vertus, termiškai apdorotą daržovę organizmas pasisavina geriau;
• 100 g šio produkto turi tik 42 kilokalorijas;
• Burokėliuose gausu vitamino B, stiprinančio kraujagyslių sieneles, bei geležies. Jų vartojimas gali užkirsti kelią širdies ir kraujagyslių ligoms, bei pakelti hemoglobino lygį kraujyje;
• Be viso to, ši nuostabi daržovė pasižymi jauninančiu poveikiu - gerina kraują, skaistina odą;
• Burokėliuose yra daug magnio, vario, reikalingo skydliaukės veiklai bei moteriškų hormonų gamybai, taip pat - kalio, cinko ir jodo.
• Artėjant šaltajam sezonui svarbu prisiminti, kad burokėlių sultys stiprina imunitetą, užkerta kelią peršalimo ligoms ir virusinėms infekcijoms. Be galo skanios jų sultys su morkomis, obuoliais ir imbieru. Jei norėsite šviežiai spaustas burokėlių sultis gerti grynas - geriau dvi valandas palaikyti atvirame inde, pageidautina šaldytuve, kad nesudirgintų skrandžio;
• Reguliarus burokėlių vartojimas teigiamai veikia nervų sistemą ir gali padėti nuo rudeninės depresijos;

Jei įsitikinote šio tradicinės lietuviškos daržovės nauda ir norėtumėte pasigaminti kažką netradiciško - na labai rekomenduoju šį patiekalą:

Netikėtas, tačiau labai gurmaniškas, skonio pilnas derinys. Laikytis patiekalo ruošimo instrukcijos čia ypatingai svarbu - tik tada bus išgauta tikra, kreminė konsistencija, kruopos prisigers burokėlių sulčių bei sultinio ir atsiskleis visas patiekalo grožis bei skonis.

Veganiški burgeriai!

Dienos lepina šiluma ir saule, ech - tokį rudenį labiausiai mėgstu. Sausą ir ryškų, artėjant savaitgaliui - pasikvieskite brangiausius, artimiausius į gamtą ir išsikepkit ko nors ant ugnies, ko nors augalingo ir be galo skanaus.. Kaip kad šitie burgeriai iš burokėlių ir grybų. (Taip pat juos puikiausiai galima pasigaminti iš anksto ir užsišaldyti bet kurioj stadijoj, tik suformuotus arba šiek tiek apkeptus orkaitėj ar keptuvėj, o paskui pabaigt kepti ant ugnies; tik nepamirškit tarp jų įdėti kepimo porpieriaus gabalėlių, kad nesuliptų šaldant).

Soba (grikių makaronų) salotos su aštriu riešutų sviesto padažu

Kol dar rudenėlis lepina šiltais orais ir saule, noriu pasidalinti vienu smagiu, šaltu azijietišku patiekalu. Kaip jau žinia, azijietiška virtuvė mano viena mėgiamiausių, o šios salotos - puikus rudeniško derliaus, gausos ir spalvų pavyzdys. Ir dar aišku begalinio skanumo. Labiausiai man patinka, kadangi tai šaltas, tačiau sotus patiekalas - galima įsidėti į dėžutę darban ar į mokslus ar į kelionę - ir tada skaniai, gurmaniškai pietauti kur bebūtumėt. O taip pat - tai išties sveikas, daržovių kupinas patiekalas.

Augaliniai matcha (žaliosios arbatos) keksiukai su citrininiu glajumi

Panašiu receptu dalinausi keletą metų atgal. Tačiau per tą laiką atradau geresnį, skanesnį, tobulesnį variantą. Bet pirmiausia apie mano mylimą arbatą. Matcha - tai pačios aukščiausios kokybės nekaitinti, neskrudinti, labai atsargiai išdžiovinti žalios arbatos milteliai. Matcha - tai vienas iš superfoodų, pilnas antioksidantų, padedantis šalinti toksinus, skatinantis medžiagų apykaitą, o dar pilnas chlorofilo ir vitaminų. Kartu su augaliniu pienu ir karštu vandeniu plakant blenderyje galima pasigaminti nuostabaus skonio latte, tik be kavos, o su sveikesne alternatyva - matcha arbata. Bet taip pat šiuos arbatos miltelius galima panaudoti ir kitur: gaminant žalius kokteilius, avižinę košę ar kažką kepant..

Tik kepiniams siūlau naudoti pigesnę, kulinarinę matchą arbatą, kaip tik tokios gavau lauktuvių iš šeiminykščių atostogų Madeiroje. Arbatai ji nelabai tinkama, tačiau va keksiukams - pats tas.

10 būdų tvarkytis su rudeninėmis nuotaikomis

Neseniai dalinausi mintimis apie rudenį, kuris man, kad ir koks gražus bebūtų, na visada ateina netikėtai ir per anksti. Ir dėl skaitytojų komentarų po įrašu gimė šis straipsnis. Pamačiau, kad daugeliui žmonių, taip kaip ir man - ruduo nėra labai lengvas metas. Trumpėjančios dienos, prastėjantis oras, saulės trūkumas - dažnai būna ir prastesnės nuotaikos priežastys. 

Rudens neišvengsim, tačiau galime padaryti kelis dalykus, kad jis taptų malonesnis, lengvesnis, o gal net ir visai šviesus. Taigi, kas man padeda tvarkytis su rudeniškom nuotaikom:

Begliutenis, baltyminis šokoladinis pyragas (brownies) iš avinžirnių

Visiems, kurie prisižiūri figūros, tačiau mėgsta skaniai (ir saldžiai) užkrimsti. Desertas, kuris ne tik skanus, tačiau pilnas baltymų ir suteikiantis jėgų. Su juo labai dera uogos (avietės, trešnės, šilauogės) ir ledai!

Ypatingo skonio azijietiška sriuba, kurią norėsis gaminti vėl ir vėl

Už šitą receptą esu dėkinga savo sesutei. Tai ji pradžioj papasakojo, o paskui ir pagamino šią, tobulo, turtingo, pilno skonio sriubą. Istorija buvo tokia, kad sesė šią sriubą gamino svečiuose pas mūsų tėvelius, kurie labiau vertina įprastą, lietuvišką skonį, tad nelabai kas valgė jos patiekalo ir liko beveik pilnas puodas, kol atėjau aš, paragavau ir man taip patiko, kad aš tą visą dieną ir visą kitą dieną daugiau nieko ir nevalgiau, kol to puodo nepabaigiau.

Šiuo receptu norėjau pasidalinti jau labai seniai, nes gaminau jau bilenkiek kartų ir taip paprasta, bet taip skanu! Tačiau kita istorijos pusė buvo ta, kad labai norėjau nefotografuoti patiekalą, bet nupiešti akvarele - kaip paaiškėjo mano įgūdžių tam dar neužtenka ir teko sugrįžti prie senų gerų fotografijų.

Pats lengviausias duonos su raugu receptas - pavyks kiekvienam!

Turbūt jau maždaug metus kepu naminę duoąn su raugu. Pati gaminau raugą nuo nulio. Išbandžiau begales duonos receptų. Vieni pavykdavo geriau, kiti prasčiau. Vienų skonis labai patikdavo, kitų nelabai. Buvo toks nuolatinis procesas. Ir kažkada, pastebėjau, kad nors patį raugą maitinu ir naudoju dažnai - tai blynams, tai vafliams, tai pyragui - duoną kepti nustojau. Supratau, kad dėl to, jog duonos gamybos su raugu, turiu omeny tą tikrą sourdough duonos kepaliuką, procesas dažnai reikalauja daugiau energijos ir laiko, nei aš turiu ar galiu skirti. Ir ypač prasidėjus pavasariniams lauko, daržo, sodo darbams - to laiko visai nebeliko.

