Kakava ir meilė

Noriu pasidalinti savo nauja, visiška aistra ir net apsėdimu, sakyčiau - ceremonine kakava. Prieš kelias savaites svečiavausi pas savo draugę Linutę, ir visada, visada kai aš pas ją nuvažiuoju ar ji pas mane atvyksta - ką nors naujo išmokstu ir kažką nerealaus parsivežu, viduje, galvoje, o dažnai ir kuprinėje. Žinau, kad ir jai panašiai. Manau tokia ir turi būti tikrai draugystė - įkvėpimo ir palaikymo šaltinis.

Bet aš pradėjau apie kakavą. Tai va, kai pirmą kartą ji man pagamino tos kakavos, man širdis apsalo, tiesiogine prasme. Kakava energetiškai padeda atverti širdies centrą ir gydo meile. Aš esu pati bandžiusi gamintis kažką panašaus seniau, bet nemokėjau, nesigavo, nesupratau ir galiausiai sunaudojau tą kakavą į kokteilius. Gaila dabar. Nes pati kakava tikrai kartoka, gali būt net rūgštoka (nuo rūšies priklauso) - ir mažai kam savo natūralioj formoj gali patikt. Bet mano draugė mane pavaišino tokia moteriška, saldesne, paturbinta kakavos versija, kuri yra man metų (o gal ir ne vienų) atradimas. 

Pamenu kiek pas ją buvau - visą laiką norėjosi tos kakavos ir gaminome mes ją ne vieną kartą į dieną. Tai kaip man pasisekė, kad gimtadienio proga kaip tik šitos kakavos ir gavau dovanų nuo savo draugės. Grįžus namo ją ruošiu kasdieną, patapo mano dar vienu maloniu rytiniu ritualu.

Šokoladas!

Mano gyvenimas yra apdovanotas daugybe nuostabių, puikių žmonių, už kuriuos kiekvieną dieną išties esu dėkinga. Žinau, kad kiekvienas jūsų aplink save taip pat turite tokių bendrakeleivių, kurie įkvepia, sušildo, kai reikia - apkabinimu arba žodžiu, o kartais švelniai, bet griežtai "pastato į vietą" kai susvyruojate. Nes palaikymas kelyje yra tikrai svarbu, ar tai būtų žaliavalgystė, ar joga, ar tiesiog - sunki savaitė :) O pasidalinus atrodo, kad ir tas džiaugsmas tampa platesniu, ir liūdesiukas skaidresniu..

Tai va, šis įrašas apie tai, apie vieną nuostabią, sveikuoliškai gyvenančią mano draugų šeimyną, pirštais nerodysim :) Susitikus su jais, kiekvieną kartą sužinau kažką naujo ir įdomaus bei gaunu begalę įkvėpimo ekperimentams virtuvėje. Nes viena yra sveikai maitintis, kai daugiau mažiau esi viena ar dviese, sugrauži bananą ir puiku :) O kai reikia užpildyti pilvukus keturių asmenų šeimynai su dviem pipirais - tenka griebtis visokių išmonių. Su pasididžiavimu noriu papasakoti apie šių draugų mergytę, kuri iki 3 metukų nebuvo ragavus jokių pirktinių sintetinių saldumynų ar saldainių, nedaug turbūt tokių vaikų pas mus dabar. Ir iki šiol ji visų tų ryškių, kvapnių, netikrų dalykų nemėgsta. Ir viskas tik todėl, matyt, kad jos mama gamina be galo skanų, natūralų, naminį šokoladą :)

 

Taigi: