įkvėpimai :)

nourish yourself / pasivitamininimas

Šitaip begėdiškai užsitęsus žiemai, žaliavalgiaujantiems, o ir visiems kitiems turbūt iškilo šiokių tokių problemų.. Apart saulės šviesos labai trūksta žalėsių.. Šiltnamy špinatai ir salotos dar tik žvalgosi, dairosi, vos kelis lapelius iškišę..O parduotuvinės gėrybės taip akivaizdžiai jaučiasi tuščios ir beskonės, kad ima neviltis.. Žinoma, gamta nesnaudžia - ir šią savaitę jau skyniau garšvas, kiaulpienes, turėtų ir dilgėlių jaunų būti ir kitų gėlyčių/žolyčių.. Bet jų dar ne tiek daug, kad ir kokteiliams ir salotoms, ir.. užtektų.. Taigi, yra kelios produktyvios išeitys..

• Pirma - jau galima rasti pirmųjų garšvų, dilgėlių, kiaulpienių.. 
• Antra -  (bet čia tik kitiems metams:), prisiskinti ir susidžiovinti lauko žolių, kai jų pievos linguoja, su blenderiu sumalti į miltus ir šitaip visą žiemą galima sau kukuoti.. 
• Trečia išeitis - daiginti! Želmenis (tik avižų paaugę - jau kartokos), saulėgrąžas, žirnius.. 

Ir saulėgrąžas ir žirnius pirma mirkau, sudaiginu, o paskui sodinu į padėklus su žeme, tik saulėgrąžas dar reikia uždengus popierium prispausti su kokiom knygom keletui dienų, kad daigeliai tvirtesni išaugtų, lengviau įsišaknytų.. Stambūs saulėgrąžų daigai tikrai labai tinka kokteiliams, tiesa, man pradžioj reikėjo prie to skonio priprast, nei tai saulėgrąžų aliejus, nei tai kartumėlis kažkoks.. bet tiesiog pradėjau šiek tiek mažiau jų dėti, o įberti spirulinos ir skonio klausimas išsiprendė.. O žirnių daigeliai išvis labai saldūs, vienus galima maumoti..

Tai ką? - Pasivitamininkim!

P.s. žalio kokteilio receptas: keli bananai ir gera sauja saulėgrąžų daigų, bei šaukštelis spirulinos arba keli obuoliai, kelios kriaušės, gera sauja saulėgrąžų daigų ir šaukštelis spirulinos. Be spirulinos galima puikiai apsieiti.

***

Winter's here, in a cold climate zone, are always too long, not only for raw fooders, but for everybody, I guess. The absence of sun and fresh greens sometimes is devastating.

Baby spinach and lettuce in my greenhouse are only starting to peep out. And all the green goodies in the shop just feel plain and tasteless and vitamin free.. Of course, nature is already waking up – this week I have picked some ground elder and dandelion. I think, there should be some young nettles and some other tasty wild stuff already.. But it is still not enough for the daily smoothies and salads..

Luckily there are some great ways out. Firstly (but it will be only for the next year) – in spring, summer or even early autumn pick up and dry up as many edible herbs as you can – I’ve done that last year and now I’m really appreciating it every morning in my smoothies. My friend was making greens flour from that (just blend the dried goodies in your Vitamix), maybe it’s more convenient to store (in a jar), but I prefer whole dried herbs; it just works better for me that way...

The second option is - to sprout! Wheatgrass, peas, sunflowers seeds – everything :) The last too – I always soak overnight and then transfer onto the pallet or some dish with a little bit of soil. It’s better for sunflower seeds when you press it with something heavy (books) for the first few days, that way, little sprouts grow stronger, get stronger roots.. Thick sunflower sprouts are really great for smoothies, you can always add some spirulina, as I do, if it tastes too much sunflowery.. And pea sprouts are so sweet that I just eat it alone :)

So.. Nourish Yourself! Now you know how to.

P. s. the recipe for this green smoothie: few bananas, a good handful of sunflower sprouts, a teaspoon of spirulina and a few apples or some pears.

Žemės dienos rankdarbiai

Šią savaitę buvo Žemės diena ir mes su vaikais šventėme :) Pasodinau kiekvienam į vazonėlį/tualetinio popieriaus kartonėlį po baziliką, vistiek juos persodint reikėjo, o vaikams kiek džiaugsmo. Dabar visi rūpinasi, laisto, kalbasi, laukia, kada mažyliai paaugs ir galės namo parsinešti.

Beje, iš tų tualetinio popieriaus kartotinių ritinėlių, galima ne tik vazonėlių persodinimui pasigaminti (tiesa, nepamirškit užkimšti antro galo popieriaus gumuliuku, kad žemės nebyrėtų, o paskui sodinti galima tiesiai į žemę); galima dar labai lengvai žirklių ir karštų klijų pagalba pasidaryti vat tokį vat meną ant sienos (žemiau)..

Siūlau pasigaminti :)

tyla dienoje/diena tyloje

Iš dienoraščio: sėdžiu triukšmingame, pilname žmonių Kijevo centrinės stoties skruzdėlyne ir skanauju įkvepiantį laišką apie tylą:

"Tyliausia pasaulyje revoliucija

Ko jūs galėtumėt atsisakyti, žinodami jog tai negrįžtamai praturtins jūsų gyvenimą? Aš atsisakiau žodžių.

Tyla mane pasikvietė prieš 16 metų, kai vaikščiojant Cape Cod'o paplūdimiu, man staiga kilo nenumaldomas noras sekančią dieną atsiduoti tylai. Šis mano žingsnis - atsiskyrimas nuo triukšmo ir skubėjimo, buvo toks pamokantis ir nuraminantis, jog aš norėjau pakartoti patirtį. Nuo to laiko, be jokių išimčių, pirmą ir trečią kiekvieno mėnesio pirmadienį, aš 24 val. praktikuoju tylą.

Patį pirmą kartą, kai papasakojau keliems pažįstamiems žmonėms apie sprendimą dieną praleisti tyloje, jų abiejų reakcija buvo vienoda - "kaip radikalu!". Nustebinta tokio jų reakcijos sutapimo - kaip bebūtų, tai buvo tik diena tyloje, ne skyrybos, ar darbo metimas; patikrinau žodžio "radikalus" reikšmę žodyne ir radau jog jis kilęs nuo lotyniško žodžio radicalis ir reiškia "prisikasti prie kažkieno ištakų". Aš greitai atmečiau šią mintį, smarkiai abejodama ar viena diena tyloje gali padėti prisikasti prie kažkokių tai ištakų. Tačiau šis, iš pirmo žvilgsnio paprastas bei neypatingas sprendimas, iš tiesų pakeitė mano gyvenimą ir tapo didžiausiu tikrinančiu, grūdinančiu ir gydančiu mane mokytoju; būdais, kurių niekaip negalėjau įsivaizduoti ar suvokti anksčiau.

Tai teikia man ramybės ir paguodos pasaulyje, kuriame ne taip lengva rasti šių savybių.

Šių dienų tylumas kuria erdvę, leidžiančią man pailsėti, atspindėti vietoj to, kad veikti, ir apmąstyti tai, kas iš tiesų svarbu. Tylos laikas puoselėja glaudesnį ryšį su gamta, su pačia savimi ir su kitais. Tyloje tampu dėmesingesne paprastoms akimirkoms ir šitaip atviresnė neįprastoms.

Buvo laikai, kai įprastiniai tylos momentai įsipindavo į mūsų dienų audinį, kai grėbėme šieną, skalbėme rankomis ar supome snaudžiantį mažylį. Šiandien mes apsupti triukšmo. Triukšmas ir technologijos, mano manymu, neigiamai veikia mūsų sveikatą ir dvasią, panašiai, mokslininkų teigimu, veikia garso tarša mūsų vandenynuose, nuskandinanti banginių ir delfinų dainas, naudojamas komunikacijai ir orientacijai. 

Kaip orientuosimės mes, nutilus vidinei dainai? Kaip bendrausime? Kaip nepaklysime?

Visai neseniai, aš dar kartą pasitikrinau žodyne žodžio "radikalus" reikšmę ir šįkart pastebėjau apibūdinimą, kurį tada praleidau: "padėti pagrindą ar pamatus". Tyla padėjo man pamatus, suteikdama laiko ir vaisingos erdvės, atspindėti tą gyvenimą, kurį noriu gyventi. Tai pasitvirtino kaip pati tyliausia revoliucija. Tai išmokė mane klausytis ir išgirsti savo gyvenimo dainą."

Anne LeClaire "Listening below the noise" autorė

Toliau autorė pateikia rekomendacijas kaip išbandyti tokią dieną tyloje/tylą dienoje: galima pakviesti šeimos narius valgyti tyloje, eiti pasivaikščioti tyloje ir vienatvėje, iš anksto paruošti draugus ir šeimos narius, prieš išbandant dieną tyloje, kad jie žinotų, ko tikėtis; praleisti porą tylių valandų vienatvėje ir gamtoje; vieną dieną praleisti be telefono, interneto, radijo ar televizoriaus.

Man labai patiko šis švelnus ir tylus laiškas, suteikė daug minčių apmąstymams, įkvėpimui ir pokyčiams. O čia mano įspūdžiai iš 7 dienų tylos stovyklos. Ar bandėte kada šitaip, daugiau ar mažiau sąmoningai pagyventi tyloje?.. Man asmeniškai labai patiko, tikrai keičiantis gyvenimą potyris. Pasidalinkit mintimis. Tyliomis. :)

Nuotraukоs iš ankstyvo ryto Ukrainoje, nuo piliakalnio.

Vanduo

Dažnai, iš įvairių žmonių, girdžiu vieną ir tą patį klausimą: "Ar žaliavalgiai geria vandenį ir kokį?". Pradžioje dažniausiai atsakydavau šabloniškai tadalomaniškai :), kad žaliavalgiams jokio papildomo vandens nereikia, jie gauna pakankamai gyvo struktūrizuoto vandens iš vaisių ir daržovių, papildomas vanduo tik išplauna iš skrandžio bakterijas, mineralus ir pan. Visa tai žinoma yra tiesa, o bet tačiau, net ir žaliavalgiai būna persivalgo riešutų, džiovintų vaisių (o tai labai koncentruotas, pats savyje vandens beveik neturintis maistas, kuriam virškinti naudojamas vanduo iš kūno), kai kurie naudoja druską, kuri taip pat troškina. Todėl ir žaliavalgiai, ypač tie, kurie daugiau gamina, ypač šaltu sezonu, kai nėra melionų, arbūzų - natūralaus vandens spalvotų bombų :) - taip pat geria vandenuką.

Turbūt daugeliui ir aiškinti nereikia, kad su vandeniu iš krano kažkas yra ne taip, dažniausiai didmiesčiuose jis tiesiog neskanus, mažuose miesteliuose (kaip kad mano) skonis gal ir neblogas, bet kalkių nuosėdos po kurio laiko matomos plika akim.

Taigi - kokį vandenį gerti?. Ką su juod aryti, kad jis taptų kuo naudingesnis žmogaus organizmui?.. Koks vanduo yra pats geriausias?.

