Tobulos burokėlių, rukolos ir veganiško fetos sūrio salotos

Kažkada seniai jau dalinausi žaliavalgišku šio nuostabaus ir paprasto patiekalo variantu, o dabar - veganiškas, su keptais orkaitėje burokėliais ir Violife fetos sūriu, kurį kažkada atradusi netyčia "Maximoje" grįžau ir įsigyjau dar dvi pakuotes, toks jis panašus į real thing.

Veganiški šaltibarščiai - du variantai!

Kažkada seniai seniai jau dalinausi žaliavalgiškų šaltibarščių variantu - tačiau per tą laiką receptą tobulinau ir dabar noriu pasidalinti paskutiniu variantu. Šaltibarščiai gaunasi be galo skanūs, o pakeitus marinuotus burokėlius žaliais (vistiek skaniau juos pamarinuoti per naktį citrinos sultyse su druska) - su vienu receptu gausite grynai žaliavalgišką variantą.

Pats sudėtingiausias (nors iš tiesų, visai nesudėtingas) etapas čia - pasiruošti veganišką kefyrą. Yra keli variantai - vienas naudoti mirkytas saulėgrąžas, kitas - citrinų sultimis sutrauktą sojų pieną. Siūlau pasibandyti abu ir išsirinkti savo mėgiamiausią :)

Saulėgrąžų "kefyro" variantu jums reikės:

• puodelio nuplautų, kelias valandas (arba per naktį) pamirkytų saulėgrąžų (kiekis priklauso nuo to, skystus ar tirštus šaltibarščius mėgstate);
• 400-500 ml vandens;
• citrinos sulčių pagal skonį;

Mirkome saulėgrąžas, gerai nuplauname, plakame su vandeniu ir citrinos sultimis iki vienalytės masės, atšaldome.

Sojų "kefyro" variantui jums reikės:

• 1 litro nesaldinto be jokių skonių sojos pieno;
• 1-2 citrinos sulčių;
• nesaldinto sojų jogurto jei mėgstate tirščiau;

Citrinų sultis supilame į pieną, laukiame kol sutrauks, jei per skysta - situaciją geriname jogurtu. Šaldome.

Dar reikės:

• krapų, jaunų svogūnų laiškų;
• vieno didelio arba keleto vidutinių žalių agurkų (jei ne namie auginti, aš visad nulupu odelę);
• marinuotų burokėlių;
• tofu arba avokado vietoj kiaušinio (o galima naudot ir abudu);
• juodosios druskos, pipirų pagal skonį.

Traukiam marinuotus burokėlius, pjaustom agurko, krapų, svogūniukų, tofu arba avokado, užpilam pasigamintu "kefyru", gardiname pipirais, druska pagal skonį ir dar šiek tiek papjaustom žalumynų ant viršaus papuošimui. 

Tiesa, prieš patiekiant šaltibarščius vertėtų porą valandų arba bent valandą palaikyti šaldytuve, tada jie tikri ŠALTIbarščiai bus :)

Veganiškas čili troškinys su anakardžių grietine

Čili troškinį pagal šį receptą gaminu jau turbūt arti dvidešimties metų. Žinoma, anksčiau jis nebuvo veganiškas, bet esmė ta pati. Pirmą kartą jį mano namuose gamino vienas mano jaunystės draugas, su kuriuo dabar matomės tikrai per retai, visai mūsų draugų kompanijai. Aš tada dar nelabai ką pati gamindavau, nelabai mokėjau, mokėjau gal tik bulves iškept, įsivaizduojat? :)

Tai va, atsimenu, kaip tada buvo skanu, iki dabar labai gerai atsimenu to pirmo karto vaizdą ir skonį, o dar atsimenu, jog pagalvojau, kaip paprastai atrodo visas gaminimo procesas ir ingridientai. Nes iš tiesų labai paprasta! Po to karto šį troškinį gaminau, turbūt, šimtus kartų ir nebuvo nė vieno žmogaus kam jis nepatiko. Sotus, sušildantis, pilnas skonių, prieskonių, ugnies ir gyvybės. 

Kitas - anakardžių grietinės receptas ne mažiau puikus ir ne rečiau mano naudojamas. Tokia "grietinė" švelnesnio skonio bei tekstūros nei grietinė iš saulėgrąžų ir patiekalas gaunasi labiau panašus į real thing.

Paprastas, bet neprastas - baklažanų ir paprikos troškinys

Šis receptas toks paprastas, kad dar pagalvojau ar verta jį talpinti į blog'ą. Tačiau tuo savo paprastumu jis visiškai genialus, puikiai derančiais, vienas kitą papildančiais skoniais, veganiškas, sveikuoliškas, greitai paruošiamas patiekalas. O dar, asmeniškai man, turbūt stovi pirmoj vietoj, kai galvoju ką čia pagaminus iš baklažanų. Nes iki tol mano virtuvėj ši daržovė nebuvo labai vertinama.

Receptą atsivežė iš Palangos mano draugė Linutė, mes su ja kiekvieną kartą kai susitinkam lepinam vieną kitą naujais skoniais, receptais ir įkvėpimais. Tai va, o aš per laiką šį receptuką truputį patobulinau ir pritaikiau savo skoniui. 

Duonos kepimo ypatumai

Kas sekate mane Instagram arba matėte stories FB - žinote, kad jau kurį laiką esu užsidegusi duonos su raugu kepimu. Mano Instagram paskyroje net yra tam atskiras storių katalogas, kaip aš auginau raugą ir kas buvo toliau.

Duonos receptų internete yra labai daug, o rezultatas pagal juos dažnai gaunasi skirtingas, nes kepant duoną daug kas priklauso nuo pagrindinių sudedamųjų dalių - miltų (baltymų kiekio juose, sausumo - drėgnumo, bei rupumo), vandens ir temperatūros. Todėl aš nusprendžiau pasidalinti ne kažkokiu vienu receptu, tuo labiau, kad jų, kaip ir duonos rūšių tiek daug, o savo per trumpą, bet labai įvairiaspalvę duonos kepimo patirtį įgytais patyrimais ir patarimais. Aš mokiausi pati, daug skaičiau, ieškojau info internete, bet buvo svarbių dalykų, apie kuriuos niekas niekur neminėjo. Vat apie tokius pastebėjimus ir bus šis post'as.