Kol dėliojausi mintis, kaip čia gražiau suguldžius jas į eilutes, kad būtų aiškiau, kas sukasi mano galvoje paskutiniu metu, beveik netyčia atsiverčiau dabartinės lietuvių kalbos žodyną (o, kaip aš mėgstu žodynus), ir pirmas žodelio „praktika“ paaiškinimas jame net privertė nusišypsoti.
„Praktika – tikrovę keičianti veikla“.
Geriau nesugalvočiau. Iš tiesų praktika vadinu visas tas tikrovę keičiančias veiklas – visas jogas, meditacijas, visus pasižadėjimus sau, stengimąsi tapti geresniu, šviesesniu, vertesniu. Tačiau yra vienas "bet", tai turi būti praktikuojama - būti reguliaru, tapti kasdienybe, tik taip tai iš tiesų gali pakeisti realybę.
Praktikos gali būti pačios įvairiausios. Rimtesnės (susikaupimo prasme) ir visai linksmos, vaikiškos, išdykusios. Kažkada jau rašiau apie vieną tokią, mielą ir išdykusią, kai tolimoj šaly, kur apelsinai auga, sutikinėjau Kalėdas ir labai norėjau kažką visiems brangiems ir tuo metu tolimiems padovanoti. Ar pamenat stebuklingą Dėkingumo akmenuką? :)
Tai va, šįkart dar apie vieną praktiką, apie kurią nesenai perskaičiau mėgstamame tinklapyje ir nusprendžiau pabandyti. Ji be galo paprasta ir maloni, tikiuos taps mūsų tradicija :)
„Praktika – tikrovę keičianti veikla“.
Geriau nesugalvočiau. Iš tiesų praktika vadinu visas tas tikrovę keičiančias veiklas – visas jogas, meditacijas, visus pasižadėjimus sau, stengimąsi tapti geresniu, šviesesniu, vertesniu. Tačiau yra vienas "bet", tai turi būti praktikuojama - būti reguliaru, tapti kasdienybe, tik taip tai iš tiesų gali pakeisti realybę.
Praktikos gali būti pačios įvairiausios. Rimtesnės (susikaupimo prasme) ir visai linksmos, vaikiškos, išdykusios. Kažkada jau rašiau apie vieną tokią, mielą ir išdykusią, kai tolimoj šaly, kur apelsinai auga, sutikinėjau Kalėdas ir labai norėjau kažką visiems brangiems ir tuo metu tolimiems padovanoti. Ar pamenat stebuklingą Dėkingumo akmenuką? :)
Tai va, šįkart dar apie vieną praktiką, apie kurią nesenai perskaičiau mėgstamame tinklapyje ir nusprendžiau pabandyti. Ji be galo paprasta ir maloni, tikiuos taps mūsų tradicija :)
Vakare atsigulus į lovą, su vyru pasipasakojame:
2 dalykus, už kuriuos esame dėkingi (tą dieną, arba apskritai);
2 tądien nudžiuginusias smulkmenas arba kažkokius mielumus;
Jei lovos su niekuo nesidalinate – nebėda – tiesiog apmąstykite ir mintyse padėkokite. Galiu pasakyti, kad labai veikia. Labai praskaidrina, sušildo tamsokas žiemos dienas, dar geriau nei karštos arbatos puodelis ir vilnonės kojinės. O jeigu visus šituos reikalus sukombinuoti – arbatą, dėkingumą, vakarinius pokalbius prieš miegą – šviesos užteks ne tik jums patiems, bet ir visiems, kuriuos sutiksite kitą dieną. Pažadu. :) Pabandykit. Užkrauna kaip reikiant.
p.s. Pirmą dieną aš sugalvojau tiek visko, už ką esu dėkinga ir kas mane džiugino tądien, kad vyras prašė, išdalinti tą savaitei ar mėnesiui, bet ne vienam vakarui ir jau eiti pagaliau miegot :) Šviesių ir šiltų akimirkų jums.
Jonvabalių miškas iš štai čia. Magic magic everywhere.
