žalumynų pagardas žiemai (termiškai neapdorotas)

Aš turiu tetą Lionę, iš tikro tai - Eleonorą, ji - mano mamos sesė. Ji, kaip ir aš yra paveldėjusi savo amžinatilsį mamos, mano močiutės gyslelę daržui, sodui, sodinimui ir auginimui. Pamenu, dar nuo vaikystės, tetos didžiulį klestintį sodą, pamenu kuriame kamputy augdavo žemuogės, ir jų būdavo visada, pamenu žalių žirnelių eiles - ko gi daugiau vaikams bereikia, pamenu raudonus obuolius svarinančius šakas, pamenu, kad pas ją visad būdavo labai maži, tik minimalūs ploteliai paprastos žolytės, o kiek akys užmato - visur kažkas nokdavo, sirpdavo, žydėdavo, kvepėdavo. Labai gerai pamenu tą jausmą jos sode - kiek visko daug ir visko užtenka. Toks visiškas lietuviškas rojaus sodas pas mano tetą Lionę. Kai jau paaugau, pradėjau su teta dalintis sėklomis, ji visad mėgsta kažkokių įdomių, keistesnių augaliukų pasisodint, kažko naujo, nematyto, neragauto. O dar mano teta - pati pirmoji iš mano giminės rato besidominti sveika gyvensena, badavimu, sulčiavimu, organizmo valymu ir panašiais dalykais. Taip, žinau, man labai pasisekė :) Tikrai pasisekė, nes kiekvieną kartą apsilankius, žiū jau teta kažką man į kuprinę krauna - tai gabalą cukinijos, moliūgo ar prieskonių kokių, tai obuolių tai uogų. O kartais iš jos grįžtu su lauknešėlių stebulingų receptų.

Vienu tokiu, paskutiniu, labai labai noriu su jumis pasidalinti. Jam gaminti šiuo metu - pats metas. Kaip tik derlius lietuviškų žalumynų darželiuose linguoja. O jei nelinguoja, vistiek kaip tik aplink šį metą, galima rasti pigiau mas močiutes turgeliuose nusipirkti. O receptas - tokio lietuviškojo pesto padažo, pagardo iš bazilikų, petražolių ir krapų. Skonis - reiks tvardytis, kad liežuvio nepraryt. Pažadu :) Panaudojimas - begalinio universalumo, galima naudoti ir kaip padažą salotoms, ir su daržovėm ir su makaronais labai tinka. Žodžiu, tikrai siūlau pasigaminti. O dar labai svarbu, kad šis padažas nevirtas ir nekeptas, tiesiog šaldytuve jį reiks laikyti.

Žalios saločikės su meškiniu česnaku ir stebuklingu padažu

Pas mus, Ukrainoje, pirma žaluma kuri pasirodo turguje ant močiučių prekystalių - šie kvepiantys lapeliai - meškinis česnakas. Jie auga ir Lietuvoje - tai puikus pavasarinis tonikas, padedantis atsišviežinti kraujui po žiemos, stiprinantis imuninę sistemą, valantis šlakus, varantis toksinus ir net odą skaistinantis. Galima skabyti lapelius iki žydėjimo pradžios, balandžio ir  gegužės mėnesiais. Tik, šiukštu, nprisiskinkit nuodingų pakalnutės lapų, supainioję - atskirti tą česnaką labai lengva, patrynus tarp pirštų, užuosite kvapą. Tik Lietuvoje šis augalėlis saugomas ir natūraliai gamtoje retas, tai jei nežinot kas augina, o netyčia miške užtikot augimvietę, svarbu neraukit, galima pasisodinti pas save kokioj drėgnesnėj, tamsioj vietoj, kur niekas neauga - jam patiks, sėklų yra pirkti sėklų parduotuvėse.

Kaip bebūtų, tai tikro pavasario pranašas ir kai juos pamatau, žinau jog jau kelių savaičių bėgyje tie prekystaliai vis labiau žaliuos visokiom skirtingom prieskoninėm žolėm; taip pat žinau, kad laikas traukti kur į užmiestį, švaresnę vietą, nes jau dilgėlių, pienių, garšvų jaunų tikrai galima pasiskabyt.

