rožės ir saldumynai

Šiam receptui reikės rožių vandens. Šio dalyko paragavau Indijoje, ten jis labai populiarus, pagrinde jo pila į visokius saldumynus ir gėrimus. Tiesa, ilgą laiką, po to pirmo paragavimo, man vien nuo rožių kvapo bloga darydavosi, dabar jau nieko - daug laiko praėjo :) O buvo taip: keliavom mes autobusu, inidškais serpentinais Himalajuose iš taško A į tašką B. Toks nuolatinis sukinėjimasis dideliame aukštyje bet kokio stiprumo skranduką pravirkdytų, o mano dar ne iš tų stipriujų, taigi sėdžiu aš, tiesi kaip styga, be galo karšta, o šaltas prakaitas pila, pabaltavusiais krumpliais įsikibus į sėdynės kraštus ir medituoju į skrandžio turinio pasilikimą savo vietoje. Staiga sustojame, nei miesto, nei stotelės, Indijoje tas normalu. Pasirodo kažkokiam kaimuky kalnuose žmonės švenčia vestuves, indiškose vestuvėse dalyvauja visas kaimas, o ir šiaip - mažiausiai keli šimtai žmonių, kad ir kaip varganai žmogeliai begyventų. Kuo daugiau žmonių vestuvių dienomis priimami ir pavaišinami - tuo didesnė sėkmė ir gerbūvis laukia jaunųjų. Taigi, sustabdė tą mūsų autobusą ir pradėjo vaišinti, kadangi vaišinti nelabai buvo iš ko, tai tiesiog simboliškai visus išlaipino ir apdalino stiklinaitėmis su ružavu skysčiu, vadinamu rožių vandens limonadu. Tas limonadas - tai tiesiog vanduo, rožių esensija ir daug daug cukraus, dar ir dažų žiupsnelis, nes toks ružavas jis neturėtų būti. Vanduo buvo šiltas (ir nelabai aišku iš kur), cukraus - daug, vienas + vienas = du - likusios dienos dalies beveik nepamenu, ir po to jau atvykus į tikslą, dienelę, kitą pragulėjau. Mano skrandis ilgai piktinosi tokiu deriniu.

O, bet, tačiau, bėgant metams, pajaučiau kad nei tas kvapas nei skonis jau nebesukelia man jokiu neigiamų emocijų ir pabandžiau paeksperimentuoti indiškame stiliuje :) Manau, pavyko puikiai.. Tas rožių vandenukas tokį teisingą cinkelį suteikia.. Kas ragavo norėjo dar :)

O viskas, kaip visada labai paprasta, pusvalanduką pamirkome saujelę anakardžių, nupylę vandenį susmulkinam, įberiam tiek pat kokosų drožlių - vėl sumalam ir medaus arba agavos nektaro pagal skonį, tada esminis ingridientas - keletą šaukštų rožių vandens, turi jaustis kvapas ir skonis, bet svarbu nepadauginti. Rožių vandens galima įsigyti indiškų prieskonių parduotuvėse, t.y. pas vaišnavus arba sveikuose produktuose turėtų būti.. Aš naudoju štai tokį (jei kam įdomu kaip užsisakyti iš šios parduotuvės, klauskit, padėsiu) bet manau galima pasidaryti ir pačiam mirkant rožių žiedlapius (kad vandenukas būtų rausvos spalvos) ir naudojant kelis lašelius tikro rožių eterinio aliejaus, štai čia be galo estetiškas video, vieno mano mylimiausių blog'ų, kaip tai pasidaryti.

Viskas, formuojam rutuliukus, voliojam kokoso drožlėse ir mėgaujamės su saule plaukuose ir gera knyga rankose :)

180 South

Fascinating, inspiring, environmental movie.. Must see.. About inner and outer journey, about wonderful nature worth saving.. about.. well, see for your own..:)

iš marokiečių gyvenimo

Žinoma, kažko tokio super šokiruojančio kaip Indijoj- čia nerasi :) nieks prie tavęs gatvėj nepuola ir nebando sukišti drato į ausį (taip, taip - buvo ir šitaip, ten pas juos vadinasi tokia ausų valymo paslauga, o kadangi angliškai nemoka, o ir šiaip triukšmas aplink didžiausias - tai net nebando atsiklausti prieš imantis veiksmų).. bet yra savų įdomybių :) pvz labai daug žmonių vaikšto su pižamom mieste ir naminėm šliurėm..:) visokiom tokiom ružavom pūkuotom..:) ne tai, kad keli žmonės - bet visur mieste pamatysi - pižama kokia raudona su širdutėm ar su meškiukais, megztukas koks ir tos tapkės.. :) o tapkės tai išvis jiems atrodo kad čia normali avalynė pilnavertė..:)

O dar šiandien pvz du žmonės pasiūlė man apsikeisti batais :) pradžioj galvojau kad bajeris tas "swap shoes"- bet jie labai rimtai netgi.. Nu ne pirmos jaunystės tie mano Teva sandalai, bet užkliuvo jiems kažkaip...

Arba būna pvz eini, nešiesi maišą mandarinų, valgai - prieina marokietis, kiša ranką į maišą - sako "can I?" nekaltu veidu, pasivaišina ir nueina.. :) 

o ką - nieko...:) ir tikrai čia ne dėl biednumo kokio- mašinos geresnės nei Lietuvoj.. ir šiaip..:) tiesiog jie tokie..

Ir jeigu staiga išgirsti kad gatvėje visi ploja ir švilpia ir pritarimo šūksnius, lyg per futbolo rungtynes įmušus įvartį - gali būti, kad per futbolo rungtynes įmušė įvartį - o gali būti kad pradėjo lyti.. kaip kad dabar.. pirmą kartą, kol čia esu..:)

Burokėlių, apelsinų ir kalendros salotos

Na va.. Koks čia raw blog'as, jei dar nei vieno raw recepto neįdėjau.. Taip jau atsitiko, kad blog'o gimtadienis sutapo su kelionių-klajonių pradžia, o kaip žinia, kai be namų esi, sunkoka kokį virtuvinį šedevrą sukurti :) tenkinies mandarinais, apelsinais, avokadais, obuoliais, datulėm ir kitais gėriais jų neperdirbtam pavidale :) Bet vis dėl to, jau kelias dienas iš eilės susimeistravę ekspromtu savo viešbučio kamabariuky dubenį iš vandens bambalio lepinamės saločikėm.

Šios vienos mėgiamiausių - labai jau dera skoniai.. ir jos tokios subtilios, ale gourmet gaunas :)

Taigi - suplėšom vieną salotos galvą, supjaustom kelis burokėlius, vieną didelį apelsiną arba du (reikalo negadina), pusę čiliuko, kuokštelį kalendros (kas nemėgsta - galima dėt petražolių, kokių kitų žalumynų arba apsieit visai be jų), pašlakstom alyvuogių aliejum ir mėgaujamės..:)

a bit of African sounds :)

Chefchaouen'as - mėlynasis miestelis

Taigi, aš jau Maroke, kaip ir kodėl - čia jau kita ilga istorija, kuria gal kada pasidalinsiu :) Pirmas miestukas, kuriame atsidūrėm tą pačią naktį, keltu kirtę Gibraltarą - Chefchouen'as.. Labai labai ypatingas miestukas..:) Vertas pasakos :)

Seniai seniai..:) Gilioj jaunystėj, buvau pakibus ant mėlynos spalvos. "Pakibus" tiesiogine ir visom įmanomom to žodžio prasmėm :) Kelis metus iš eilės visi mano daiktai, drabužiai - nuo kojinių iki pirštinių, sagų, plaukų segtukų tiesiog privalėjo būt mėlynos spalvos. Tuo metu mėlyna, žydra, indigo ir visi jų atspalviai buvo artimiausia spalva mano mintims, nuotaikoms ir sapnams. Turbūt brangūs ir artimi dar atsimena tą, mėlynąjį periodą :)

Tai va. Po tiekos metų pagaliau atsidūriau mieste, kur lygiai taip pat - Viskas Mėlyna.

Namai, stogai, grindinio plytelės, taxi autumobiliai, sienos, langai, indai, paveikslai, nuo žemės iki dangaus - Mėlyna :) O jei trūksta mėlynumo dar visur  gali nusipirkti mėlyno pigmento - šiaip - pasimėlyninti :)

Kartais beklaidžiojant tom gatvelėj apima jausmas, lyg bristum vandenyno dugnu. Ta mėlyna po kojomis, visur aplink ir virš galvos lyg įsupa tave į vėsų, laiką ir mintis stabdantį glėbį. Kur tiesiog noris prisėsti ir leisti tom bangom ristis, užlieti galutinai..Ramuma.. ramuma...

Žinoma, Chefchouen'as ne tik mėlynas, bet ir pilnas saulės, tinginiaujančių katinų, bei saldžios stiprios mėtų arbatos, kaip ir visi Maroko miestukai..

serenity

You who walk,

Maybe with troubled thoughts,

Come, enter here and rest;

And may the sweet serenity of growing things,

And the heavenly, peace

Be mirrored in they soul. 

-Doxis M. Palmer

sapnai nuo Gibraltaro

Skardis, nuo kurio matosi Afrika..Dieną vilioja kalnais, o naktį - žybsinčiomis uosto švieselėmis - signalizuoja, kviečia..atrodo, taip arti - perplauktum, jei išdrįstum..pff.. kas tas Gibraltaras - kažkokie 13 km..

Rytai pabunda meditaciniais, melodingais karvių varpelių dilindinimais...ir vakarai užmiega.. Lyg Alpėse.. - dilin dilin.. vis tyliai, nepertraukiamai, naktį ir dieną, tai iš vienos, tai iš kitos pusės.. tai, kartais atrodo - iš dangaus.. o pačios karvės galvoja, kad taip skamba jų mintys..
Kartkartėmis pasiseka pabendrauti su jūros daiktais.. Jie - begalo gražūs, tie jūros daiktai, beveik tobuli, nugludinti, suvienodėję - be aštrių kampų, be istorijos, praeities, susilieję su jūros kvėpavimu.. Ir nebesugebi atskirti stiklo šukės nuo smaragdo, ar gintaro, ar kažkokio nežinomo, dar neatrasto kosminio violetinio brangakmenio..

Kalnai čia kvepia edelvaisais, eukaliptais ir didžiuliais, išsikėtojusiais agavų žiedais.. Dar mandarinais kvepia.. rankos ir kišenės..:)
Bet ne taip saldžiai, kaip lietuviškas liepų lipčius, ir ne taip mėlynai, kaip mūsuos ežero vakaras..
Gera čia.. bet tik va širdis neiškeliavo, į traukinį nespėjo.. pasiliko.. Ten.. laukia pargrįžtant.. pavasariop su paukščiais..

bushcraft: eating what you can find/kas čia skanaus auga

Don't know about you, but I just love to find out - what grows naturally in the places I'm travelling. It's like free food :) - no planting, no taking care off - just find it and bite it :)
Here, in Andalusia, everywhere you go - you can see those big cactus trees, Spanish call them jumbos. They grow like weeds in Lithuania. One day, while clearing the garden, we had to destroy a lot of them with motor saw, it's not too easy, I can tell you :) Anyway - there is one good thing from those jumbos for sure (besides being beautiful and exotic) - they have those sweet red-orange fruits. Yesterday we were trying them out, and it tastes quite good. But, if you are travelling somewhere and happen to find one of those - be very careful not to pick it with bare hands - it looks harmless, but has those microscopic thorns (Donatas had a lot of work with the tweezers one evening :).

A new thing for me were nasturtiums as well. I mean, I knew they were eatable, but never tried one before. Well, here nasturtiums also grow everywhere - they are great in salads (leaves, flowers) and alone, and have that tasty a little bit radish flavor. These orange flowers grows in Lithuania as well, - so I suppose they can be grown in all the Europe, not only the warmer parts. Nasturtium is considered a herb too, the tea can help with lung or respiratory system problems.
I suppose everybody knows about the nettle and it's benefits. I use it in salads (especially young leaves) or juice them. I use to juice dandelions too, back in Lithuania. Dandelion juices are exceptionally helpful with the skin problems. You can put them in salads too - just leave in warm water for half an hour, to get rid of the  bitter taste.

So much bushcrafting for now. :)
Buen provecho:)

Nežinau, kaip jūs, bet man visad smalsu, kas valgomo auga aplinkui, kai keliauju - tai juk maistas už dyką - nereikia sėti, prižiūrėti - tiesiog skink ir krimsk :)
Čia Andalūzijoje, visur kur bepažvelgsi - stūkso didžiuliai kaktusai - medžiai, ispanai vadina juos jumbo (suprask - diduliai:).Čia jie auga taip, kaip Lietuvoje piktožės (nors iš tiesų žinoma jokių piktžolių nėra ir būti negali - visos jos geros, valgomos, dažnai vaistinės žolytės). Vieną dieną, bevalydami sodą, turėjome daug jų nupjauti motoriniu pjūklų, ne taip jau ir lengva, kaip atrodo :) Bet tie džumbai (be to, kad gražiai ir egzotiškai išrodo), dar veda skanius oranžinius vaisius. Vakar išbandėm - visai neblogai. Tik, jei jūs kažkur keliaudami ant tokių užtaikysit, šiukštu, nebandykit skinti plikom rankom - atrodo nekaltučiai, bet padengti mikroskopiniais spygliukais (Donatas vieną vakarą daug darbo su pincetu apturėjo :).
Dar viena naujovė man buvo nasturtos. Žinojau, kad jos valgomos, bet prieš tai niekada neteko ragauti. Čia jos taip pat visur auga nesodinimos - labai skanu dėti į salotas (lapai, žiedai) arba tiesiog vienas skanauti. Jos tokios švelniai aštrokos, ridikėlių prieskonio. Nasturtos taip pat puikiai auga (auginamos) ir Lietuvoje, kaip dekoratyvinė gėlė, bet tai ta pati rūšis. O dar sako, pasigaminus jų arbačikę - palengvina plaučių ir kvėpavimo takų ligas.
Dilgėlę manau visi puikiai žino, kaip ir jos privalumus. Jauni lapeliai labai skanu salotose, taip pat galima spausti sultis. Lietuvoje aš taip pat spausdavausi sultis ir iš pienių - skaidrina veidelį, ir valgyt žinoma galima, patartina prieš tai pusvalanduką palaikyt šiltame vandenyje, kad ne tokios karčios būtų.
Tai tiek šiam kartui to išgyvenimo Andalūzijos gamtoje meno.
Gero apetito :)

