Kakava ir meilė

Noriu pasidalinti savo nauja, visiška aistra ir net apsėdimu, sakyčiau - ceremonine kakava. Prieš kelias savaites svečiavausi pas savo draugę Linutę, ir visada, visada kai aš pas ją nuvažiuoju ar ji pas mane atvyksta - ką nors naujo išmokstu ir kažką nerealaus parsivežu, viduje, galvoje, o dažnai ir kuprinėje. Žinau, kad ir jai panašiai. Manau tokia ir turi būti tikrai draugystė - įkvėpimo ir palaikymo šaltinis.

Bet aš pradėjau apie kakavą. Tai va, kai pirmą kartą ji man pagamino tos kakavos, man širdis apsalo, tiesiogine prasme. Kakava energetiškai padeda atverti širdies centrą ir gydo meile. Aš esu pati bandžiusi gamintis kažką panašaus seniau, bet nemokėjau, nesigavo, nesupratau ir galiausiai sunaudojau tą kakavą į kokteilius. Gaila dabar. Nes pati kakava tikrai kartoka, gali būt net rūgštoka (nuo rūšies priklauso) - ir mažai kam savo natūralioj formoj gali patikt. Bet mano draugė mane pavaišino tokia moteriška, saldesne, paturbinta kakavos versija, kuri yra man metų (o gal ir ne vienų) atradimas. 

Pamenu kiek pas ją buvau - visą laiką norėjosi tos kakavos ir gaminome mes ją ne vieną kartą į dieną. Tai kaip man pasisekė, kad gimtadienio proga kaip tik šitos kakavos ir gavau dovanų nuo savo draugės. Grįžus namo ją ruošiu kasdieną, patapo mano dar vienu maloniu rytiniu ritualu.

Vaikystės maistas - virtinukai su mėlynėmis arba šaltanosiai

Mano vaikystės namuose, kai tik prasidėdavo mėlynės pirmiausia mes jas tiesiog valgydavome, bet kai jau atsivalgydavome - močiutė arba mama virdavo virtinukų su mėlynėm arba tokią mėlynių sriubą su naminiais leistiniais makaronais - zacirka vadindavosi. Ir tik po to jau visokias uogienes virdavo.

Šiais metais vos nepavėlavau į mėlynių vakarėlį. Tai todėl, kad pernai jų labai daug prisiuogavau ir prisišaldžiau, o tada jau buvau rami, kad šįmet nereikia. Bet šaltanosių reikia visada! Jei nebandėt - tai toks nuostabus šiltas, saldus patiekalas, labai tinkantis tingiems ir vėlyviems savaitgalio pusryčiams ar priešpiečiams. Man tai - toks tikrasis comfort food'as. 

O dar, ši virtinukų tešla labai lengvai pagaminama, visada pavyksta ir puikiai tinka su visais kitais įdarais. Aš dar mėgstu virtinukus su bulvių koše, grybais ar vyšniomis.

Veganiška galetė su slyvomis

Jau seniai ieškojau veganiško pyrago recepto, kurio sudėtis ir pagaminimas būtų paprasti, o skonis - subalansuotas ir geras. Norėjau kad nebūtų kietas, kad nebūtų sausas - ko, be pieno, kiaušinių ir sviesto ne visada pavyksta pasiekti. Tai va - suradau. O dar šio pyrago įdarui galima naudoti bet kokius vaisius ar uogas, nebūtinai slyvas. Man atrodo būtų be galo skanu su persikais, abrikosais, kriaušėmis, rabarbarais arba vyšniom, agrastais. Žodžiu - su VISAIS vaisiais ar uogomis :) 

Jis skanus ir šiltas (tada dar labai tinka su ledais) ir pravėsęs. Man patiko, kad laiko formą, neištęžta ir supjausčius.

O dar labai patiko, kad jam nereikia jokios formelės, tad patogu viešint kokiam kaime ar svečiuose pas žmones, kurie nelabai kepa kepinius ir neturi visokių rakandų.

Natūrali apsauga nuo erkių - pasidaryk pats

Aš esu didelė mėgėja pasidaryti viską pati. Kartais juokaujam su šeima, kad dar galėčiau išmokti siūti batus (beje, visai planuoju) ir tada jau tikrai viską galėčiau pasidaryt pati. O dar aš labai nemėgstu chemijos. Visom prasmėm. Net ir mokykloj mažiausiai mėgau ją iš visų dalykų :) 

Turbūt todėl, kad turiu ypatingai jautrią uoslę ir skonio receptorius. Būna net negaliu kvėpuot ir išbūt patalpoje su stipriai prisikvėpinusia moterimi, o jei - neduokdie, lifte.. Taip pat jei paragauju kažką iš maisto produktų, nežiūrėdama į etiketę galiu pasakyt ar sudėtis pakankamai natūrali ar ten jau bilenkiek bilenko pridėta. 

Bet taip pat labai mėgstu gamtą, mišką, uogauti, grybauti, o Lietuvoje šitaip atšilus žiemoms - erkės jaučiasi geriau nei bet kada. Taigi norint apsisaugot ir nenaudoti cheminių preparatų, kurie patenka į kraują ir kenkia ne tik erkei, bet ir mums patiems, o tuo labiau skiepų - lieka viena išeitis. Pačiai pasigaminti kažkokį natūralų erkių atstūmėją.