Pernai, pirmąjį pavasarį Ukrainoje, juo nebuvau labai susižavėjus - neįprastas skonis, kvapas, nors ir žymiai švelnesnis nei česnako. Be to stengiuosi pagal ajurvedą maitintis.. T.y. stiprių stimuliuojančių produktų nevartot. Tačiau visagaliame Facebooke neseniai užtikau vieno žymaus ajurvedisto žinutę, kad iki žydėjimo, jaunus meškinio česnako lapelius galima ir net patartina valgyti :) Beja, ar žinojot, kad juos labai mėgsta meškinai pabudę po žiemos miego :) Dėl to taip ir pavadinti.

Anyway, pasimėgaukit šiuo puikiu augalėliu, dabar - pats laikas. Jis tinka daugelyje patiekalų, o mūsų šeima labai mėgsta tą česnakiuką tokiose žaliose salotose:

Raw vegan šaltibarščiai - ką čia bepridursi :)

Dienos ilgėja, šviesėja, atitinkamai nuotaika gerėja, o visas pasaulis pradeda žaliuoti.. Ech.. pavasaris..

Po žiemos toks pasiilgimas visų tų žalių dalykų.. Todėl pusryčiams vien tik žali kokteiliai, salotose daaaug žalumo, jau pradedamos skabyti jaunos laukinės žolės ir ateina metas lietuvių virtuvės pasididžiavimui, kuris niekaip neatsiejamas nuo tų, šiltėjančių sezonų. Ne, ne cepelinai, na ką jūs :) Mano visų laikų mėgiamiausias lietuviškas patieklas - šaltibarščiai. 

Ir vat, tik visai neseniai sau atsleidžiau, kad žaliavalgiškas veganiškas jų variantas šimtą kart skanesnis (nekalbant, kad ir sveikesnis) už originalą. Ir pasigaminti beveik taip pat paprasta. Norit sužinoti kaip?..

žalia žalia

Gal ir kvaila paskirti visą post'ą padažui. Bet tai ne šiaip koks padažas. Tai padažas, su kuriuo bet kokio paprasčiausio paprastumo salotos taps skonių šedevru, netgi jei šaldytuve tik vienas abejotinio šviežumo kopūstas.. Šis padažas visada ištaisys padėtį. Beveik kaip ketčupas visavalgiams. Tik sveikiau. Ir skaniau :)

Pirmą kartą perskaičiau apie jį Olgos žaliavalgiškų receptų knygoj, ji suplakė blenderiu krapų, alyvuogių aliejaus ir citrinos sulčių; Neįtikino. Antrą kartą skaičiau jau facebooke, Indrė iš Klaipėdos gyvo maisto klubo dalijosi savo pietumis (deja, tik vizualiai :), Indrė dar naudojo geltoną papriką. Kadangi sėklų padažai paskutiniu metu jau jaučiasi per sunkūs, o krapų oho kaip užderėjo, pagalvojau kodėl gi ir nepabandžius. Tik man pasirodė, kad čia labai tiktų agurkas, ir dėl žalumo, ir dėl gaivumo, ir dėl vandeningumo.. Oi kaip neklydau, taigi griebiam du nedidelius šviežius agurkėlius, metam į blenderį kartu su gera sauja (bet jau tikrai tokia gera) krapų - jų per daug nebus, kliukt kliukt kliukt alyvuogių aliejaus (gal 0,25 puodelio) ir pusės citrinos sulčių, galima ir druskos, kam jau labai noris. Viskas. Plakam. Kol padažiukas tampa toks pat gražus kaip ir nuotraukoj. Skonis - pasakiškas, išeiga - man užtenka dviem dienom tokio kiekio, dviem dideliems dubenims salotų...

Neabejokit ir išbandykit. gėris :)

p.s. - o koks jūsų mėgstamiausias salotų padažas?.. Man žiemą labai tiko tiesiog sublendintas apelsinas.. irgi labai mmm....:)