"Begalinių pasaulių jūros krante susitinka vaikai. Dangus
bekraštis tvyro virš galvų, ir šėlsta neramus vanduo. Begalinių pasaulių
jūros krante susitinka vaikai ir šoka krykštaudami.
Jie stato
smėlio namelius ir žaidžia su tuščiom kriauklelėm. Iš suvytusių lapų
daro laivelius ir šypsodami plukdo juos ant plačių gelmių. Vaikai
žaidžia pasaulių jūros krante.
Nemoka jie nei plaukti, nemoka
nei tinklų užmesti. Perlų žvejai pasineria ieškoti perlų, pirkliai
keliauja laivais, o vaikai renka bangų nugludintus akmenėlius ir vėl
išbarsto. Neieško jie paslėptų lobių, nemoka jie tinklų užmesti.
Kvatodama
banguoja jūra, ir blyškiai boluoja kranto šypsena. Mirtį nešančios
bangos dainuoja vaikams beprasmes balades kaip motina, supanti kūdikio
lopšį. Jūra žaidžia su vaikais, ir blyškiai boluoja kranto šypsena.
Begalinių
pasaulių jūros krante susitinka vaikai. Audra klajoja danguje be takų,
laivai skęsta jūroje be kelių, aplink siautėja mirtis, o vaikai sau
žaidžia. Begalinių pasaulių jūros krante vyksta didysis vaikų
susitikimas."
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą