Mūsų Kūčių stalo centre visada stovėjo didžiausia lėkšė virtinukų su džiovintais grybais. Tai visada buvo pagrindinis ir nekintantis šios šventės patiekalas. Visą Kūčių dieną valgyti (tiksliau kažką užkąsti) gaudavo tik vaikai, suaugę laukdavo vakarienės ir sutemus, patekėjus Žvaigždei, mes sėsdavome prie stalo. Ilgą laiką, kartus su raudona mišraine tie virtinukai buvo vienintelis mano kūčinis maistas. Visą kitą buvo su žuvimi. Virtinukų lipindavome daug - mūsų giminė labai didelė ir tradiciškai visi susirenkame Kūčioms ir Velykoms. Na, išskyrus šiemet. Virtinukų darbus dažniausiai atlikdavo trys giminės moterys, mano teta ruošdavo tešlą, pusseserė įdarą, o aš lipindavau.
Šiemet, kai švęsime dviese, vistiek norėjau šio tradicinio patiekalo, tik gal nebe tokio tradicinio. Įdaras išliko tas pats, tačiau tešla ir paruošimo būdas šiek tiek kitokie. Kadangi aš labai mėgėja Rytų ir rytietiškų patiekalų, tai nusprendžiau šiuos virtinukus surytietint.
