naminė granola

Noriu pasidalinti labai skanios naminės granolos receptuku. Stengiuosi visada turėti spintelėje, jei sandariai uždaryta stikliniame inde - galiojimas neribotas. Ištiesų, nežinau ar neribotas, iki to niekas dar neišlaukė pas mane namuose. :) 

Taip pat puikiai tinka dovanai einant į svečius, supilkit į stiklainį, gražus kaspinėlis, ir - wolla :) Sveika, zero waste, netgi prabangi, nes rankų darbo - dovanėlė.

Šis receptas yra toks kaip basic'as, galima keisti skonį dedant papildomai džiovintų vaisių ar riešutų, ar sėklų - ir kaskart išgauti naują skonį. 

Kaip galima skanauti granolą:

• su veganišku jogurtu;
• su veganišku pienu;
• puošti ir skaninti kokteilį dubenėlyje;
• kaip užkandukas į kelionę;
• skaninti bananinius ledus;

Sorų ir moliūgo košė su datulėmis

Soras pamėgau, kai gyvenau Ukrainoje. Jas ten visi labai mėgsta, daug visko daro su jom, net pvz įdarą blyneliams ar bandelėms. Visaip išradingai ir kartais keistai panaudoja. Tai ir man jos nustojo būti tuo papūgų maistu iš vaikystės ir patapo - tiesiog maistu. 

Šiaip soros yra be galo vertingos ir maistingos, tikrai daugiau nei ryžiai kokie. Pirmiausia tuo, kad sorose yra labai nedaug gliuteno, todėl jos lengvai virškinamos ir nesukelia jokių alerginių reakcijų. Sorų košėje gausu nepakeičiamųjų amino rūgščių, kurios yra pagrindinė medžiaga mūsų raumenims bei odos ląstelėms. Taip pat gausu įvairių B grupės vitaminų, bei A ir E vitaminų ir daug magnio. Dėl to puikiai tinka sportuojantiems :) O dar sorų košė organizmui tiekia geležį.

Aš naudoju soras sriubose, taip pat kepdama veganiškus kotletukus dažnai virtas soras naudoju kaip pagrindą, dar labai puikiai tinka apkepui. Man patinka, kad šias kruopas galima naudoti tiek saldžiuose, tiek pikantiškuose patiekaluose. Bet dažniausiai, vis dėlto, tiesiog verdu košę.

Blynai su mėlynėmis ir citrinų eteriniu aliejumi

Artėja blynų diena. Arba varymo-Žiemos-iš-kiemo diena. Arba Užgavėnės. Pas mus Jonavoje, atsimenu iš paauglystės, kai dar vaikščiodavo vaikai vakare, per Užgavėnes, persirengę ir prašydavo skanėstų, buvo populiarus toks eilėraštukas: "Mes čigonai Jonavos / prašom blynų ir kavos." Niekas nedainuodavo dažniausiai, nešokdavo ar kažką - bet šitą eilėraštį būtinai pasakydavo. 

O dar turiu svajonę kada nors sudalyvauti Užgavėnių šventėje Rumšiškėse, ten tiek visko vyksta ir labai smagu. Bet kol kas vis nesigauna.

Ir tenka blynus kepti pačiai. Aišku, negaliu sakyti, kad labai dėl to liūdžiu.  Blynus kepu dažniausiai - savaitgalio rytą. Man tai tokie - karališki pusryčiai.. iš vaikystės. Kai pradėjau gaminti veganiškai, užtruko šiek tiek laiko, kol ištobulinau receptą, bet dabar - visada pavyksta. 

O po šio paskutinio blynų kepimo galiu pasakytim, kad perkėliau viską į next level. Aukštesnį lygį. Paslaptis - slaptas ingridientas (ne toks jau slaptas, jei nurodytas recepto pavadinime). Bet apie viską iš pradžių.

Patiems skaniausiems blynams gyvenime, sveikiems, be kiaušinių ar pieno produktų, jums reikės (dviems porcijoms - 6 didokiems, storokiems blynams):

Šiltos morkų ir jūržolių salotos su tofu ir avokadu

Turbūt kiekvienas, mėgstantis gaminti, savo spintelėje turi produktų, kurie "sveiki", būtų sveika juos valgyti, bet nelabai aišku kaip ir su kuo. Todėl tie produktai taip ir užima garbingą vietą virtuvėj, bet ne skrandyje. 

