Kvapų Namai

Niekam ne paslaptis, nes rašiau jau apie tai tūkstantį kartų - kad esu natūralios kosmetikos šalininkė ir mylėtoja. Jau daug daug metų nenaudoju nieko "cheminio". 

Todėl yra viena vieta ant Marijos žemės, kur nuėjus visad sustoja laikas ir apsąla nosis. Visad ten nuėjus galvoju kaip gera būtų čia dirbti, ką ten dirbti - gyventi. Taip jau ten kvepia, taip jau ten jauku.. O vasarą, kai nusivedžiau draugę iš Krokuvos, tokią pat pamišusią ant visų tų aliejukų, kaip ir aš - tai mes vos nepavėlavome įsodinti ją į autobusą namo. Nes ji viską turėjo pauostyti. Viską. :)  Kvapų Namuose juk yra pats didžiausias eterinių aliejų ir jų mišinių pasirinkimas Lietuvoje. O dar man labai patinka, kad jie tausoja gamtą - atnešus priima visą tarą nuo savo produkcijos, suteikia jums nuolaidą, o stiklinius butelaičius panaudoja dar kartą.

Todėl su didžiausiu malonumu dalinuosi Kvapų Namų bandymais. Kadangi jie tiek daug turi produktų, o aš tiek daug noriu/galiu apie juos pasakyti, aprašyti, aptarsiu tik kelis ir pasidalinsiu savo eterinių aliejų panaudojimų būdais :)

gamtos vaistinėlė - putinas

Turbūt kiekvieno vaikystėje ar namuose yra/buvo tų, tik tų namų/šeimos firminių, dažnai natūralių,  o kartais ir keistų vaistų :) Mūsų namuose, dar iš gilios vaikystės, sovietų laikų, pamenu kakavos sviestą tirpdytą piene (fui), terpentinu įtrintas kojas vilnonėmis kojinėmis, boružėlinę nugarą po taurių ir... trintas putino uogas su medumi. Nieko nesakau, man tas putinas buvo labai gražus, ypač rudenį, kaime, kai viskas aplink be lapų - o jis sau raudonuoja, uogų kekėmis mosuoja. Tik kai reikdavo gerti tas trintas uogas. Pamenu, jos visad turėdavo kažkokį keistą močiutės kvapą ir tas kartumas.. Oi. 

Bet, kai užaugau, atsirado daugiau košės/sąmoningumo galvoje, ir labiau pradėjau vertinti gamtos dovanas - jaučiu begalinį dėkingumą savo mamai, kuri, nuo vaikystės, visada, pirmoje vietoje mus gydė tais natūraliais, gamtos vaistais. Ir kurios šaldytuve visą šaltąjį sezoną galima rasti putino stiklainiuką. Mano sesė taip pat jį pirmoj vietoj vartoja, kai jos maži vaikiukai peršąla - sako stebuklingai veikia. Bet putino uogų stebuklingas poveikis nesibaigia vien peršalimo ligų gydymu.

detoksikuojanti ajurvedinė ciberžolės arbata

Mano namas stovi ant kalno (kaip iš kokios dainelės vaikams :). Bet iš tikro - mano namas stovi ant kalno. Ir labai dažnai dienos eigoje, o ypač rytais su rytiniu kokteiliu, sultimis ar puodeliu arbatos aš sėdžiu ant stalo (nes taip geriau matosi) ir mėgaujuosi vaizdais, bei toliais atvirais. 

Ypač dabar, kai ruduo įsibėgėjęs, rytais tokių filmų per langą prisižiūriu. Meditacinių, purpurinių, ryškių, arba atvirkščiai - apipintų rūko voratinkliais, lyg stengiantis pristabdyti rytą ir miestelį, priversti dar pasivolioti minkštuose debesų pataluose.

Vat tokiu vat spalvotu, pūkuotu, bet jau šaltuku nosį kandančiu rudeniu, rytais labiausiai mėgstu gerti auksinę ciberžolės arbatą. Ypač, kai visi aplink čiaudėti pradeda. Šią arbatą, kaip ir jau ne pirmą skanų ar įdomų dalyką man užrodė mano draugė Linutė. Jos puslapį su įkvepiančiom istorijomis bei nuotraukom rasite štai čia.