Visai neseniai, kai gyvenau mažame miestelyje (Jonavoje) ir dabar, kai gyvenu kaime - vis sulaukiu klausimų, ar lengva ar sunkiau sveikai, augalingai maitintis. Nes mažam miestelyje ar kaimuke tikrai nėra parduotuvių su visais augaliniais pasirinkimais, o tuo labiau restoranų ar kavinių, nėra to lengvo ir patogaus maisto pristatymo į namus. Daug ko nėra. Tačiau daug kas ir yra. Labai daug kas :)
Tiesą pasakius, niekada nejaučiau kažkokių mitybos apribojimų, susijusių su gyvenamąja vieta. Netgi atvirkščiai.
Gyvenimas kaime, pirmiausiai ir akivaizdžiausiai džiugina galimybėmis užsiauginti savo paties maisto. Ir nors pagrindinės lietuviškos daržovės ir vaisiai - bulvės, morkos, burokėliai, svogūnai, pomidorai, moliūgai, cukinijos, obuoliai, avietės - ne tokie ir brangūs, aš jaučiu didžiulę prabangą, kad galiu juos valgyti garantuotai ekologiškus, užaugintus savo darže, sode ir ištisus metus. Dar auginu prieskonines žoleles, aštrius pipirus, paprikas, smidrus, vaistažoles arbatoms ir kale'us - garbanotuosius kopūstus kokteiliams. Šiais metais beveik pabaigėme sodinti didžiulį sodą, kur auga šilkmedžiai, graikiški riešutmedžiai, abrikosai, trešnės, vyšnios, kriaušės, slyvos, lazdynai ir žinoma, obelys bei kriaušės. Ojei, kaip bus gera, kai jie pradės duoti vaisių.
