kreminė cukinijų ir kokoso pieno sriuba

Nežinau kaip jums, bet man atšąlus orams, atėjus jau tam tikram, rudeniškam, lietuviškam orui, visad norisi ko nors šilto ir jaukaus (ir skanaus). O dar visad norisi sunaudoti tas rudens gėrybes, kurių šiuo metu pilna, kaip kad cukinijas ir moliūgus, kad zanic nenueitų. Tai vieną dieną, beplanuodama ką gaminti pietums, įvertinus šaldytuvo turinį ir radus pradarytą skardinę kokosų pieno, kurį, kaip žinia, irgi reikia sunaudot greitai, šiek tiek paieškojus įkvėpimo internete radau, kad taip - cukinija su kokosų pienu labai net dera. Ir žinot ką - dera - ne tas žodis :)

mano dienos režimas laimingam, sveikam, energijos pilnam gyvenimui

Nežinau ar toks straipsniukas bus kažkam įdomus, o galbūt kaip tik įkvėps, bent jau taip veikia mane, kai žiūriu panašius video youtube arba skaitau kitų blogger'ių post'us.

Aš mėgstu turėti rutiną. Parašiau tą sakinį, perskaičiau ir pagalvojau, kad norėčiau turėti tos rutinos dar daugiau savo gyvenime. Daugeliui tai asocijuojasi su kažkuo neigiamu, nuobuodžiu, tačiau anglų kalboje pirmutinė šio žodelio reikšmė tiesiog - įprasta arba pasikartojanti veiksmų tvarka. Man, asmeniškai, rutina (arba režimas) reiškia struktūrą, stabilumą, o dienos rutina - visos dienos stuburą, ašį. O dar man rutina asocijuojasi su dalykais, kuriuos noriu daryti dėl kažkokių man svarbių priežasčių, kurių rezultatas gal ne visada išryškėja dabartyje, ir dėl to tai ne visada malonu ar lengva, tačiau tai lyg pamatas namo (arba gyvenimo) statyboje.

Mėgstu kai diena turi struktūrą ir stengiuosi, kad ji keistųsi kiek įmanoma mažiau net jei aš keliauju, atostogauju ar darau kažką neįprasto. Tuo pačiu mėgstu gyventi autentiškai ir spontaniškai, iš pajautimo. Todėl struktūrą turi tik mano rytai ir vakarai.

papildai papildukai

Galbūt vasara ne pats tinkamiausias metas šitam straipsniui, bet kai ateina įkvėpimas tai ką jau bepadarysi. Noriu papasakoti, pasidalinti ir iš jūsų išgirsti apie papildus. Dabar, žinoma, patys geriausi papildai - sauja mėlynių tiesiai į burną. Tačiau neseniai turėjau šiokių tokių problemų su sveikata, manau pagrinde dėl streso ir daug kelionių, kurias gal reikėtų ir pristabdyt, bei permainų, kurias sukontroliuot sunkiau - ir labai stipriai padėjau sau be vaistų, bet vien papildų pagalba.

Aš šiaip apskritai labiau esu iš tų žmonių, kurie naudoja natūralius papildus, ta prasme kuo mažiau perdirbtus, pilnoje formoje - kaip kad pvz. įvairios sėklos (kanapių, linų sėmenų) ar spirulina, taip pat aišku išvis geriausia valgyti savo ar kitų gerų žmonių švariai užaugintą maistą, kuriame visko ko reikia yra ir nėra ko nereikia, tada gal visai nieko papildomo nebereikės. Tik deja ne visada pavyksta.. Ypač keliaujant, kaip jau minėjau ar jei reikia kokioj stovykloj, uždaroj bendruomenėje, mokymuose apsistoti, kur tiesiog tenka prisitaikyti - mano dažniausiai visos vasaros taip ir praeina.

Taigi yra keletas sukurtų, pagamintų, bet vistiek natūralių, iš gamtos papildų, kuriuos aš naudoju dėl skirtingų priežasčių ir noriu pasidalinti. 

Pirmiausia pavasarį ir rudenį stengiuosi sugerti antiparazitinį kompleksą, esu atradusi labai gerą kompaniją, kur vien tik žolelių pagrindu labai kokybiški papildai, juos atsivežu iš Ukrainos (beja už mėnesio vėl ten vyksiu ir galėsiu visiems norintiems taip pat atvežti, dar bus atskiras skelbimukas), tai tuos ir naudoju. Nuo jų iškart visad pajaučiu skirtumą - per kelias dienas išsivalo oda ir visiškai dingsta potraukis saldžiam skoniui, dėl to net neabejoju kad jie veikia, lygiai taip pat stipriai jaučiu, kai neturiu galimybės jų gerti. Daugiau priežasčių kodėl mums reikalinga gerti antiparazitinius papildus esu kažkada pasidalinusi štai čia.  