Tai vat tokia ir jūros kupūstų istorija mano spintelėje. Ne pirmą kartą jų nusiperku, skirtingų firmų, bet vis su jais kažkas arba ne taip, pvz. neužtenka mirkyti, o dar reikia virti, arba jie po ilgo beprasmio tokio pasibuvimo tiesiog kažkur dingsta.. 

Šįkartą, betvarkydama spinteles, vėl jų radau ir ne, galvoju, aš vistiek sugalvosiu kaip juos panaudot - ir skaniai panaudot, ne bet kaip. Na ir ką - sugalvojau. :) Per kelis kartus ištobulinau iki tobulybės ir dalinuosi:

Šildanti ir soti marokietiška lęšių bei saldžiųjų bulvių sriuba

Šiandien visa diena - sutapimų metas. Sutapimai prasidėjo jau vakar. Taip, aš žinau, kad sutapimų nebūna. Galiu, žinoma, ir tikraisiais vardais vadinti - šiandien stebuklų metas. :)

Ryte tvarkiau spintelę ir pamačiau, kad joje, nuo neatmenamų laikų, slępiasi daug lęšių. Grįžinėdama namo pietauti, sugalvojau kad gaminsiu sriubą. Prisiminiau, kad nėra bulvių. Bet yra saldžiųjų bulvių. Tingėjau papildomai eiti į parduotuvę, tai pagalvojau - tebūnie. Aš juk mėgstu naujus skonius. Pažiūrėjusi internete, ar toks skonių derinys geras pasirinkimas, pamačiau, kad toks patiekalas ne tik kad egzistuoja - tai tradicinis Maroko valgis. Tiesą pasakius, esu kelis mėnesius gyvenusi Maroke ir ten tokio dalyko niekada neteko ragauti. Bet - internetas visažinis, patikėsim. Viso to pasekoje - gavosi nuostabi tiršta, tokia grynai žiemiška, kvapni ir soti sriuba.  

Ieva bando: "nauja" virtuvė su foxypaint (prieš ir po)

Taip, čia nebus maisto įrašas. Ir net ne sveikos gyvensenos. Tačiau, kadangi mano interesai visada platūs ir į jų lauką, jau labai seniai patenka turbūt viskas, kas nors kažkiek susiję su ekologija, sąmoningu gyvenimo būdu, vartojimo mažinimu ir... zero waste lifestyle. 

Visi pastarieji, išvardinti dalykai yra apie pakartotiną panaudojimą, senų daiktų sutaisymą, o ne iš karto bėgimą ir pirkimą naujų. Tai va, apie tai ir rašysiu. 

Apie pakartotiną panaudojimą savo virtuvės. Taip, taip, projektas nemažas, dėl to ir tempėsi taip nuo pavasario. Kadangi iki šiol daug keliaudavau, butuko remontai nebuvo prioritetas, bet šiek tiek nusėdus po kelionių labai norėjau truputį atsišviežint. Neskausmingai, nebrangiai ir nesunkiai. 

Mano virtuvė nuo senų senų laikų buvo iškalta lentutėm, kurios lakuotos ir kaip žinia su laiku tampa tokios ryškios oranžinės, visai ne medžio ir nelabai gražios spalvos. Sugalvojau, kad būtų fainai jas tiesiog nudažyt šviesiai, kažkokiu baltu atspalviu. Ir žinoma, būtų smagu, jei nereiktų nieko šveisti, gramdyti to lako, nes lentelės nelygios, o su tokiais krašteliais, žodžiu, jei būtų tekę šveisti, tai projektas visai nebūtų įvykęs. Skaitinėjaus internete kelias dienas, skambinaus į parduotuves ar yra tokių dažų, niekas man nieko naudingo nepapasakojo. Kol netikėtai užtikau lietuvių įkurtą kompaniją, Foxy Paint, gaminančią būtent tokius dažus, kokių man reikia ir skirtus būtent daiktų atnaujinimui. Taip pat, visiems paviršiams: metalui, medžiui, betonui, you name it. Vandens pagrindu, bekvapius, kuriuos galima tepti tiesiai ant daikto, nesvarbu ar jis dažytas, ar lakuotas, ar dar kažkoks.

Tai jau kelis mėnesius tie dažai stovėjo mano virtuvėj, garbingoj vietoj, ant akių, kad aš vis nepamirščiau. Bet kaip kaip jau minėjau - projektas rimtas, tad ir užtruko. Kol nusprendžiau tiesiog atsipalaiduot ir dažyt po vieną sieną, nes viskam iškarto niekaip negalėjau rasti nei laiko nei jėgų.