what's the Plan?/Planas-Chuliganas

So - what's the big plan?.. We flew from Lithuania (that's where I'm from :) to Faro, Portugal and hitchhiked to Spain. Right now I'm travelling through the Southern Spain volunteering in eco projects. Wwoofing so to say. If you don't know what wwoofing is, check this out. In few words - it's an opportunity to share your knowledge and experience helping in eco farms all over the world. You're getting food and roof in exchange for your help. But not only this - you're getting so much more :) - it's a kinda spiritual practise, I could say, like everything else in life..:) To try yourself, to try your dearest and nearest, to try what you are, what you can, and what you can't.. The most important to understand - what you really want..

Right now we are in Tarifa - the wind and surfing capital of Europe. We are living with Danny and Saira and helping them in clearing the garden and planting stuff. They have this big eco-farm, completely sustainable  in the terms of energy with their wind mill and solar panels. Although they are not actually growing their own food, mainly I think because of other businesses aside (they have several casitas for rent all year round, like agricultural tourism, and Saira has her own veg restaurant in town), but they want to and they are getting there. :)

Our main food here are mandarins and oranges, it's a season in Spain. Although their twice more expensive as in Portugal, but tastes as good :)

Taigi, koks tas didysis planas?.. - Iš Lietuvos atskridome į faro, Portugalijoj ir atitranzavome į Ispaniją. Šiuo metu mes savanoriaujame eko projekte, Andalūzijoje. Taip sakant, wwoof'inam. Jei nežinote, kas tai yra, prašom pasiskaityti čia. Jei trumpai - tai galimybė dalintis savo žiniomis ir patirtimi (o kartais tiesiog rankomis ir fizine jėga :) ekologiniuose ūkiuose aplink visą pasaulį. Mainais už tokią pagalbą, jūs gaunate pastogę ir maisto, dažniausiai čia pat užauginto. Bet ne tik tai, iš tiesų gaunate žymiai daugiau. Tai lyg dvasinė praktika, kaip ir turbūt viskas gyvenime. Išbandyti save, artimą žmogų, suprasti, kas tu, ką gali ir ko ne.. O pats svarbiausias dalykas - ko iš tiesų nori.

Šiuo metu esame apsistoję Tarifoje. Europos vėjų ir bangletininkų sostinėje. Gyvename su Danny ir Saira, padedam jiems tvarkyti sodą ir sodinti įvairius dalykus. Jie turi didžiulį eko ūkį, visiškai save išlaikantį energijos prasme, su vėjo malūnu ir saulės baterijomis. Tik v akad jie patys maisto sau nelabai augina, pagrinde manau dėl to, kad apsikrovę kitais darbais (turi keletą ištisus metus nuomuojamų namelių, kaip kaimo turizmas, o Saira miestukyje tvarko nuosavą vegetariško maisto restoarnėlį), bet jie nori augintis ir jiems nedaug trūksta :)

Pagrindinis mūsų maistas čia - apelsinai ir mandarinai, šiuo metu Ispanijoje jų sezonas. Ir nors dvigubai brangesni nei Portugalijoje, bet ne mažiau skanūs.

the Start/Pradžia

This was made for sharing.. Thoughts, emotions, hugs - always something warm and lucid.. About what I love, what I care.. What keeps me going.. For today it's - raw food, yoga, permaculture, growing inside..All kinds of crafts.. And Travels.. Those changing places, smiles, roads never walked before.. Let the journey begin..:)

Čia atsiradau, kad dalintis.. Mintimis, jausmais, apsikabinimais - visada šiltai ir skaidriai.. Tuom, ką myliu, tuom, kas man svarbu.. Iš ko susideda mano dienos.. Šiandien tai - gyvas maistas, joga, gamta,  augimas viduj.. Visokiausi rankdarbiai.. Ir kelionės.. Tos besikeičiančios vietos, šypsenos, niekad anksčiau neminti keliai.. Teprasideda..:)