Kai stipriau nusilpsta imunitetas, ypač šaltuoju periodu, ir bando kabintis peršalimai pirmiausia ką darau - didelėm dozėm geriu natūralų vitaminą C. Jei turiu, tai aišku valgau daug spanguolių ar bruknių ar juodųjų serbentų uogų, bet jei neturiu - ieškau vitamino C išgauto ne cheminiu būdu, bet iš vaisių ar uogų miltelių. Paskutinį kartą gėriau tokį ekologišką vitaminą C iš acerolos vaisių, iš biovaistine.lt - labai patiko. Kitų firmų tokios sudėties turbūt Lietuvoje net ir neradau kur įsigyt. Anskčiau dar siųsdavau iš iHerb.com. bet paskui tas natūralus vitaminas C ten dingo. 

Karts nuo karto, kokį kartą į metus būna sugeriu pakuotę multivitaminų moterims. Šį pavasarį pabandžiau ekologiškus, natūralius vitaminus moterims Viridian vėlgi iš biovaistine.lt ir irgi labai patiko. Apskritai Viridian yra turbūt vienas iš nedaugelio brand'ų, kur galima įsigyti Lietuvoje - ekologiškų papildų iš natūralių šaltinių, iš maisto medžiagų. Pirmiausia, ką pastebėjau pradėjusi gerti šiuos Viridian papildus - ciklas sutrumpėjo du kartus ir tapo beveik nepastebimas, taip pat jautėsi dielis skirtumas ant odos. Kadangi tuo pačiu metu pavasarį naudoju daug laukinių žolių, vaistažolių su kokteiliais kitokio poveikio stipresnio nepajaučiau. 

veganiškas bananinis pyragas be miltų, kiaušinių ir cukraus (ir jei norisi - be riebalų taip pat)

Mano vienas mėgiamiausių pyragų, kai norisi kažko skanaus, arba kai laukiu svečių, arba kai einu į  svečius ir ypač jei turiu nedaug laiko - taip, perskaitėt pavadinime - bananinis pyragas, arba bananinė duona, jei versti tiesiogiai iš anglų kalbos. Duona turbūt todėl, kad jo recepte beveik niekada nebūna cukraus, nes bananai priduoda visą reikiamą saldumą. Aš ilgą laiką naudojau tokį paprastą receptuką, o dažnai tiesiog gamindavau iš akies, kol visai netyčia, šiandien, užsinorėjusi kažko skanaus (argi ne taip prasideda visos gražiausios kulinarinės pasakos) ir norėdama sunaudoti ilgą laiką stovinčius spintelėje migdolų miltus, pagalvojau - kodėl gi ne? Ir gavosi tiesiog šedevras. O kad tas šedevras veganiškas, be jokio pridėtinio cukraus ar sirupo, be gliuteno - nuo to jis dar šedevriškesnis.

beveik angliški pusryčiai

Mano sesutė kažkada mokėsi Anglijoje. Ir žinoma aš ją ne kartą lankiau. Ją lankiau ir taip be progos keliavau, o vieną kartą iš vis netyčia į ten buvau nuskridus, tik čia jau kita istorija. Visada kai ten lankiausi atsimenu maistą, kažkaip viskas man ten tiko, tuo labiau kad tai buvo seniai, tada dar buvau visavalgė, bet pamenu tą mažų gatvyčių, mažų namelių atmosferą. Pamenu pusryčius su sese saulėtoj virtuvėj su atdarom durim į kiemelį. Ir visad man po, to ta frazė angliški pusryčiai tokią nostalgiją sukelia. Nors iš tiesų tie tikri angliški pusryčiai - tai visiška nesveiko maisto bomba. Bet galima juos gaminti ir kitaip :) Sveikai. Ir paliekant tą pačią nostalgiją.

Tai vat tą ir bandžiau padaryti. O iš tiesų tai dalinuosi su jumis penkiais receptais viename, visi šie receptai mano labai mėgiami, senai gaminami ir puikiai tinka ne tik komplekte, bet ir po vieną arba kituose deriniuose :) Svarbiausia šiuo atveju - time management, arba laiko kontrolė, aš rašysiu ta tvarka, kaip aš ruošiu, kad viskas būtų šilta ir vienu metu baigtųsi gamintis. Receptas - dviems porcijoms.

"Solidu" muilai šampūnai

Pradžioje planavau pasidalinti tik post'u Facebook'e, ir tik kitoje Zero Waste Lietuva grupėje. Bet išbandžius, tiesiog negaliu neskambinti visais varpais. Nes tai nuostabu. Lietuviška. Ir tai - tai, ko taip seniai ieškojau.

Bet iš pradžių - nuo pradžių. Jau n metų, na gal kokius penkis.. mažiausiai, ieškojau šampūno. Ne šiaip sau šampūno, mano reikalavimai (ne tik šampūnams) tokie dažniausiai aukštokoki būna, norėjau, kad jis būtų geros sudėties, daugiau mažiau natūralus, tiktų mano plaukams (kas jau savaime sudėtinga, nes mano plaukams kažkas vieną dieną tinka, kitą - jau žiūrėk ne), bet svarbiausia - aš ieškojau zero waste alternatyvos, kieto šampūno ar kažkokios priemonės, kad nereiktų pirkti ir išmetinėti plastikinės pakuotės reguliariai.

Ir ko tik man neteko išbandyti.. Esu plovusi galvą ir moliu, ir soda, ir kietu muilu - šampūnu.. Ir gamintu rankų darbo ir iš Amerikos siunčiaus.. Žodžiu, aš buvau nusiteikus ryžtingai. Rasti. Bet neradau. Iki dabar. Ne visada to ryžto pakanka.. Nors aš jo ir daug turėjau, tiek daug, kad labai gerai atsimenu (turbūt niekad nepamiršiu), kaip prieš kelis metus bandžiau pripratint savo plaukus prie kieto muilo šampūno, juos gamino mano draugė, ji šiaip gamina muilus, bet darė ir tuos. Muilai jos nerealūs, tas šampūnas irgi labai kvepėjo ir viskas su juo buvo gerai.. Tiesiog - jis neatliko savo paskirties. Bet iš to ryžto, prisiskaičius, kad plaukai turi persiorientuoti, priprasti, aš juos ir save kankinau cielus du mėnesius. Po dviejų mėnesių pripažinau pralaimėjimą. Plaukai nepriprato. Bet aš išsiugdžiau be galo daug kantrybės, nes visą tą laiką jausmelis buvo ne koks. Plaukai tokie buvo ne tai kad neišplauti, bet lyg dar specialiai suriebalinti kažkuo, o paskui paplauti, bet be rezultato.. Žodžiu - sunkiai apibūdinama ir nepakartojama (ir nesinorėtų). Nors skalavau su actu obuolių ir t.t. - nieko gero nebuvo.  Tada - susitaikiau, nes kas belieka.. tiesiog pirkdavau eko šampūnus ir mesdavau į plastiko konteinerį pakuotes.. 

Kol nesuradau "Solidu"!!! 

naminė granola

Noriu pasidalinti labai skanios naminės granolos receptuku. Stengiuosi visada turėti spintelėje, jei sandariai uždaryta stikliniame inde - galiojimas neribotas. Ištiesų, nežinau ar neribotas, iki to niekas dar neišlaukė pas mane namuose. :) 

Taip pat puikiai tinka dovanai einant į svečius, supilkit į stiklainį, gražus kaspinėlis, ir - wolla :) Sveika, zero waste, netgi prabangi, nes rankų darbo - dovanėlė.

Šis receptas yra toks kaip basic'as, galima keisti skonį dedant papildomai džiovintų vaisių ar riešutų, ar sėklų - ir kaskart išgauti naują skonį. 

Kaip galima skanauti granolą:

• su veganišku jogurtu;
• su veganišku pienu;
• puošti ir skaninti kokteilį dubenėlyje;
• kaip užkandukas į kelionę;
• skaninti bananinius ledus;

Sorų ir moliūgo košė su datulėmis

Soras pamėgau, kai gyvenau Ukrainoje. Jas ten visi labai mėgsta, daug visko daro su jom, net pvz įdarą blyneliams ar bandelėms. Visaip išradingai ir kartais keistai panaudoja. Tai ir man jos nustojo būti tuo papūgų maistu iš vaikystės ir patapo - tiesiog maistu. 

Šiaip soros yra be galo vertingos ir maistingos, tikrai daugiau nei ryžiai kokie. Pirmiausia tuo, kad sorose yra labai nedaug gliuteno, todėl jos lengvai virškinamos ir nesukelia jokių alerginių reakcijų. Sorų košėje gausu nepakeičiamųjų amino rūgščių, kurios yra pagrindinė medžiaga mūsų raumenims bei odos ląstelėms. Taip pat gausu įvairių B grupės vitaminų, bei A ir E vitaminų ir daug magnio. Dėl to puikiai tinka sportuojantiems :) O dar sorų košė organizmui tiekia geležį.

