Šiandien diena, kai Tokijo (o gal Maskvos) smogas pasiekė Lietuvą. Vėlyvas šeštadienio rytas, guliu lovoj su kakava, uždarytais langais ir dėkinga savo kambariniams augalams, kurie valo orą. Bei rašau jums receptą, kuriuo kažkada jau tikrai kažkur dalinausi, bet kai reikėjo pasitikslinti kiekius, niekur neradau. O jis iš tokių - kur verti prisiminti. Realiai tai receptas tobulo padažo makaronams, kurį gaminu, kai turiu daugiau laiko nei tiesiog atsukusi dangtelį šliūkštelti savo naminio pomidorų padažo. Mane jis sužavėjo savo kremine tekstūra, nors jame nėra jokių pieno produktų, taip pat - subtiliu skoniu, kuriame tiesiog viskas puikiai dera tarpusavyje.
Šį padažą dažniausiai naudoju spagečiams be gliuteno, tačiau jis tinka ir visokiems daržovių ar kruopų maltinukams pagardinti ir su bulvių koše ir dar bet kur - visur.
Taigi, dviem porcijoms jums reikės:
- vienos raudonos paprikos;
- pusės skiltelės česnako;
- kelių saujų anakardžių riešutų;
- druskos, pipirų.
Čia tokie baziniai pagrindiniai ingredientai ir aš dažniausiai gaminu būtent taip. Kartais, pagal nuotaiką dar pilu šlakelį alyvuogių aliejaus ar jau į suplaktą padažą beriu kokių Viduržemio regiono prieskoninių žolelių (kaip kad bazilikų, raudonėlio ar mairūno, o gal visų kartu) - kaip ir visi receptai, kaip ir visas maistas - tai yra kūryba. Tad nebijokit eksperimentuoti.
Padažui reikės iš anksto pasiruošti paprikas - kepti grilio režimu, 180 laipsnių temperatūroje, kol odelė vietomis pajuoduos; bei anakardžius - užmerkti juos bent 4 valandoms kambario temperatūros arba pusvalandžiui - verdančiame vandenyje.
Tada nulupkite atvėsusių paprikų odelę, minkštimą meskite į blenderį kartu su mirkytais anakardžiais, česnaku, druska, pipirais ir gal šaukštu vandens, kad lengviau susiplaktų. Viskas. Padažą maišome su pasirinktais, pagal instrukciją ant pakelio išvirtais makaronais, gardiname žolelėmis arba veganišku parmezanu ir mėgaujamės. Šitas padažas - tobulas potyris skonio receptoriams, tad labai rekomenduoju išbandyti.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą