Naminiai veganiški fettuccine makaronai shiitake, čiobrelių ir sojų grietinėlės padaže

Ilgokai čia nerašiau, tačiau jau kažkadaise nusprendžiau, kad rašysiu tiek ir tada, kai norėsis, kai jausiu įkvėpimą. Šis tinklaraštis visada buvo man dėl dalinimosi džiaugsmo. Ypač, kai gaminu maistą ir gaunasi labai skaniai - tai bent taip galiu pasidalinti - receptu. O šis receptas laukia nuo žiemos, kai man sugriovė ir paskui iš naujo sustatė visą virtuvę, per tą laiką gaminau beveik vien tik kokteilius ir salotas, jei tai išvis gali pavadinti gaminimu.

Taigi - mano mama ir močiutė dažnai lepindavo naminiais makaronais ir jų skonis visiškai kitoks, nei tų iš parduotuvės. Tokie minkšti, bet išlaikantys tekstūrą, švelniai sūrstelėję ir paprastai išvirti, tiesiog su sviestu - taip juos atsimenu. O dar - prisimenu, kad naminiams makaronams pagaminti visai nereikia įgūdžių, daug laiko ar tos itališkos makaronų mašinėlės. Viskas, kaip visada gyvenime - daug paprasčiau nei atrodo. Tokius naminius makaronus galite gaminti bet kokio dydžio ar formos ir patiekti su pačiais įvairiausiais padažais.

Ypatingo skonio azijietiška sriuba, kurią norėsis gaminti vėl ir vėl

Už šitą receptą esu dėkinga savo sesutei. Tai ji pradžioj papasakojo, o paskui ir pagamino šią, tobulo, turtingo, pilno skonio sriubą. Istorija buvo tokia, kad sesė šią sriubą gamino svečiuose pas mūsų tėvelius, kurie labiau vertina įprastą, lietuvišką skonį, tad nelabai kas valgė jos patiekalo ir liko beveik pilnas puodas, kol atėjau aš, paragavau ir man taip patiko, kad aš tą visą dieną ir visą kitą dieną daugiau nieko ir nevalgiau, kol to puodo nepabaigiau.

Šiuo receptu norėjau pasidalinti jau labai seniai, nes gaminau jau bilenkiek kartų ir taip paprasta, bet taip skanu! Tačiau kita istorijos pusė buvo ta, kad labai norėjau nefotografuoti patiekalą, bet nupiešti akvarele - kaip paaiškėjo mano įgūdžių tam dar neužtenka ir teko sugrįžti prie senų gerų fotografijų.

virtinukai su džiovintais grybais kitaip

Mūsų Kūčių stalo centre visada stovėjo didžiausia lėkšė virtinukų su džiovintais grybais. Tai visada buvo pagrindinis ir nekintantis šios šventės patiekalas. Visą Kūčių dieną valgyti (tiksliau kažką užkąsti) gaudavo tik vaikai, suaugę laukdavo vakarienės ir sutemus, patekėjus Žvaigždei, mes sėsdavome prie stalo. Ilgą laiką, kartus su raudona mišraine tie virtinukai buvo vienintelis mano kūčinis maistas. Visą kitą buvo su žuvimi. Virtinukų lipindavome daug - mūsų giminė labai didelė ir tradiciškai visi susirenkame Kūčioms ir Velykoms. Na, išskyrus šiemet. Virtinukų darbus dažniausiai atlikdavo trys giminės moterys, mano teta ruošdavo tešlą, pusseserė įdarą, o aš lipindavau. 

Šiemet, kai švęsime dviese, vistiek norėjau šio tradicinio patiekalo, tik gal nebe tokio tradicinio. Įdaras išliko tas pats, tačiau tešla ir paruošimo būdas šiek tiek kitokie. Kadangi aš labai mėgėja Rytų ir rytietiškų patiekalų, tai nusprendžiau šiuos virtinukus surytietint.