"Begalinių pasaulių jūros krante susitinka vaikai. Dangus 
bekraštis tvyro virš galvų, ir šėlsta neramus vanduo. Begalinių pasaulių
 jūros krante susitinka vaikai ir šoka krykštaudami.
Jie stato 
smėlio namelius ir žaidžia su tuščiom kriauklelėm. Iš suvytusių lapų 
daro laivelius ir šypsodami plukdo juos ant plačių gelmių. Vaikai 
žaidžia pasaulių jūros krante.
Nemoka jie nei plaukti, nemoka 
nei tinklų užmesti. Perlų žvejai pasineria ieškoti perlų, pirkliai 
keliauja laivais, o vaikai renka bangų nugludintus akmenėlius ir vėl 
išbarsto. Neieško jie paslėptų lobių, nemoka jie tinklų užmesti.
Kvatodama
 banguoja jūra, ir blyškiai boluoja kranto šypsena. Mirtį nešančios 
bangos dainuoja vaikams beprasmes balades kaip motina, supanti kūdikio 
lopšį. Jūra žaidžia su vaikais, ir blyškiai boluoja kranto šypsena.
Begalinių
 pasaulių jūros krante susitinka vaikai. Audra klajoja danguje be takų, 
laivai skęsta jūroje be kelių, aplink siautėja mirtis, o vaikai sau 
žaidžia. Begalinių pasaulių jūros krante vyksta didysis vaikų 
susitikimas."
 



 
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą