Turbūt jau maždaug metus kepu naminę duoąn su raugu. Pati gaminau raugą nuo nulio. Išbandžiau begales duonos receptų. Vieni pavykdavo geriau, kiti prasčiau. Vienų skonis labai patikdavo, kitų nelabai. Buvo toks nuolatinis procesas. Ir kažkada, pastebėjau, kad nors patį raugą maitinu ir naudoju dažnai - tai blynams, tai vafliams, tai pyragui - duoną kepti nustojau. Supratau, kad dėl to, jog duonos gamybos su raugu, turiu omeny tą tikrą sourdough duonos kepaliuką, procesas dažnai reikalauja daugiau energijos ir laiko, nei aš turiu ar galiu skirti. Ir ypač prasidėjus pavasariniams lauko, daržo, sodo darbams - to laiko visai nebeliko.
Tačiau pilnos spintelės švarių, be chemijos Zelbūkio miltų, raugas šaldytuve krebždeno sąžinę, ir aš tikrai nenorėjau taip paprastai vėl grįžti prie pirktinės duonos. Užsispyriau rasti receptą, kuris reikalautų minimalių pastangų bei laiko sąnaudų ir, žinoma, kad rezultate gautųsi puiki duona. Teko daug duonos iškept, bet, žinokit, man pavyko. Duoną, pagal šį receptą (kiekvieną kartą skirtingą) jau kepiau daugiau nei dešimt, o gal net dvidešimt kartų - visada pavyksta. Procesas labai lengvas, tereikia iš vakaro sumaišyt visus produktus ir ryte kepti. Įmanoma kiekvienam. O duona kokio skanumo gaunąsi.... Mmmm... Įdomu? Skaitykite toliau.
Šį receptą radau internete, eksperimentavau ir dabar jau nepamenu, kiek ir ko keičiau pagal save, tačiau vienam kepaliukui (jei didelė forma, kaip pas mane - kepu iš dvigubos porcijos) jums reikės:
- 2 šaukštų raugo, raugas turi būti neseniai (bent prieš kelias dienas) maitintas;
- 0,5 kg miltų (aš naudoju duonai skirtus 812 numerio miltus; galima naudot bet kokius arba mišinį);
- 1,5 šaukštelio druskos;
- 1/4 - 1/3 puodelio (amerikiet. matavimo vienetas) cukraus, galima naudot medų, reikės šiek tiek daugiau arba sirupą - 100 ml;
- 0,5 litro drungno (į šiltumą) vandens;
Papildomai galite dėti:
- sėklų (linų sėmenų, saulėgrąžų, moliūgų sėklų, kanapių, sezamo - po pusės stiklinės, arba mišinį, aš dedu iš akies);
- daigintų grūdų (pvz. avižų arba kviečių, nereikia jų niekaip smulkinti) - dedu stiklinę;
- prieskonių - labai tinka kalendra, kmynai, rozmarinas - maždaug šaukštelis tokiam kiekiui, arba daugiau jei mėgstat;
- dž. daržovių, vaisių arba grybų;
- riešutų (ypač tinka graikiški);
Miltus, kuriuos galite naudoti - speltų, kvietinius, dėkite bent vieną penktadalį baltų kvietinių miltų. Bet nepabijokite eksperimentuoti ir atrasti savo mėgstamą, firminį duonos skonį.
Gaminimo eiga:
- Jei neturiu neseniai maitinto raugo, iš ryto jį pasimaitinų, kad iki vakaro taptų aktyvus (anksčiau maitindavau santykiu 1:4:4 (raugas:vanduo:miltai), dabar pradėjau daryt iš akies, maždaug;
- Vakare aktyvų raugą gerai išmaišau su vandeniu ir įmaišau visus kitus produktus pagal receptą; Priedų niekaip specialiai neruošiu - pvz. sėklų nemirkau ir nekepinu. Na nebent dž. vaisius perplaunu, jei naudoju; Uždengiu gerai dušui skirta kepurėle, su guma - pastatau šiltoj vietoj;
- Ryte, jei matau kad tešla nepakankamai gerai išrūgusi (nėra daug burbuliukų, tešla stipriai nepadidėjo, netapo labai puri) - dar pakildinu valandą, pusantros supylusi į formą (nepamirškit uždengti). Bet dažniausiai - iškart kepu;
- Kepant duoną - orkaitė turi būti prieš tai iškaitinta, kadangi mano dujinė viryklė labai sena, aš net negaliu susireguliuot temperatūros, nusistatau vidutinę ugnį ir kepu. Šiaip reikėtų kepti 190 laipsnių orkaitėje, apie valandą - valandą ir penkiolika min. Viršus turi paruduot, o šonai stebėkite, kad nepradėtų svilt. Man patinka kai duonos viršus išlieka minkštas, todėl aš į orkaitę dėdu ketaus indą su karštu vandeniu ir palieku jį ten pirmam pusvalandžiui, paskui išimu jei dar nebūna pilnai išgaravęs vanduo.
- Iškepus duoną - išimkite iš orkaitės, po dešimt min. išimkite iš formos atvėsti ant grotelių po rankšluostėliu.
Kaip geriausia išlaikyti naminę duoną šviežią ir ilgai - atvėsusią duoną susipjaustau riekelėm ir šaldau - taip ji visad būna kaip šviežia iki kito kepimo. Labai įdomu, kaip jums seksis, kas bandysite, būtinai pasidalinkite!
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą