Mano namas stovi ant kalno (kaip iš kokios dainelės vaikams :). Bet iš tikro - mano namas stovi ant kalno. Ir labai dažnai dienos eigoje, o ypač rytais su rytiniu kokteiliu, sultimis ar puodeliu arbatos aš sėdžiu ant stalo (nes taip geriau matosi) ir mėgaujuosi vaizdais, bei toliais atvirais.
Ypač dabar, kai ruduo įsibėgėjęs, rytais tokių filmų per langą prisižiūriu. Meditacinių, purpurinių, ryškių, arba atvirkščiai - apipintų rūko voratinkliais, lyg stengiantis pristabdyti rytą ir miestelį, priversti dar pasivolioti minkštuose debesų pataluose.
Vat tokiu vat spalvotu, pūkuotu, bet jau šaltuku nosį kandančiu rudeniu, rytais labiausiai mėgstu gerti auksinę ciberžolės arbatą. Ypač, kai visi aplink čiaudėti pradeda. Šią arbatą, kaip ir jau ne pirmą skanų ar įdomų dalyką man užrodė mano draugė Linutė. Jos puslapį su įkvepiančiom istorijomis bei nuotraukom rasite štai čia.