Aš naudoju soras sriubose, taip pat kepdama veganiškus kotletukus dažnai virtas soras naudoju kaip pagrindą, dar labai puikiai tinka apkepui. Man patinka, kad šias kruopas galima naudoti tiek saldžiuose, tiek pikantiškuose patiekaluose. Bet dažniausiai, vis dėlto, tiesiog verdu košę.

Blynai su mėlynėmis ir citrinų eteriniu aliejumi

Artėja blynų diena. Arba varymo-Žiemos-iš-kiemo diena. Arba Užgavėnės. Pas mus Jonavoje, atsimenu iš paauglystės, kai dar vaikščiodavo vaikai vakare, per Užgavėnes, persirengę ir prašydavo skanėstų, buvo populiarus toks eilėraštukas: "Mes čigonai Jonavos / prašom blynų ir kavos." Niekas nedainuodavo dažniausiai, nešokdavo ar kažką - bet šitą eilėraštį būtinai pasakydavo. 

O dar turiu svajonę kada nors sudalyvauti Užgavėnių šventėje Rumšiškėse, ten tiek visko vyksta ir labai smagu. Bet kol kas vis nesigauna.

Ir tenka blynus kepti pačiai. Aišku, negaliu sakyti, kad labai dėl to liūdžiu.  Blynus kepu dažniausiai - savaitgalio rytą. Man tai tokie - karališki pusryčiai.. iš vaikystės. Kai pradėjau gaminti veganiškai, užtruko šiek tiek laiko, kol ištobulinau receptą, bet dabar - visada pavyksta. 

O po šio paskutinio blynų kepimo galiu pasakytim, kad perkėliau viską į next level. Aukštesnį lygį. Paslaptis - slaptas ingridientas (ne toks jau slaptas, jei nurodytas recepto pavadinime). Bet apie viską iš pradžių.

Patiems skaniausiems blynams gyvenime, sveikiems, be kiaušinių ar pieno produktų, jums reikės (dviems porcijoms - 6 didokiems, storokiems blynams):

Šiltos morkų ir jūržolių salotos su tofu ir avokadu

Turbūt kiekvienas, mėgstantis gaminti, savo spintelėje turi produktų, kurie "sveiki", būtų sveika juos valgyti, bet nelabai aišku kaip ir su kuo. Todėl tie produktai taip ir užima garbingą vietą virtuvėj, bet ne skrandyje. 

Tai vat tokia ir jūros kupūstų istorija mano spintelėje. Ne pirmą kartą jų nusiperku, skirtingų firmų, bet vis su jais kažkas arba ne taip, pvz. neužtenka mirkyti, o dar reikia virti, arba jie po ilgo beprasmio tokio pasibuvimo tiesiog kažkur dingsta.. 

Šįkartą, betvarkydama spinteles, vėl jų radau ir ne, galvoju, aš vistiek sugalvosiu kaip juos panaudot - ir skaniai panaudot, ne bet kaip. Na ir ką - sugalvojau. :) Per kelis kartus ištobulinau iki tobulybės ir dalinuosi:

Šildanti ir soti marokietiška lęšių bei saldžiųjų bulvių sriuba

Šiandien visa diena - sutapimų metas. Sutapimai prasidėjo jau vakar. Taip, aš žinau, kad sutapimų nebūna. Galiu, žinoma, ir tikraisiais vardais vadinti - šiandien stebuklų metas. :)

Ryte tvarkiau spintelę ir pamačiau, kad joje, nuo neatmenamų laikų, slępiasi daug lęšių. Grįžinėdama namo pietauti, sugalvojau kad gaminsiu sriubą. Prisiminiau, kad nėra bulvių. Bet yra saldžiųjų bulvių. Tingėjau papildomai eiti į parduotuvę, tai pagalvojau - tebūnie. Aš juk mėgstu naujus skonius. Pažiūrėjusi internete, ar toks skonių derinys geras pasirinkimas, pamačiau, kad toks patiekalas ne tik kad egzistuoja - tai tradicinis Maroko valgis. Tiesą pasakius, esu kelis mėnesius gyvenusi Maroke ir ten tokio dalyko niekada neteko ragauti. Bet - internetas visažinis, patikėsim. Viso to pasekoje - gavosi nuostabi tiršta, tokia grynai žiemiška, kvapni ir soti sriuba.