Mano mėgiamiausios dovanos - valgomos dovanos. Gal todėl, kad su jomis būna mažiausiai nesusipratimų, na, valgyt, juk patinka visiems, ir todėl, kad kažką skanaus kramsnojant visada maloniau ir kitas dovanas išpakuot, o jei tos valgomos dovanos pagamintos savo rankomis, įdėjus jų šilumos, laiko, meilės ir pastangų - tada jau tikros Kalėdos. Valgomas dovanas mėgstu ne tik gauti, bet ir dovanoti.
Mano tinklaraštyje galite rasti bent kelis puikius valgomų dovanų receptus, pirmą vietą, šių žiemos švenčių proga turbūt užimtų meduoliniai žmogeliukai, dar labai tiktų kūčiukai ir, žinoma, mano dažnai kepami, maistingi datulių sausainiai.
Bet dabar noriu pasidalinti dar vienu nuostabiu, kaip jau supratot iš pavadinimo, receptu su itališku prieskoniu. Įkvėpimą jam, kaip dažnai man pasitaiko - parsivežiau iš paskutinės kelionės. Prieš gerą mėnesį su drauge keliavome Maltoje, ir ten atvykus į Airbnb, mūsų laukė šeimininkės paliktas tokių biscotti pokelis, matėsi, kad jie iš mažos kepyklėlės ir buvo tokie skanūs, kad sutaršėm juos per kelias dienas. Paskui, aišku, radom pačios tą kepyklėlę ir pripirkom visiems (bei sau) tų puikiųjų sausainiukų lauktuvių į Lietuvą.
Pats biscotti pavadinimas reiškia - kepti du kartus. Taip ir darysim.
.jpg)