Tačiau pilnos spintelės švarių, be chemijos Zelbūkio miltų, raugas šaldytuve krebždeno sąžinę, ir aš tikrai nenorėjau taip paprastai vėl grįžti prie pirktinės duonos. Užsispyriau rasti receptą, kuris reikalautų minimalių pastangų bei laiko sąnaudų ir, žinoma, kad rezultate gautųsi puiki duona. Teko daug duonos iškept, bet, žinokit, man pavyko. Duoną, pagal šį receptą (kiekvieną kartą skirtingą) jau kepiau daugiau nei dešimt, o gal net dvidešimt kartų - visada pavyksta. Procesas labai lengvas, tereikia iš vakaro sumaišyt visus produktus ir ryte kepti. Įmanoma kiekvienam. O duona kokio skanumo gaunąsi.... Mmmm... Įdomu? Skaitykite toliau.

lėtas gyvenimas arba kaip augalingai maitintis gyvenant mažame miestelyje (kaime)

Visai neseniai, kai gyvenau mažame miestelyje (Jonavoje) ir dabar, kai gyvenu kaime - vis sulaukiu klausimų, ar lengva ar sunkiau sveikai, augalingai maitintis. Nes mažam miestelyje ar kaimuke tikrai nėra parduotuvių su visais augaliniais pasirinkimais, o tuo labiau restoranų ar kavinių, nėra to lengvo ir patogaus maisto pristatymo į namus. Daug ko nėra. Tačiau daug kas ir yra. Labai daug kas :)

Tiesą pasakius, niekada nejaučiau kažkokių mitybos apribojimų, susijusių su gyvenamąja vieta. Netgi atvirkščiai. 

Gyvenimas kaime, pirmiausiai ir akivaizdžiausiai džiugina galimybėmis užsiauginti savo paties maisto. Ir nors pagrindinės lietuviškos daržovės ir vaisiai - bulvės, morkos, burokėliai, svogūnai, pomidorai, moliūgai, cukinijos, obuoliai, avietės - ne tokie ir brangūs, aš jaučiu didžiulę prabangą, kad galiu juos valgyti garantuotai ekologiškus, užaugintus savo darže, sode ir ištisus metus. Dar auginu prieskonines žoleles, aštrius pipirus, paprikas, smidrus, vaistažoles arbatoms ir kale'us - garbanotuosius kopūstus kokteiliams. Šiais metais beveik pabaigėme sodinti didžiulį sodą, kur auga šilkmedžiai, graikiški riešutmedžiai, abrikosai, trešnės, vyšnios, kriaušės, slyvos, lazdynai ir žinoma, obelys bei kriaušės. Ojei, kaip bus gera, kai jie pradės duoti vaisių.

Fantastiški kynvos ir rudųjų ryžių trapučiai be gliuteno su prancūziška karamelizuotų svogūnų užtepėle

Naujiesiems metams bandžiau bent tris skirtingų krekerių arba trapučių receptus, vieni buvo mažiau skanūs, kiti visai pavykę, tačiau visuose juose pagrindinė sudedamoji dalis buvo miltai. Norėjosi kažko lengvesnio ir sveikesnio. Tuo labiau, kad aš labai mėgstu humusą (pamenat, mano tobulo humuso ir burokėlių humuso receptus), visokias užtepėles - dažniausiai jas valgau su daržovėm, bet būna norisi ir patriauškint.

Šis receptas yra copycat atitikmuo vienų, užjūriuose labai populiarų sveikuoliškų trapučių ("Mary's Gone Crackers), deja pas mus jų nėra, nežinau ar yra Europoje, tačiau kaip gerai, kad galime pasigaminti. Tokie krekeriukai gavosi skanesni už visus, kuriuos esu gaminusi iki šiol, o plius jie yra be gliuteno ir tikrai sveikesni. Prie jų nusprendžiau pagaminti taip pat seniai norėtą augalinę, prancūziškos svogūnų užtepėlės versiją. Kuri taip pat be galo skani, kreminė, tinka su trapučiais, daržovėmis ar čipsais. Tobulas maistas prie filmo, vakarėliui (kai jei jie jau bus leidžiami) ar į kelionę/išvyką.