Dieviško skonio avižinių miltų vafliai (be gliuteno)

Na ką gi #veganiskasavaite tęsiasi ir pristatau jums dar vieną puikų receptą. Kas sekate mane Instagram (o jei nesekate - tai kodėl?:) turbūt jau matėte kaip aš gimtadienio proga gavau dovanų vaflinę ir kaip aš ją džiaugiausi ir džiaugiuosi ir kiek mano feed'e vaflių nuotraukų atsirado. Tai atsiprašau - bet bus dar viena :)

Beje, primenu, kad visus vaflių receptus, neturint vaflines - galima panaudoti kaip blynų receptus ir tiesiog iškepti blynų paprastoj keptuvėje.

Bet dabar - apie vaflius. Šis receptas, kuriuo tuoj pasidalinsiu labai paprastas, bet vafliai pavyksta dieviško skonio. Nei kiek neperdedu. Minkšti, purūs, ne per saldūs, tiesiog puikūs. Tinkantys pusryčiams, ar kelionei įsidėti su savimi, arba užšaldyti, jei pasigaminote per daug.

Aš šiam receptui naudojau vien tik avižinius miltus ir tikrai gavosi puikiai, skonis bei tekstūra - viskas dešimt balų. Tačiau jei norite, galite dalį miltų pakeist į kažkokius kitokius.

Masažas namuose bet kuriuo metu, arba aštrūs pojūčiai su Pranamat

Noriu pasidalinti savo viena paskutinių įdomesnių patirčių, o konkrečiau - noriu papasakoti apie masažą akupresūrinio kilimėlio Pranamat ECO pagalba.

Apie tokius panašius masažinius, aštrius kilimėlius pirmą kartą išgirdau gyvendama Ukrainoje, ten viena mano draugė naudojo vinukų iš skirtingų metalų kilimėlį - akūpresūriniam pėdų masažui. Ji kilimėlį laikė vonioje ir tiesiog pastovėdavo ant jo ryte ir vakare valydama dantis. Tas vinukų kilimėlis atrodė toks kaip iš istorijų apie jogus, todėl man pastovėt ant jo kažkaip noro nebuvo.

Kol visai neseniai netyčia internete užtikau Pranamat, pasiskaičiau apie jį, pasiskaičiau atsiliepimus ir labai sudomino. Nes nors daug metų reguliariai užsiėmu joga, tačiau tai deja nepadeda pašalinti visų įtampų, tiksliau įtampos taškų, nugaros ir sprando srityje. Vis tiek rekomenduotina praeiti bent vieną masažo kursą per metus, tai vat, man, masažas su Pranamat kilimėliu puikus priedas prie mankštos bei mano mėgiamų pasivaikščiojimų - sveikatai ir gerai savijautai palaikyti.

Prisipažinsiu, kai atkeliavo siuntinys, išbandyti savo kilimėlį ir pagalvėlę prisiruošiau tik po kelių dienų, per kurias kaupiausi psichologiškai. Galbūt dar nedrąsu buvo todėl, kad aš iškart guliausi ant kieto paviršiaus, grindų ir nuoga nugara, na, nes neturiu laiko tokioms "pusiau" patirtims. Greičiausiai, kad toks drąsus žingsnis tikrai galbūt ne visiems. Nes pojūčiai pakankamai stiprūs.

Po kelių minučių tie intensyvūs pojūčiai sušvelnėja (tikrai, tikrai) ir lieka šiluma bei dilgčiojimas, atrodo, kad šyla oda ir raumenys ir net kaulai. Tad jei ištveriat tas pirmas tris-penkias minutes nekeičiant padėties (nes tai nepadės pasijausti geriau) paskui tampa lengviau. 

Pati, per naktį pasigaminanti avižinių dribsnių košė

Kaip jau dalinausi Instagram stories, šią savaitę dalyvauju virtualiame renginyje arba iššūkyje #veganiskasavaite" ir tai yra man puiki proga pačiai išbandyti kelis seniai smalsumą kirbinančius receptus. Šios savaitės virtuvės svečias - avižos ir viskas su jomis. Tai pirmas patiekalas kuris atėjo į galvą ir kurio nesu gaminusi - tokia užjūriuose populiari - "overnight oats", pati per naktį pasigaminanti avižų košė.

Ir iš tiesų užtruksite vakare mažiau nei minutę viską susimaišyt, o ryte galėsite pasimėgauti skaniais pusryčiais. Ypač tokia košė tinka keliaujant, nes gaminti, tiesiogine prasme nieko nereikia.

Kakava ir meilė

Noriu pasidalinti savo nauja, visiška aistra ir net apsėdimu, sakyčiau - ceremonine kakava. Prieš kelias savaites svečiavausi pas savo draugę Linutę, ir visada, visada kai aš pas ją nuvažiuoju ar ji pas mane atvyksta - ką nors naujo išmokstu ir kažką nerealaus parsivežu, viduje, galvoje, o dažnai ir kuprinėje. Žinau, kad ir jai panašiai. Manau tokia ir turi būti tikrai draugystė - įkvėpimo ir palaikymo šaltinis.

Bet aš pradėjau apie kakavą. Tai va, kai pirmą kartą ji man pagamino tos kakavos, man širdis apsalo, tiesiogine prasme. Kakava energetiškai padeda atverti širdies centrą ir gydo meile. Aš esu pati bandžiusi gamintis kažką panašaus seniau, bet nemokėjau, nesigavo, nesupratau ir galiausiai sunaudojau tą kakavą į kokteilius. Gaila dabar. Nes pati kakava tikrai kartoka, gali būt net rūgštoka (nuo rūšies priklauso) - ir mažai kam savo natūralioj formoj gali patikt. Bet mano draugė mane pavaišino tokia moteriška, saldesne, paturbinta kakavos versija, kuri yra man metų (o gal ir ne vienų) atradimas. 

Pamenu kiek pas ją buvau - visą laiką norėjosi tos kakavos ir gaminome mes ją ne vieną kartą į dieną. Tai kaip man pasisekė, kad gimtadienio proga kaip tik šitos kakavos ir gavau dovanų nuo savo draugės. Grįžus namo ją ruošiu kasdieną, patapo mano dar vienu maloniu rytiniu ritualu.

Vaikystės maistas - virtinukai su mėlynėmis arba šaltanosiai

Mano vaikystės namuose, kai tik prasidėdavo mėlynės pirmiausia mes jas tiesiog valgydavome, bet kai jau atsivalgydavome - močiutė arba mama virdavo virtinukų su mėlynėm arba tokią mėlynių sriubą su naminiais leistiniais makaronais - zacirka vadindavosi. Ir tik po to jau visokias uogienes virdavo.

Šiais metais vos nepavėlavau į mėlynių vakarėlį. Tai todėl, kad pernai jų labai daug prisiuogavau ir prisišaldžiau, o tada jau buvau rami, kad šįmet nereikia. Bet šaltanosių reikia visada! Jei nebandėt - tai toks nuostabus šiltas, saldus patiekalas, labai tinkantis tingiems ir vėlyviems savaitgalio pusryčiams ar priešpiečiams. Man tai - toks tikrasis comfort food'as. 

O dar, ši virtinukų tešla labai lengvai pagaminama, visada pavyksta ir puikiai tinka su visais kitais įdarais. Aš dar mėgstu virtinukus su bulvių koše, grybais ar vyšniomis.

Veganiška galetė su slyvomis

Jau seniai ieškojau veganiško pyrago recepto, kurio sudėtis ir pagaminimas būtų paprasti, o skonis - subalansuotas ir geras. Norėjau kad nebūtų kietas, kad nebūtų sausas - ko, be pieno, kiaušinių ir sviesto ne visada pavyksta pasiekti. Tai va - suradau. O dar šio pyrago įdarui galima naudoti bet kokius vaisius ar uogas, nebūtinai slyvas. Man atrodo būtų be galo skanu su persikais, abrikosais, kriaušėmis, rabarbarais arba vyšniom, agrastais. Žodžiu - su VISAIS vaisiais ar uogomis :) 

Jis skanus ir šiltas (tada dar labai tinka su ledais) ir pravėsęs. Man patiko, kad laiko formą, neištęžta ir supjausčius.

O dar labai patiko, kad jam nereikia jokios formelės, tad patogu viešint kokiam kaime ar svečiuose pas žmones, kurie nelabai kepa kepinius ir neturi visokių rakandų.

Natūrali apsauga nuo erkių - pasidaryk pats

Aš esu didelė mėgėja pasidaryti viską pati. Kartais juokaujam su šeima, kad dar galėčiau išmokti siūti batus (beje, visai planuoju) ir tada jau tikrai viską galėčiau pasidaryt pati. O dar aš labai nemėgstu chemijos. Visom prasmėm. Net ir mokykloj mažiausiai mėgau ją iš visų dalykų :) 

Turbūt todėl, kad turiu ypatingai jautrią uoslę ir skonio receptorius. Būna net negaliu kvėpuot ir išbūt patalpoje su stipriai prisikvėpinusia moterimi, o jei - neduokdie, lifte.. Taip pat jei paragauju kažką iš maisto produktų, nežiūrėdama į etiketę galiu pasakyt ar sudėtis pakankamai natūrali ar ten jau bilenkiek bilenko pridėta. 

Bet taip pat labai mėgstu gamtą, mišką, uogauti, grybauti, o Lietuvoje šitaip atšilus žiemoms - erkės jaučiasi geriau nei bet kada. Taigi norint apsisaugot ir nenaudoti cheminių preparatų, kurie patenka į kraują ir kenkia ne tik erkei, bet ir mums patiems, o tuo labiau skiepų - lieka viena išeitis. Pačiai pasigaminti kažkokį natūralų erkių atstūmėją.