Taigi, prieš pradedant viskas atrodė taip:

O pabaigus, šitaip:

Ką aš galiu pasakyti apie dažus: man be galo patiko. Pirmiausia labai patiko kaip jie atkeliavo: popierinėj dėžutėj ir užklijuoti ne plastikine lipnia juosta, o popierine - žodžiu viskas labai ecology ir zero waste oriented. O dar, kadangi jie vandens pagrindu, jokių įrankių nereikėjo išmesti: kiekvieną kartą tiesiog išplaudavau vandeniu volelį, šepetėlį, talpą ir naudodavau kitą kartą.

Spalva taip pat man labai patiko, naudojau 16 numerį, nordic white. Tiesa iš pradžių, reikėjo priprasti, nes labai jau balta atrodė, bet pati taip norėjau, jei daryčiau antrą kartą, gal rinkčiaus gelsvą kokią, šiek tiek linxmesnę. 

Patys dažai absoliučiai atitinka aprašymą: tikrai nereikia nieko gruntuoti, šveisti, keisti. Visai nesmirda! Turi lengvą kvapą, bet nėr to tokio acetono, ar chemijos kvapo kaip būna ir tikrai galima tam pačiam kambary viską sau daryt, ką nori. Labai greitai džiūna. Matiniai, ko aš norėjau. Bet labiausiai man patiko jų skalsumas, kadangi dengiamas jau padengtas paviršius, matyt todėl dažų reikia labai nedaug, aš naudojau volelį, o tarpams - teptuką. Pradžioj su teptuku dažiau tuos tarpus, o paskui su voleliu. Voleliu tepiau du sluoksnius, nes mano patamsėjusios lentutės persimušė, tačiau vistiek dažų užteko, pagal foxy paint puslapy nurodytus kiekius reikalingus tam tikrai kvadratūrai, ir dar liko. Nes na tikrai skalsūs, Galvoju nusidažyti iš vytelių pintą tokią senovinę lempą dar taip pat baltai :)

Tikrai galiu rekomenduoti, neturiu jokių neigiamų atsiliepimų, nei pastebėjimų. Anei vieno. Nors susisiekus su įkūrėja, ji rekomendavo iš pradžių mažą plotelį nudažyti, kad galbūt gali keistis spalva dažų, nuo to seno acetoninio lako, kuriuo dengtos buvo mano sienos. Bet kai man jau užėjo noras dažyti, tai aš jau nenorėjau jokių pasibandymų. Ir nieko neatsitiko, puikiai pasidengė. 

Nuostabūs dažai, labai gražios, pastelinės spalvos, jokio vargo, vien tik teigiami atsiliepimai ir net plojimai :) Mano visus lūkesčius atitiko ir dar taip maloniai nustebino skalsumu.

Jei reikės dar kažką perdaryti, keisti, tik šituos dažus naudosiu. Dar be galo džiugu, kad tai lietuviškas produktas ir iniciatyva. Galbūt kažkas dar esate juos išbandęs ir norite pasidalinti savo pastebėjimais ir atsiliepimais. Lauksiu komentaruose :)

Ne-silkė pataluose

Šis receptas laukė būti paleistas į platųjį pasaulį jau gerus porą mėnesių. Bet pabandyti jį pati, atkurti originalų, tačiau veganišką patiekalą rezgiau mintį turbūt ne vienus metus. Todėl, kad tai buvo vienas mano mėgiamiausių patiekalų, kiek tik save prisimenu. Idėjų kaip tai padaryti sėmiausių iš rusiškų maisto tinklaraščių. Nes tas patiekalas gi išvis ir tėra žinomas tik Rusijoje, Ukrainoje, bei buvusiose sovietų sąjungos šalyse.

Tokia, veganiška ne-silkė pataluose be galo tiks (dėl savo įspūdingos išvaizdos) pagaminti, pasiimti su savimi į velykinius (ar kokius kitus šventinius) pietus su šeimyna, draugais ir artimaisiais. Jūs tikrai turėsite ką valgyti ir, garantuoju, visiems be galo magės paragauti. Ypač visosm tetoms, dėdėms, seneliams, kas dar tuos laikus gerai atsimena.  Nes jo ne tik išvaizda fantastinė, bet ir skonis. Atitikimas su originaliu patiekalu sakyčiau (kiek atsimenu ) - 90 %.