Mano geras draugas, Lietuvos žaliavalgių guru, Tadas Lomanas šiuo klausimu vienareikšmiškas - vanduo turi būti gyvas. Gyvas vanduo, pagal Tadą - kuris gauna saulės, mėnulio ir žvaigždių energijos, aplink kurį, o gal net kuriame auga augalai, skraido paukščiai, atbėga žvėreliai. Mokslininkų teigimu gamtinių šaltinių vanduo, tekėdamas per mineralus, kitas struktūras, jas "kopijuoja", ir kartais įgyja labai gerų savybių - todėl žmonės ir  vadina jį  gyvu ar gydančiu, "stebuklingu". Toks vanduo būna ir kai upė ar jos atkarpa teka į rytus - vanduo "pasikrauna" dėl sąveikos su žemės magnetiniu lauku.

Tadas, jei geria (o geria nedaug) naudoja vandenį iš savo prūdo, žinoma, jis gyvena atokiai nuo miestų, švarioje vietoje, prūdas jo kieme, maudytis ten su šampūnais ir muilais niekas nesimaudo, todėl tai visai suprantama, prieš daug metų, plaukdama baidare Šventąja, taip pat pamenu gėrėme jos vandenį, viskas ten su juo buvo gerai. Į gyvo vandens kategorijas įeina šaltiniai ir upeliukai, manau arti kiekvienos gyvenvietės galima tokių rasti, reikia tik paieškoti. Savo vienuose iš namų, Ukrainoje, vandenį mes semiame ir geriame iš labai senos medinės cerkvės kieme stovinčio šulinio, cerkvė ant kalno, jėgos vietoje, vanduo tikrai stebuklingas, saldus, gaivinantis ne tik kūną, negendantis, nesvarbu kiek stovėtų. 

Tačiau čia, Lietuvoje turiu tik vandenį iš krano :( Bet ir šiuo atveju galima rasti išeitį.  Kad pagerinti tokį vandenuką iš krano yra keletas variantų:

1. Įspausti citrinos sulčių. 

Citrina turi savybę nušarminti vandenį. Ypač tinka gerti tokį vandenuką rytais - iškart suveikia virškinimo sistema, pabunda skrandukas, padeda šalinti toksinus ir pan. Pagal žymų Ukrainos žaliavalgį Pavelą Sebastjenovičių, galima apskritai pakrauti vandenį gyvais enzimais ir bakterijomis, t.y. iš vakaro užpilti kelis griežinėlius morkos, ar agurko, ar kažkokių kitokių vaisių ir daržovių..Štai čia galite daugiau apie tai pasiklausyti (rusų kalba).

2. Naudoti filtrus su akmenimis, jonizatorius.

Mineralais įkrautas vanduo gydo nuo įvairių ligų, turi antibakterinį poveikį, bei daugelyje lygmenų išvalo vandenį. Pati naudoju gintaru pakrautą vandenį, dar tinka užpilti tignagą, šungitą ar kvarcą. Apie jonizatorius daug papasakoti negaliu, nes man jis truputį neįkandamas, bet girdėjau labai gerų atsiliepimų, jei domina, daugiau informacijos galit rasti internete.

3. Pakrauti vandenį saulės ar mėnulio šviesoje.

Tiesiog laikyti jį ant palangės, tuo pačiu išgaruoja ir nusėda kai kurie negerumai.

4. Naudoti tirpsmo vandenį.

Vandenį reikia užšaldyti, paskui atitirbdyti, nupiltu du trečdalius, o vieną palikti. Tie du trečdaliai turėtų būti švarus, tinkamas gerti vandenukas. Šito niekada nebandžiau, bet daugiau informacijos galite rasti internete.

5. Pakrauti vandenį teigiamais žodžiais, mintimis, emocijomis, muzika.

Skamba keistai?.. taip, turbūt tai reikalauja tikslesnio paaiškinimo:

Žinią, kad vanduo gyvas ir reaguoja į mintis ir jausmus, pasaulyje paskleidė Masaru Emoto. Jam rūpėjo akivaizdžiai įrodyti, kaip įvairios mintys, emocijos, ketinimai veikia vandenį. Taigi pirmiausia vanduo buvo veikiamas įvairiomis nuostatomis, mintimis, jausmais, o paskui šaldomas ir fotografuojamas. Veikiant vandenį geromis emocijomis, mintimis, susidarydavo gražūs, taisyklingų formų kristalai, o blogomis - neturintys jokios struktūros ar net bjaurūs dariniai.

Kadangi žmogaus organizme yra apie 70 proc. vandens, pasidarė akivaizdu, kad geras žodis, gera mintis (o ypač palaiminimas) turi tiesioginį poveikį fiziniam jo kūnui ir drauge savijautai bei mintims. Žemiau, trumpame filmuke galite pasižiūrėti jo tyrimų rezultatus:

Galų gale visose religinėse tradicijose naudojamas šventintas vanduo, t.y. vanduo įkrautas malda; todėl galima ne tik kartoti padrikus gerus žodžius, ar prilipinti lapelius su jais ant vandens asočio. Galima pašventinti vandenį ir maistą pačiam. Kiekvieną kartą geriant, ar vartojant, mintimis arba balsu padėkoti už jį, įvertinti, nes iš tiesų, du iš trijų žmonių šiuo metu pasaulyje kenčia nuo bado ar troškulio, o mes įeiname į tą vieną trečdalį; galima paprašyti vandens, kad dovanotų sveikatą, džiaugsmą, ramybę, viską ko jums trūksta, ar ko linkite kitiems, jį geriantiems žmonėms. O paskui geriant įsivaizduoti kaip toks stebuklingas, tyras vanduo teka jumis, ir atneša į kiekvieną jūsų ląstelę šviesos.

Jei įdomu, labai rekomenduoju paskaityti knygą ar pažiūrėti filmą "Žinia, kurią mums atneša vanduo".

O aš derinu ne vieną iš minėtų būdų, na, kad užtikrinčiau būtų :) Užpilu vandeniu gintaro gabaliukus, palieku ant palangės pasimaudyt šviesoje ir vadinu gražiais vardais. Man veikia :) O jums?.. Ar bandėt kas?. Galbūt turit savų vandens vartojimo/išgryninimo/gėrimo ritualų?.. Būtų labai įdomu išgirsti :)

p.s. Ar žinote, kad vanduo dengia daugiau kaip 70 proc. Žemės rutulio paviršiaus. Jo procentas žemėje yra toks pat kaip ir žmogaus organizme – sutapimas? :)

kitokia avižinė košė ir kitoks pieniškas kokteilis

Kai rytais dar šaltoka, nors jau berods paklydėlis pavasaris ir surado mus, eini po rytinės jogos namo su saule ant rankų ir širdyje, ir svajoji apie kažką tokio skanaus, šilto, užpildančio.. Turiu vieną tokį pusrytį, kuris visad gelbėja tokiais atvejais. Jis galbūt ne visai raw, nes yra nuomonių, jog avižiniai dribsniai presuojami aukštesnėje temperatūroje, o bet tačiau, man vistiek (pa)tinka :) Taigi - beriam į blenderį (būtent po šio recepto išbandymo supratau, kad Vitamixas vis dėlto pasiteisino) saują avižinių dribsnių, metam porą bananų, keletą datulių, šiek tiek cinamono, pilam vandenuko. Blendinam. Ilgai blendinant su Vitamixu nuo didelių apsukų jis šiek teik sušildo maistą ir gaunasi puikiausias comfort food'as - kokteilis. Mmm ta šilkinė tekstūra, saldumas ir švelnumas...Tikrai verta paragauti :) Labai tinka norint ką nors nustebinti ir sušildyti, nes nustemba visi :) 

