Turbūt kiekvieno vaikystėje ar namuose yra/buvo tų, tik tų namų/šeimos firminių, dažnai natūralių, o kartais ir keistų vaistų :) Mūsų namuose, dar iš gilios vaikystės, sovietų laikų, pamenu kakavos sviestą tirpdytą piene (fui), terpentinu įtrintas kojas vilnonėmis kojinėmis, boružėlinę nugarą po taurių ir... trintas putino uogas su medumi. Nieko nesakau, man tas putinas buvo labai gražus, ypač rudenį, kaime, kai viskas aplink be lapų - o jis sau raudonuoja, uogų kekėmis mosuoja. Tik kai reikdavo gerti tas trintas uogas. Pamenu, jos visad turėdavo kažkokį keistą močiutės kvapą ir tas kartumas.. Oi.
Bet, kai užaugau, atsirado daugiau košės/sąmoningumo galvoje, ir labiau pradėjau vertinti gamtos dovanas - jaučiu begalinį dėkingumą savo mamai, kuri, nuo vaikystės, visada, pirmoje vietoje mus gydė tais natūraliais, gamtos vaistais. Ir kurios šaldytuve visą šaltąjį sezoną galima rasti putino stiklainiuką. Mano sesė taip pat jį pirmoj vietoj vartoja, kai jos maži vaikiukai peršąla - sako stebuklingai veikia. Bet putino uogų stebuklingas poveikis nesibaigia vien peršalimo ligų gydymu.
