Kitaip negalėjau pavadinti šito post'o.. Nes jis ne tik apie karališkus tokius sekmadieninius- išeiginius pusryčius.. bet ir apie savęs palepinimą.. pamaitinimą ne tik grubaus, bet ir subtiliųjų kūnų.. Apie lėtumą ir mėgavimąsi.. apie šventę, kurią mes patys, o ne kažkas kitas, galime susikurti.. kiekvieną dieną.. sau.. ir mieliems-artimiems, kurie šalia.. arba toli.. apie šilkinę migdolų pieno tekstūrą ir mėlynių kvapą..
Ir apie naują atradimą - chia sėklas, su kuriom ilgą laiką nežinojau kaip elgtis, nei kur jų dėti.. kol kažkur nete neperskaičiau apie chia pudingą.. o tai kažkas neapibūdinamo..:) tikrai verta pamėginti.. tiesiog užmerkiam chia sėklas migdolų piene valandai arba per naktį vis pamaišant po pirmų dešimties minučių ir papildant skysčio jei trūksta - nes jos brinksta..
Tada pasaldinti (medum ar agavos sirupu), pagardinti cinamonu, kardamonu ir uogom..
Ir - mėgautis.. nes mėgautis tikrai bus kuom :) pasidaryk sau šventę :)
o merkiat cielas, nemalat?
AtsakytiPanaikinti