O dar vat tokiam nustebinimui puikiai tinka migdolinis braškinis kokteilis, užsimerkiam saują migdolų (tinka bet kokie riešutai) iš vakaro, ryte perplaunam ir sublendinam su keliom datulėm ir trintom uogom (taip, taip, šaldytom - o tai irgi ne visai raw)..Jei naudojat Vitamixą - net nereiks perkošti riešutų pieno, galima viską mesti iš karto, jei ne - reikės riešutų pieną pasigaminti atskirai. Bet kokiu atveju verta, braškės kvepia vasara ir vitaminų iššsiilgęs kūnelis bent trumpam nusiramina..:) Cheers :)

p.s. - labai tinka vaikams :)

giveaway arba pavasarinės dovanėlės

Šiandien kasiau topinambus, džiugu, kad gausiai užderėjo, nes aš juos be galo mėgstu. Visų pirma dėl jų neišrankumo, sukišai pavasarį ir prasidėjo nuosava plantacija - nei laistyt, nei ravėt, nei kaip kitaip prižiūrėt nereikia. O kaip gražiai žydi...:) Ir aukšti - visokias nereikalingas, negražias tvoras galima paslėpt. Pagrinde naudoju sultims, maišau su kažkuom arba skaniuosius žaliavalgiškus traškučius gaminu, galima ir į salotas dėti - žodžiu visuotiniškai pritaikomas šakniagumbis :) Taigi, kai kasu, susirenku ir mažyčiukus, kurie nelabai kam tinka - bet puikūs pavasarinei sėjai. Jei kas norit pradėti savo topinambų plantaciją - mielai padovanosiu, bulvinio maišo neturiu, bet keletui daržiukų tikrai užteks, dar turiu pasidalinimui puikiųjų stambiavaisių ukrainietiškų saulėgrąžų (tokių tikrai niekur nebuvau mačius), ir įvairių rūšių moliūgų, bei cherry pomidoriukų  ir bazilikų daigelių :) Prašome rašyti, kas pirmesnis tas gudresnis taip sakant :) O dar - kaip būtų smagu, jei kas pasidalintų mėgiamu receptuku su topinambais, nes norisi įvairovės kartais :) Labai lauksiu komentaruose.

p.s. Topinambai ir kiti gėriai gyvena Jonavoje.

trakš trakšt traškučiai (again)

Pamenate, mes jau ne kartą gaminome kartu traškučius, arba čipsus (nepabijokim to žodžio:), mano patys mėgstamiausi - lapinių kopūstų, burokėlių ir topinambų ir dabar nauji - baklažanų.. Turbūt vertėtų ir vėl pradėti nuo to, jog turiu priklausomybę traškučiams, kažkada ją turėjau tiems nesveikiesiems ir baisiesiems parduotuviniams, o dabar mėgstu karts nuo karto "prisiminti traškėjimą" ir gaminu juos raw. :)

Praeitą savaitę nusiaubiau Citromą, jei dar nepasakojau - Kaune, Urmo bazėse yra toks 19-tas (berods) sandėlys ir "Citroma", ten galima labai juokingomis kainomis įsigyti visokių gėrybių, praeitos medžioklės grobis - bananai - kilogramas po litą, agurkai sultims po porą litų, kalendros pundeliai (100 gr. 50 cnt.), salotos, berods, po tris litus kg. ir baklažanai, jau nepamenu kiek, bet irgi labai pigiai. Kartais ten galima rasti daug visko ir pigiai, kartais nelabai ko, kaip kada pasiseka, bet aš ten visad užsuku, jei Kaune lankausi. Taigi.. baklažanai.. Pradžioj valgiau tuos baklažanus salotose, marinavau (alyvuogių aliejus ir prieskoniai), bet kadangi per gobšumą jų tiek daug prisipirkau, galiausiai idėjos išseko, o tada ir atėjo išganinga mintis :) - Traš ku čiai.

Tiesiog supjaustom plonais griežinėliais, lengvai patepam alyvuogių aliejumi, pabarstom žolelėm, galima ir druska, jei labai norisi ir ką?.. - Džiovinam :) o po to - mėgaujamės..

Skanaus :)